Sveikinimai
Eilėraščiai apie Lietuvą vaikams ir suaugusiems
Ieškote eilėraščio apie Lietuvą vaikui, kuris deklamuos darželio ar mokyklos šventėje, ar posmo, kurį galima įrašyti į Vasario 16-osios atviruką? Čia rasite 70 tekstų: 26 trumpus, ritmingus eilėraščius apie Lietuvą vaikams, 21 originalų eilėraštį suaugusiems, 15 sveikinimų eilėmis Vasario 16-ajai ir klasikų – Maironio bei Vinco Kudirkos – posmus.
Originalūs eilėraščiai parašyti specialiai 77.lt: su tikrais rimais ir aiškiu ritmu, todėl juos lengva išmokti ir skaityti balsu. Klasikų tekstai pateikti tiksliai pagal Vikišaltinius, su autoriaus vardu. Spauskite „Kopijuoti“ arba „Siųsti“ – eilėraštį galėsite įdėti į žinutę, laišką ar atviruką.
Po sąrašu – kaip išsirinkti eilėraštį mokyklos renginiui, kaip padėti vaikui jį išmokti ir trumpai apie klasikų eiles. Daugiau sveikinimų rasite skiltyje Vasario 16-osios sveikinimai, o pavasario šventei – eiliuotus Kovo 11-osios sveikinimus.
Eilėraščiai apie Lietuvą vaikams 26
Geltona – saulė ir šviesa, Žalia – miškai, laukai, viltis, Raudona – meilė ir drąsa. Trispalvė mūsų – kaip širdis.
Aš dar mažas, bet žinau, Kur gimiau ir kur augau. Mano žemė – Lietuva, Ją mylėsiu visada.
Šiandien vėliavą iškėlėm, Net ir saulę mes prikėlėm. Šypsos mums ir pats dangus – Mūsų kraštas toks brangus!
Šiandien šventė mums graži, Švenčia dideli, maži. Vėliavėlėmis mojuosim, Lietuvai dainas dainuosim.
Teka Nemunas platus, Virš jo – mėlynas dangus. Ir kai upė ta banguoja, Visas kraštas mums dainuoja.
Pasaką seka močiutė, Gieda iš miško gegutė, Upė pro kaimą banguoja, Pievos ir kalvos žaliuoja. Tai Lietuva – mano kraštas, Margas lyg audinio raštas.
Žemėlapy maža šalis – Delnu uždengt galiu. Bet visą ją talpins širdis, Tad ją visur nešiu.
„Labas“, „ačiū“, „mama“, „duona“ – Šiuos žodelius aš žinau. Kaip juos tarti, kaip dainuoti, Iš močiutės išmokau.
Laisvė – tai kalbėti Lietuviškai drąsiai, Laisvė – tai dainuoti Savo dainas garsiai.
Dvidešimt vyrų parašė, Kad Lietuva – laisva. Nuo tada kiekvienas žino: Ši žemė mums – sava.
Skamba „Tautiška giesmė“ – Ir visi sustojam. Rankas prie širdies sudėję, Mes kartu giedojam.
Susikibkime ratu Ir dainuokime kartu: Šiandien Lietuvos diena – Visos širdys kaip viena!
Senelis sako man: „Vaike, Brangiausia – laisvė ir drąsa. Tu saugok jas širdy giliai, Tada visad tau bus šviesa.“
Nors pirmokėlis esu, Bet žinau, kur aš augu: Lietuva – mano namai, Ją myliu labai labai!
Už lango – sniegas ir šaltis, Bet šilta, kai plaka širdis: Ant namo trispalvė plazda, Ir šypsosi visa šalis.
Ant balto žirgo – raitelis drąsus, Jo kalavijas – aukštyn. Tai Vytis: jis saugo mus visus Ir joja pirmyn ir pirmyn.
Jei Lietuva turėtų tortą, Ant jo žvakių – daugiau nei šimtas. Visi kartu jas užpūstume – Nes jubiliejus tikrai rimtas!
Gandras kuria lizdą, Kalena linksmai: „Kur bebūčiau buvęs – Čia mano namai!“
Kaip rūtelė žaliuoja Ir sniege, ir šaltyje, Taip ir Lietuva gyvuoja Kiekvieno mūsų širdyje.
Ant kalno – Gedimino bokštas, Raudonas, iš plytų ir aukštas. Virš jo trispalvė plevėsuoja, O Neris apačioj banguoja.
Kai užaugsiu, statysiu Mokyklas ir namus, Kad mūsų kraštas būtų Ir šviesus, ir gražus.
