Sveikinimai
Eiliuoti sveikinimai su Kovo 11-ąja
Eiliuotas sveikinimas su Kovo 11-ąja skamba šventiškiau nei įprasta žinutė, o tinkamai parinktas ketureilis tinka ir atvirukui, ir tostui, ir mokyklos renginiui. Čia surinkome 40 eilėraščių Kovo 11 proga: trumpus ketureilius, eiles šeimai ir artimiesiems, paprastus eilėraščius vaikams ir oficialius sveikinimus eilėmis įmonės, mokyklos ar bendruomenės vardu.
Visi tekstai originalūs, parašyti specialiai 77.lt, su tikrais rimais ir aiškiu ritmu – prieš paskelbdami kiekvieną perskaitėme balsu. Spauskite „Kopijuoti“ arba „Siųsti“, įrašykite vardą ir sveikinimas paruoštas.
Po sąrašu rasite patarimų, kaip eiliuotą sveikinimą pritaikyti savo žmogui ir progai, ir trumpai apie tai, kas įvyko 1990 m. kovo 11-ąją. Daugiau tekstų – skiltyje Kovo 11-osios sveikinimai.
Ketureiliai Kovo 11-ajai 12
Kovą tirpsta sniegas, kovą vėl šviesu, Kovą laisvę švenčiam mes visi kartu. Su Kovo vienuoliktąja! Tebūna lengva Kiekviena diena – kaip laisvė, sava.
Kaip gandras sugrįžta į seną lizdą, Taip kovą laisvė sugrįžo pas mus. Su švente! Tegul ji ir toliau mus lydi Ir šildo kiekvieno lietuvio namus.
Kovo vienuoliktoji – ne tik data: Tai laisvė, kuri vėl tapo sava. Su švente! Tegul mūsų šalis Bus amžinai laisva ir gyva.
Kovo saulė – vėsi, bet šviesi, Kaip ta diena, kai tapome laisvi. Su švente! Tegul ją jaučia širdis Ir džiaugiasi visa šalis.
Tą kovo vakarą sulaukėm savo: Sugrįžo laisvė, kurios taip laukėm. Su švente! Tebūna ji visada tavo, Kaip tą vakarą, kai „Lietuva!“ šaukėm.
Mes turim ne vieną, o dvi laisvės dienas: Vasarį – pradžią, o kovą – sugrįžimą. Su švente! Tad šiandien dainuokim dainas Ir saugokim gyvą tų dienų prisiminimą.
Žydras, pavasariškas kovo dangus, Ir laisvės žodis – toks brangus. Su švente! Tegul jis skamba garsiai Ir būna ištartas visada drąsiai.
Sveikinu su laisvės diena! Tebūna ji tau kaip daina – Skambi, sava, iš širdies Ir kupina vilties.
Tą vakarą visa tauta sulaikė kvapą, O paskui – ašaros, plojimai, giesmė. Su švente! Ta diena įrašyta į istorijos lapą, O širdyse liko kaip šviesi žymė.
Su švente! Linkiu mums likti laisviems Ne tik šiandien – kiekvieną dieną, Ir nepamiršti padėkos tiems, Kas stojo už laisvę į vieną gyvą sieną.
Su laisvės švente, bičiuli! Tebūna kasdien tau šviesu, Te šildo kovo saulė, Ir eiti pirmyn – drąsu.
Laisvė prasikalė kaip daigas pro sniegą – Trapi, bet atkakli ir gyva. Su švente! Tegul ji niekad neužmiega, Kol gyva ir žydi Lietuva.
Eilės šeimai ir artimiesiems 10
Mama, su švente, su laisvės diena! Ačiū, kad mokei mus kalbą mylėti. Tu man – kaip tėvynė: brangi ir viena, Ir laimė – kad galiu tave turėti.
Tėti, su švente! Iš tavęs išmokau, Kad laisvė – tai darbas, ir greit supratau: Ją reikia kaip sodą kantriai auginti Ir kartais vaikams apie ją priminti.
Seneliai, jūs laukėt šios dienos ilgiausiai, Todėl jūsų akyse ji šviečia ryškiausiai. Su švente! Tegul jūsų namuose bus jauku, Ir ačiū, kad mokot mus tikėti – kartu.
Mūsų šeima – tarsi maža šalis, Kurioj sava kalba ir bendra ateitis. Su švente, brangieji! Tegul kiekvieną dieną Mus jungia ir laisvė, ir meilė į vieną.