Saulė – viena danguje, Mama – viena šeimoje, Viena – mano Lietuva, Ir visad širdy sava.
Gyvenu toli toli, Kitame krašte, kitur. Bet lietuviškai „labas“ Sakau ir čia, visur.
Aš miegu saldžiai, ramiai, Nes budi mūsų kariai. Ir per šaltį, ir per lietų Saugo jie kiekvieną vietą.
Klausia sesė: „Kieno šventė?“ Ir aš jai dabar sakau: „Tai šalies gimtadienis – Aš tai jau seniai žinau!“
Iš popieriaus trispalvę Ant lango priklijavau. Gal ji truputį kreivoka – Bet savo rankom padariau!
Eilėraščiai apie Lietuvą suaugusiems 21
Ne plotais tu didi, Lietuva, Ne kalnais, ne turtais, ne galia – Tu didi, nes per amžius gyva Ir kalba, ir daina, ir valia.
Tavo žodžiai seni kaip akmuo Ir gaivūs kaip šaltinio vanduo. Juos knygnešiai nešė per sieną, Kad juos tartume mes kasdieną.
Kai po sparnu jau mūsų girios Ir ežero mėlyna akis, Kažkas suspaudžia širdį tyliai: Sugrįžai. Čia tavo šalis.
Ji atgimė žiemą – ne žiedų metu, Kai sniegas dengė Vilniaus stogus. Ir dvidešimt vardų po vienu raštu Sušildė visą kraštą – ir mus.
Ten, kur kopos aukštos ir baltos, Kur bangos pilkos ir šaltos, Kur pušys linksta nuo vėjo, – Ten mano kraštas prasidėjo.
Ne vien trispalvė ir ne vien giesmė, Ne vien aikštėj iškilminga kalba – Laisvė – kasdienis rytas. Štai esmė: Be baimės žodis ir rami galva.
Pavasarį – žibuoklės, vasarą – medus, Rudens grybai ir ūkanoti miškai, O žiemą sniegas – baltas ir gražus, Po juo ramiai užmigę laukai.
Mums paliko ne auksą, ne dvarus, O kalbą, dainą ir tėvynę. Šis palikimas mums toks brangus, Nes jį seneliai saugojo ir gynė.
Jie nebuvo nei karaliai, nei kariai – Jų ginklas buvo plunksna ir drąsa. Tą vasarį jie pasirašė ramiai, Ir vėl suspindo laisvės šviesa.
Tėvynės nesirenki, kaip ir mamos: Ji duota tau su vardu, su lopšiu. Ir kur benueičiau keliais neregėtais, Ją visada su savimi nešiu.
Kur rugiai pakelėj siūbuoja, Kur alksniai pakrantėj žaliuoja, Kur gandras ant stogo – kaip sargas, Ten mano kraštas ir vardas.
„Tėviškė“, „ilgesys“, „gimtinė“ – Šių žodžių neišversi tiksliai. Jie gyvena ne žodyne, o krūtinėj, Ir skamba ten ramiai, giliai.
Geltona – kaip saulė virš rugių rugpjūtį, Žalia – kaip girios, pievos ir viltis, Raudona – kaip drąsa, neleidusi žūti, Ir visos trys – viena širdis.
Ryte prie durų trispalvę iškėlėm. Sūnus paklausė: „O kam?“ Papasakojom tai, ką mums kadaise – tėvai, O šiandien – mes jam.
Ant piliakalnio vėjas žolę šukuoja, Kur kadais stovėjo medinė pilis. Įsiklausyk – jis ir šiandien dainuoja, Kaip čia gimė ir augo šalis.
Kur girgžda šulinio svirtis rytais, Kur kvepia šienu vasaros naktis, Ten bėgiojau basas lauko takais – Ir ten iki šiol mano širdis.
Laisvė – ne paveikslas ant sienos, Ji – laužas, kurį kursto kiekvienas. Seneliai jį kūreno net per sniegą, Kad mums šiandien būtų ramus miegas.
Tu ne dėmelė žemėlapy, Ne vien spalva tarp kitų spalvų. Tu – balsas, kurį girdžiu tyloj, Ir šiluma artimų, savų.
Vasaris trumpas, sniegas baltas, Ir pavasaris dar toli. Bet šiandien jis visai nešaltas – Tą šilumą tik laisvė duoti gali.
Linkiu tau, vaike, kad tėvynė Tau būtų ne pamoka, o namai – Tokia, kokią seneliai gynė, Ir kurią mylėsi tu ramiai.
Kaip upeliai suteka į Nemuną, Taip mes – iš miestų, kaimų ir svetur – Šią dieną susiliejam į vieną Ir esame kartu – čia ir visur.