Su laisvės diena, mieloji! Kaip gera, kad galim mes du Laisvai kurti namus ir svajoti, Ir būti laimingi kartu.
Su švente, broli! Mes augom laisvi, Mums laisvė – kaip oras, kaip duona kasdienė. Tad saugokim ją, kaip saugojo visi, Kas ją sugrąžino tą kovo dieną.
Tu gimei, kai Lietuva jau buvo laisva, Tau laisvė – savaime, kaip saulė, kaip dangus. Bet žinok: ji kainavo daug, ji brangi ir sava, Ir dabar mes ją tau patikim, sūnau brangus.
Dukryte, tu nežinai, kas yra baimė Ištarti garsiai tai, ką galvoji. Su švente! Tegul tavo laisvė ir laimė Bus tokios didelės, kaip tai, ką svajoji.
Visa šeima šiandien prie vieno stalo, O kalboms apie laisvę – nėra galo. Tad keliam taures už laisvę ir už tai, Kad švęsti ją galim kartu ir laisvai.
Mieli artimieji, nors jūs ir toli, Šiandien šventė mūsų – viena. Kai širdys lietuviškai plaka, kiekvienas gali Pajusti: čia ir ten – ta pati diena.
Eilėraščiai vaikams 9
Tirpsta sniegas, upės teka, Grįžta paukščiai – jie laisvi! Laisvės šventę kovo mėnesį Švenčiam mes kartu visi.
Laisvas paukštis virš laukų, Laisvas vėjas virš miškų, Laisvas kraštas – Lietuva, Kaip pavasaris gyva!
– Seneli, kodėl tu šypsais? – Nes laisvė, vaikeli, gyva! Tą kovą iš laimės verkiau, Kad vėl – sava Lietuva.
Vienas, du – Švenčiam laisvę mes kartu! Trys, keturi – Būkim draugiški, geri! Penki, šeši – Lietuva tokia graži!
Aš nemačiau tos dienos – Gimiau daug vėliau. Bet kai mama pasakoja, Lyg ir aš ten buvau: Kaip žmonės prie Parlamento stovėjo, Kaip giesmė per aikštę skambėjo, Kaip vėliavos kilo aukštyn – Ir Lietuva žengė pirmyn.
Kovą upės prabunda, Paukščiai grįžta į lizdus. Kovą ir laisvė sugrįžo Ir sušildė mus visus.
Lietuva, su švente tave! Tu man – kaip mama ir namai. Užaugsiu ir tave saugosiu, O tu galėsi miegoti ramiai.
Mažasis pilieti, su švente tave! Tu – pati šviesiausia šalies dalis. Augk smalsus, drąsus ir geras – ir žinok: Kartu su tavim auga ir mūsų šalis.
Mažoji pilietė, su švente tave! Tu – pati šviesiausia mūsų viltis. Augk drąsi ir smalsi, o kelią savo Tegul tau visada parodo širdis.
Oficialiai – eilėmis 9
Su Kovo vienuoliktąja sveikiname Jus Ir linkime, kad laisvė būtų stipri, Kad darbai vienytų ir įkvėptų visus, O ateitis būtų drąsi ir šviesi.
Gerbiami kolegos ir partneriai mieli, Tegul bendras darbas viską įveikti gali! Su Kovo vienuoliktąja – laisvės diena: Tebūna prasminga ir sėkminga kiekviena.
Mieli kaimynai, bendruomenės nariai, Šią šventę sutinkame drauge ir oriai. Tegul mūsų gatvėse bus jauku ir šviesu – Juk tai, ką kuriam, kuriam mes visi kartu.
Mieli mokytojai, mokiniai ir tėvai, Sveikiname su laisvės švente! Tegul mokykloje kiekvienas mąsto laisvai Ir drąsiai ieško, kaip prasmingai gyventi.
Šią dieną lenkiame galvas prieš tuos, Kurie atkūrė valstybę taip ryžtingai. Tegul jų pavyzdys mums stiprybės duos Gyventi, kurti ir dirbti vieningai.
Ačiū Jums, kas saugot šalies ramybę, Kas budit, kol kiti miega ramiai. Su Kovo vienuoliktąja! Linkime stiprybės, Ir tegul Jus visada laukia šilti namai.
Tą kovo vakarą buvo ištarta tvirtai: Lietuva – vėl nepriklausoma valstybė. Šiandien sveikiname visus, kurie tai Saugo ir kuria – su išmintim ir stiprybe.