Sveikinimai eilėmis Vasario 16-ajai 15
Su Vasario šešioliktąja, visi! Būkime šiandien vieningi, šviesūs, Kaip ąžuolai – tvirti, gyvi, Kaip mūsų šalis – drąsūs, laisvi.
Kaip giesmėje – „vienybė težydi“: Tegul ji šiandien sujungia ir mus. Su švente! Tegul kiekvieną lydi Šviesa, kuri sušildo namus.
Mieloji šeima, šiandien – mūsų šventė, Ne vien aikštėse – ir prie mūsų stalo. Linkiu, kad mokėtume taip gyventi, Kad šilumos ir meilės būtų be galo.
Nors šiandien tu toli toli, Žinau: širdim su mumis esi. Trispalvę ir ten iškelti gali – Juk lietuviais liekam mes visi.
Kolegos, su švente! Linkiu mums vienybės – Tokios, iš kurios kadais atgimė valstybė. Darbe – kantrybės, sumanymams – stiprybės, Ir kad komandoje švytėtų kiekviena asmenybė.
Mieli mokiniai! Šiandien – ir jūsų diena, Nes jūs – Lietuvos rytojus ir ateitis. Mokykitės drąsiai, ir tegu kiekviena Svajonė veda ten, kur šaukia širdis.
Kol mes šiandien švenčiam, jūs – sargyboj, Ir mus saugo tyli jūsų drąsa. Ačiū, kad šalis gyvena ramybėj. Su švente! Telydi jus šviesa.
Seneliai mieli, jūs žinot kainą To žodžio „laisvė“ geriau už mus. Su švente! Užtraukim kartu jūsų dainą, Ir tegul šiluma pripildo namus.
Bičiuli, su švente! Gera, kad mes abu – Tos pačios kalbos, to paties krašto. Ir šventę švęskim šiandien kartu – Kaip dainą, mokamą be jokio rašto.
Su Valstybės atkūrimo diena sveikiname Jus! Tegul ši šventė skamba oriai ir garsiai, Tegul kiekvienam tėvynės vardas bus brangus, O darbai jos labui tebūna kuriami drąsiai.
Mama, tu išmokei mane žodžio „tėvynė“ – Ne iš knygų, o savo tyliais darbais. Su švente! Šiandien grįžtu pas tave Tais pačiais vaikystės takais.
Augk, vaikeli, drąsus ir smalsus, Kaip ąžuoliukas – tiesus ir stiprus. Su švente! Tegul tavo kelias Bus visada saulėtas ir šviesus.
Šiandien – trispalvė, šiandien – daina, Šiandien ir visa tauta – kaip viena. Su švente! Tebūna mūsų šalis Tokia, kokią šiandien jaučia širdis.
Ačiū dvidešimčiai drąsių vyrų Už žodį, tapusį mums keliu. Su švente! Linkiu minčių tyrų Ir eiti juo – tvirtu žingsniu.
Maža šalis – bet didelė širdis, Sena istorija – jauna ateitis. Su švente, Lietuva, ir tavo vaikai: Tegu mums šviečia ramūs, šviesūs laikai!
Klasikų eilės 8
Lietuva, Tėvyne mūsų, Tu didvyrių žeme, Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei. Tegul saulė Lietuvoj Tamsumas prašalina, Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi. Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!
– Vincas Kudirka
Graži tu, mano brangi tėvyne, Šalis, kur miega kapuos didvyriai: Graži tu savo dangaus mėlyne! Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.
– Maironis
Graži tu, mano brangi tėvyne, Šalis, kur miega kapuos didvyriai! Ne veltui bočiai tave taip gynė, Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!
– Maironis
Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva; Čia broliai artojai lietuviškai šneka, Čia skamba po kaimus Birutės daina. Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias! Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!
– Maironis
Ar giedros išaušta pavasario dienos, Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos, Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, – Mums savo tėvynė graži visados. Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė, Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!
– Maironis
Jauna, laisva, pati savęs valdovė Tautų eilėn įstojo Lietuva, Savu krauju vergijos nusiplovė, Sutraukius pančius ištverme sava!
– Maironis
Drąsiai, aukštai Iškils balsai: Išauš kita gadynė! Užgims darbai, Prašvis laikai. Pakils jauna tėvynė!
– Maironis
Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji, Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko, Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji, O, dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!
– Vincas Kudirka
Kaip išsirinkti eilėraštį apie Lietuvą mokyklos ar darželio renginiui
Gerą eilėraštį renginiui lemia ne ilgis ir ne iškilmingi žodžiai, o tai, ar vaikas jį supranta ir ar gali pasakyti nesuklupdamas. Prieš rinkdamiesi atsakykite sau į tris klausimus: kiek vaikui metų, kiek laiko liko iki šventės ir kokia renginio tema.