Laisvė – ne dovana, gauta vieną kartą, Būkime verti to žodžio, kovą ištarto. Tegul mūsų darbai stiprina valstybę, O santykiai – pasitikėjimą ir vienybę.
Su Kovo vienuoliktąja sveikiname visus, Kas puoselėja kalbą, kultūrą ir tapatybę. Tegul Jūsų kelias būna kūrybingas ir šviesus, O darbai stiprina tautos dvasią ir gyvybę.
Kam tinka eiliuotas sveikinimas Kovo 11-osios proga
Eilėraštis turi vieną privalumą prieš paprastą tekstą: ritmas ir rimas padeda žodžiams įsiminti, todėl eiliuotas sveikinimas lieka atmintyje ilgiau. Kovo 11-ąją jis ypač tinka keliais atvejais:
- Atvirukui ar laiškui. Ketureilis užima nedaug vietos, bet skamba iškilmingiau nei vienas sakinys. Po juo užtenka parašyti savo vardą ar vieną asmeninę eilutę.
- Prie šventinio stalo. Trumpą eilėraštį patogu perskaityti prieš tostą – jis sutelkia dėmesį ir nuteikia šventei.
- Mokyklos ar darželio renginyje. Vaikams skirti eilėraščiai parašyti taip, kad juos būtų lengva išmokti ir padeklamuoti: trumpos eilutės, aiškus ritmas, suprantami žodžiai.
- Organizacijos vardu. Oficialūs sveikinimai eilėmis tinka bendruomenės laikraštėliui, mokyklos svetainei, įmonės naujienlaiškiui ar socialinių tinklų įrašui. Juose kreipiamasi „Jūs“ ir vengiama asmeniškumų.
Kaip pritaikyti eilėraštį savo žmogui
Paruoštas eilėraštis tampa jūsų sveikinimu, kai prie jo pridedate kažką savo. Užtenka vieno sakinio prieš ar po eilėmis:
- Kreipinys. Pradėkite vardu arba kreipiniu, kurį vartojate kasdien: „Močiute“, „Tomai“, „Mieli kolegos“.
- Asmeninė detalė. Seneliams galite parašyti: „Prisimenu, kaip pasakojot apie tą kovo vakarą.“ Vaikui: „Šiandien kartu iškelsim vėliavą.“ Draugui užsienyje: „Šiandien pakelsiu taurę ir už tave.“
- Parašas. Užbaikite trumpai: „Su meile“, „Jūsų“, „Apkabinu“ arba organizacijos pavadinimu.
Jei norite eilėraštį šiek tiek pakeisti, pavyzdžiui, įrašyti vardą ar „mes“ pakeisti į „aš“, perskaitykite jį balsu dar kartą. Pakeitus vieną žodį kartais sugriūna ritmas, o tai išgirsite iš karto. Geriau pakeisti visą eilutę nei palikti klumpančią.
Ką rašyti, o ko vengti
Kovo 11-oji – valstybinė šventė, todėl sveikinime tinka padėka, pagarba ir šilti linkėjimai, o politiniai vertinimai, partijos ir priešų įvardijimas – netinka. Taip pat verta vengti per didelio patoso: „brangi tėvynė“ ir „didvyrių žemė“ skamba gražiai, kai šalia jų yra nauja mintis, bet ne tada, kai jomis užpildomos visos eilutės. Šiame puslapyje eilėraščiai remiasi paprastais vaizdais: pavasario saule, grįžtančiais paukščiais, šeimos stalu, močiutės prisiminimais.
Rinkdamiesi eilėraštį, atsižvelkite ir į tai, kam jis skirtas. Žmonėms, kurie 1990-ųjų kovą prisimena patys, tinka eilės apie tą vakarą ir laukimą. Jaunimui ir vaikams, užaugusiems laisvoje Lietuvoje, labiau tinka eilėraščiai apie laisvę kaip kasdienybę ir atsakomybę. Kariams, pasieniečiams ir visiems, kurie šventės dieną budi, tinka padėkos eilės – jos rodo, kad jų darbas pastebimas ir vertinamas. O artimiesiems, gyvenantiems užsienyje, labiausiai reikia jausmo, kad jie ir toli būdami yra kartu su švenčiančiais namie.
Kaip eilėraštį perskaityti balsu
Net trumpas ketureilis skamba kitaip, kai jis perskaitomas, o ne tik išsiunčiamas. Jei sveikinsite prie stalo, renginyje ar vaizdo skambučiu, keli paprasti dalykai padės:
- Lėčiau, nei norisi. Jaudinantis kalbama greičiau, o eilėraščio ritmas tada pasimeta. Skaitykite taip, lyg pasakotumėte vaikui.