- Darželiui ir pirmokams geriausiai tinka keturių eilučių eilėraštis su rimu ir aiškiu ritmu. Tokį vaikas įsimena per kelias dienas, o scenoje turi mažiau progų pasimesti. Skyriuje „Vaikams“ dauguma eilėraščių yra būtent tokie.
- Antrokams–ketvirtokams galima rinktis šešias ar aštuonias eilutes, pavyzdžiui, eilėraštį apie močiutės pasaką ar Gedimino bokštą. Vyresni mokiniai drąsiai gali skaityti ir eilėraščius suaugusiems arba klasikų posmus.
- Žodžiai turi būti suprantami. Jei eilėraštyje yra „signatarai“, „knygnešiai“, „metraštis“ ar „Vytis“, prieš mokydamiesi trumpai paaiškinkite, ką jie reiškia. Vaikas, kuris žino, apie ką kalba, deklamuoja gyviau.
- Tema – pagal progą. Vasario 16-ajai tinka eilės apie valstybės atkūrimą, signatarus, vėliavą ir „Tautišką giesmę“. Bendram renginiui apie tėvynę – apie gamtą, kalbą, namus ir šeimą. Kovo 11-ajai labiau tinka eilės apie laisvę ir pavasarį.
- Keli vaikai – vienas eilėraštis. Ilgesnį tekstą galima padalyti: kiekvienas vaikas sako po posmą, o paskutines eilutes visi ištaria kartu. Taip scenoje gali pasirodyti visa grupė ir niekam nereikia mokytis daug.
Kaip padėti vaikui išmokti ir padeklamuoti eilėraštį
- Pirmiausia klausymas. Kelis kartus perskaitykite eilėraštį balsu lėtai ir ritmingai. Mažiems vaikams padeda ploti ar žingsniuoti į taktą – ritmas įsimenamas greičiau nei žodžiai.
- Po dvi eilutes. Mokykitės poromis eilučių, kurios rimuojasi: rimas pats „primena“ kitą eilutę. Kai pirmos dvi eina sklandžiai, pridėkite kitas dvi.
- Vaizdas galvoje. Paprašykite vaiko nupiešti tai, apie ką eilėraštis: Nemuną, gandrą, trispalvę, tortą su žvakutėmis. Piešinys tampa atmintine.
- Repeticija kaip scenoje. Kelis kartus pakartokite stovėdami, žiūrėdami į „žiūrovus“ (šeimą ar žaislus), ne į grindis. Priminkite kalbėti lėčiau, nei atrodo reikia, ir padaryti pauzę po kiekvieno posmo.
- Susitarkite dėl pagalbos. Jei vaikas bijo pamiršti, sutarkite, kad mokytoja ar tėtis pasufleruos pirmą eilutės žodį. Žinodamas, kad pagalba šalia, vaikas jaudinasi mažiau.
- Pagirkite už drąsą. Po pasirodymo svarbiausia ne tai, ar viskas pasakyta be klaidų, o tai, kad vaikas išėjo ir pasakė. Tokia patirtis padeda kitą kartą jaustis drąsiau.
Apie klasikų eiles šiame puslapyje
Skyriuje „Klasikų eilės“ pateikiamos tik ištraukos iš kūrinių, kurių autoriai mirę seniau nei prieš 70 metų, todėl tekstai yra vieša nuosavybė. Jie perrašyti tiksliai pagal Vikišaltinius (lt.wikisource.org), išlaikant autoriaus rašybą, pavyzdžiui, „kapuos“, „visados“, „Lietuva-matute“.
- Vincas Kudirka (1858–1899), „Tautiška giesmė“. Kudirka ją parašė 1898 m. ir išspausdino „Varpe“ – laikraštyje, kurį pats redagavo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta, kad valstybės himnas yra Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“. Vaikams verta paaiškinti senesnius žodžius: „Te stiprybę semia“ reiškia „tegul semiasi stiprybės“, o „Mūs žingsnius telydi“ – „tegul lydi mūsų žingsnius“.
- Vincas Kudirka, „Labora!“ Pavadinimas lotyniškai reiškia „dirbk!“. Tai raginimas nedelsti ir dirbti, kol širdyje dega noras – posmas tinka jaunimui, abiturientams ar kolegoms.
- Maironis (tikrasis vardas – Jonas Mačiulis, 1862–1932) – lietuvių romantizmo poetas, jo rinkinys „Pavasario balsai“ pirmą kartą išleistas 1895 m. Eilėraštis „Lietuva brangi“ daugeliui pažįstamas kaip daina, kuriai muziką sukūrė Juozas Naujalis. „Kur bėga Šešupė“ pirmą kartą išspausdintas 1902 m., o „Nepriklausomybę atgavus“ – 1927 m. Maironio „Raštuose“: tai poeto žodžiai apie jau atkurtą valstybę, todėl jie ypač tinka Vasario 16-ajai.
Cituodami klasiką sveikinime ar renginio programoje visada nurodykite autorių ir kūrinio pavadinimą, pavyzdžiui: „Maironis, „Lietuva brangi““.
Eilėraštis kaip sveikinimas Vasario 16-ąją
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės aktą; posėdžiui pirmininkavo Jonas Basanavičius, o po Aktu yra dvidešimt signatarų parašų. Šią dieną ant namų ir įstaigų iškeliamos vėliavos, giedama „Tautiška giesmė“, o Vilniuje, Gedimino prospekte, vakare tradiciškai uždegami laisvės laužai.
Trumpas posmas puikiai tinka atvirukui ar žinutei: jis skamba šventiškiau nei vienas sakinys, bet neužima daug vietos. Prie eilėraščio pridėkite vieną asmeninį sakinį, pavyzdžiui: „Mama, šį eilėraštį skiriu tau – tu pirmoji man papasakojai apie Vasario 16-ąją.“ Šeimos šventėje eilėraštį galima perskaityti prie stalo prieš tostą, o vaikai gali jį padeklamuoti seneliams vaizdo skambučiu.
Jei reikia kitokio teksto, peržiūrėkite oficialius sveikinimus ir sveikinimo kalbas, trumpus Vasario 16-osios sveikinimus žinutei arba susikurkite atviruką su pasirinktu eilėraščiu.
Vasario 16-osios sveikinimai: visos dalys
Įrašykite artimųjų gimtadienius – dieną prieš ir tą rytą priminsime su paruoštais sveikinimais.
Prisijungti ir įrašytiTurite gražų sveikinimą? Prisijunkite ir pasiūlykite – geriausius paskelbsime su jūsų vardu.
Dažni klausimai
Kokį eilėraštį apie Lietuvą išmokti vaikui?
Darželinukui ir pirmokui rinkitės 4 eilučių eilėraštį su rimu ir aiškiu ritmu, kuriame visi žodžiai suprantami, pavyzdžiui, apie vėliavos spalvas, Nemuną ar gandrą. Vyresniems vaikams tinka 6–8 eilutės arba trumpas klasiko posmas.
Kokie trumpi eilėraščiai apie Lietuvą tinka darželiui?
Tinka ketureiliai su paprastais vaizdais, kuriuos vaikas mato kasdien: trispalvė, saulė, sniegas, gandras, močiutė. Skyriuje „Vaikams“ dauguma eilėraščių yra būtent tokie, juos galima išmokti per kelias dienas.
Kas parašė eilėraštį „Lietuva brangi“?
Eilėraštį „Lietuva brangi“ parašė Maironis (Jonas Mačiulis). Daugelis jį žino kaip dainą, kuriai muziką sukūrė Juozas Naujalis. Pirmasis ir paskutinis posmai pateikti skyriuje „Klasikų eilės“.
Kas parašė „Tautišką giesmę“?
„Tautišką giesmę“ – ir žodžius, ir melodiją – sukūrė Vincas Kudirka. Ji išspausdinta 1898 m. „Varpe“, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įrašyta kaip valstybės himnas.
Ar galima naudoti klasikų eilėraščius sveikinimuose ir renginiuose?
Taip. Maironio ir Vinco Kudirkos kūriniai yra vieša nuosavybė, nes autoriai mirę seniau nei prieš 70 metų. Juos galima laisvai cituoti, tik visada nurodykite autorių ir nekeiskite teksto.
Kaip greitai išmokti eilėraštį atmintinai?
Kelis kartus perskaitykite jį balsu ritmingai, tada mokykitės po dvi besirimuojančias eilutes ir kartokite stovėdami, kaip scenoje. Vaikams padeda ploti į taktą ir nusipiešti, apie ką eilėraštis.
Ar šie eilėraščiai tinka ir Kovo 11-ajai?
Daugelis eilėraščių apie Lietuvą, gamtą, kalbą ir laisvę tinka abiem šventėms. Kovo 11-ajai skirtų eilių su pavasario ir laisvės motyvais rasite skiltyje „Eiliuoti Kovo 11-osios sveikinimai“.