- Pauzė po rimo. Trumpas sustojimas eilutės pabaigoje leidžia klausytojams išgirsti rimą ir pagauti mintį.
- Paskutinė eilutė – svarbiausia. Joje dažniausiai būna linkėjimas, todėl ją ištarkite aiškiai ir pažiūrėkite į tą, kurį sveikinate.
- Išmokite atmintinai bent pradžią. Net jei laikote lapelį, pirmas dvi eilutes pasakyti žiūrint į žmones – visai kitas įspūdis.
Vaikams, kurie deklamuos mokykloje, padeda ploti į taktą ir mokytis po dvi besirimuojančias eilutes: rimas pats primena, kas eina toliau.
Kas įvyko 1990 m. kovo 11-ąją
1990 m. kovo 11 d. vakare Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu, priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Juo atkurta 1940 m. nutraukta Lietuvos valstybės nepriklausomybė, ir Lietuva tapo pirmąja iš to meto Sovietų Sąjungos respublikų, paskelbusia nepriklausomybės atkūrimą. Kovo 11-oji minima kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, ji yra valstybinė šventė ir nedarbo diena.
Šią dieną ant namų ir įstaigų iškeliamos trispalvės, vyksta minėjimai, koncertai ir eitynės, mokyklose rengiami renginiai, kuriuose vaikai deklamuoja eilėraščius ir gieda „Tautišką giesmę“. Kovo 11-oji glaudžiai susijusi su Vasario 16-ąja: 1918 m. valstybė buvo atkurta, o 1990 m. – jos nepriklausomybė atstatyta. Todėl eilėraščiai apie Lietuvą tinka abiem šventėms – daugiau jų rasite puslapyje eilėraščiai apie Lietuvą.
Jei eilės netinka, rinkitės trumpus Kovo 11-osios sveikinimus žinutei, oficialius sveikinimus ir sveikinimo kalbas arba susikurkite Kovo 11-osios atviruką su pasirinktu ketureiliu.
Kovo 11-osios sveikinimai: visos dalys
Įrašykite artimųjų gimtadienius – dieną prieš ir tą rytą priminsime su paruoštais sveikinimais.
Prisijungti ir įrašytiTurite gražų sveikinimą? Prisijunkite ir pasiūlykite – geriausius paskelbsime su jūsų vardu.
Dažni klausimai
Kokį eilėraštį parinkti Kovo 11 proga?
Atvirukui ar žinutei tinka trumpas ketureilis, šeimai – eilės su asmeniniu kreipiniu (mamai, seneliams, vaikui), o organizacijos vardu – oficialus sveikinimas eilėmis, kuriame kreipiamasi „Jūs“.
Kokie eilėraščiai apie Kovo 11 tinka vaikams?
Vaikams tinka trumpi, ritmingi eilėraščiai su suprantamais vaizdais: pavasaris, grįžtantys paukščiai, vėliava, šeima. Skyriuje „Eilėraščiai vaikams“ yra ir skaičiuotė mažiausiems, ir ilgesnis eilėraštis mokyklos renginiui.
Kaip pasveikinti su Kovo 11-ąja eilėmis seneliams?
Rinkitės eiles, kuriose minimas laukimas ir prisiminimai, nes seneliai tą dieną dažnai prisimena patys. Prie eilėraščio pridėkite asmeninį sakinį, pavyzdžiui, padėką už jų pasakojimus.
Ar galima eiliuotą sveikinimą naudoti įmonės vardu?
Taip, skyriuje „Oficialiai – eilėmis“ yra sveikinimų kolegoms, partneriams, bendruomenei ir mokyklai. Juose kreipiamasi „Jūs“, nėra politikos ir asmeniškumų, todėl jie tinka naujienlaiškiui ar socialiniams tinklams.
Kas įvyko 1990 m. kovo 11 d.?
Tą dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Kovo 11-oji minima kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena.
Kuo skiriasi Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji?
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, primenanti 1918 m. pasirašytą Nepriklausomybės aktą. Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, primenanti 1990 m. priimtą Aktą. Abi yra valstybinės šventės.
Ar galima keisti eilėraščio žodžius?
Galima įrašyti vardą ar pakeisti kreipinį, tik po to perskaitykite eilėraštį balsu. Jei eilutė nebeskamba ritmingai, geriau ją perrašykite visą arba rinkitės kitą eilėraštį.