<h2>Sveikatos reformos rezultatai tampa nebeprognozuojami ir kvepiantys dar viena afera</h2>
<p>Skandalinga sveikatos reforma žengia tolyn, o būsimi jos rezultatai jau visiškai nebeaiškūs. Panašu jog tai, kad sveikatos įstaigose teikiamų paslaugų kiekis žmonėms yra nepakankamas, kad moterys jau gimdo greitosios pagalbos automobiliuose, yra dar ne blogiausia.</p>
<p>Brangstant energetiniams ištekliams pusę lūpų jau užsimenama, kad kai kurios likusios sveikatos priežiūros įstaigos gali neatlaikyti laukiančių iššūkių ir tiesiog užverti savo duris.</p>
<p>Tuo tarpu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įžvelgia ir dar vieną aferą, susijusią su stumiamo Farmacijos įstatymo pataisomis. </p>
<h2>Elektros ir šildymo kainos gali parklupdyti sveikatos priežiūros įstaigas</h2>
<p>Susirinkę rudens sesijon parlamentarai akivaizdžiai turės spręsti ne vieną rebusą, o kone didžiausias iš jų – energetikos kainų smūgis viešosioms įstaigoms, o ypatingai – gydymo, kurios yra visapusiškai priklausomos nuo elektros tiekimo.</p>
<p>Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas teigia, jog gydymo įstaigos jau siunčia įvairiausius raštus, kuriuose teigia, kad prispausti didesnių elektros ir šildymo išlaidų paprasčiausiai neišsilaikys, o medikai apie didesnius atlyginimus esą gali pamiršti bent jau iki pavasario, kol nesibaigs šildymo sezonas[7].</p>
<p>Tiesa, mokestinį smūgį, anot Regionų frakcijos atstovo Remigijaus Žemaitaičio, labiausiai gali pajusti reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, ypač tos, kurios teikia vandens procedūras bei baseinų paslaugas. Pagrinde – sanatorijos.</p>
<p>R. Žemaitaitis esą jau lankėsi Šilalėje, Kelmėje ir Šilutėje, kur, pasak jo, situacija – išties nerimastinga, o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tam suvaldyti nėra šiai dienai paruošusi jokio plano.</p>
<blockquote>
<p>Ne ką mažiau dėmesio, anot parlamentaro, reikalauja ir apskritai sveikatos sistemos įstaigų pertvarka, mat dabar tik jos pati pradžia, o jau pasigirsta atgarsių, jog kai kurios gimdyvės iki ligoninių ima ir nebespėja – gimdo greitosios automobiluose.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/sanatorija-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Nenori, kad už vaistus žmonės mokėtų mažiau</h2>
<p>Tačiau tai – ne vienintelės problemos sveikatos priežiūros srityje. </p>
<p>Iki šiol prieš Farmacijos įstatymo pataisas aktyviai protestavę konservatoriai, vadovaudamiesi KT išaiškinimu, kad sprendimas leisti žmonėms siūlyti tik pigiausius kompensuojamuosius vaistus, neva yra antikonstitucinis, nori kuo greičiau priimti Farmacijos įstatymą, kuris tai pakeistų[7].</p>
<p>Sveikatos apsaugos eksministras A. Veryga Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A. Matulo „parėkavimus“ dėl to, kad pigiausi kompensuojami vaistai neva yra blogis, vertina kritiškai ir argumentuoja, kad toks pavyzdys siūlyti pigiausius rinkoje vaistus buvo paimtas iš Danijos, kur esą gyvena „laimingiausi žmonės“. Pasak jo, nepanašu, kad gyvenantys Danijoje mirtų ar sirgtų visokiomis ligomis, kuriomis sergame ir nuo kurių mirštame mes.</p>
<blockquote>
<p>„Ar jis nori pasakyti, kad Europos Sąjungos valstybėje, kurioje galioja griežti reglamentai, farmacinė priežiūra, yra nekokybiški vaistai rinkoje? Jeigu tokius žino, tegul įvardija“, – teigė A. Veryga, reaguodamas į A. Matulo pasisakymus[7]</p>
</blockquote>
<h2>A. Matulas apsimelavo?</h2>
<p>Po A. Matulo pasisakymų dėl pigiausių kompensuojamų vaistų A. Veryga savo socialinėje feisbuko paskyroje pareiškė, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas yra ne kas kitas, o melagis, mat konservatoriams prisiskundus Konstituciniam Teismui, šis esą tik panaikino 2005 metų Vyriausybės nutarimą.</p>
<p>O tai, kad KT neva pasisakė apie pigius ar brangius vaistus, pasak eksministro, yra tik eilinė A. Matulo fantazija.</p>
<blockquote>
<p>„Komiteto pirmininkas yra tiesiog melagis. Jis teisus tik dėl vieno, dėl jų pačių skundo nustos galioti Vyriausybės nutarimas, ne įstatymas“, – piktinosi A. Veryga.</p>
</blockquote>
<p>Pasak A. Verygos, A. Matulas apsimelavo ir dėl KT verdikto, kad toks sprendimas neva yra antikonstitucinis.</p>
<p>A. Verygos tvirtinimu, KT net nenagrinėjo Vyriausybės nutarimo turinio ir pačios vaistų kompensavimo tvarkos. Teismas, įvertinęs atitiktį Konstitucijai, esą tik konstatavo, kad pagrindiniai vaistų kompensavimo principai turi būti nustatyti įstatymu, o Konstitucijai prieštarauja pats principas deleguoti tokią funkciją Vyriausybei.</p>
<blockquote>
<p>„Na, o pabaigai noriu paklausti, kažin ar dabar, kai dabar elektra pabrango kelis ar keliolika kartų, ji pasidarė geresnė ir kokybiškesnė? Matulo logika vadovaujantis lyg ir turėjo tokia tapti. Lygiai kaip ir elektros energijos kainos atveju pinigėliai kažkam nusėda į kišenes, nors elektra ta pati, taip ir vaistų atveju pinigėliai kažkam keliauja į kišenes, nors tas pats vaistas galėtų būti pigesnis dėl vaistų gamintojų konkurencijos. Ale kam to reikia…“, – svarsto eksministras.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veryga-12.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įstatymas mažintų konkurenciją</h2>
<p>Valdančiųjų stumiamam Farmacijos įstatymui skersai kelio dar vasarą stojo Vaistų gamintojų asociacija (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija (LVIA). Jų nuomone, vertinant Seimo teikiamus naujus Farmacijos pakeitimus dar reikėtų plačiau juos išanalizuoti[6].</p>
<blockquote>
<p>Asociacijų vertinimu, priėmus šias pataisas, labiausiai nukentėtų pacientai, mat tai dar labiau susiaurintų kompensuojamųjų vaistų pasirinkimą Lietuvoje.</p>
</blockquote>
<p>Anot VGA vadovės Rasos Bričkienės, pagal numatomą reguliavimą didžioji dalis vaistų negalės patekti į kainyną dėl taikomų griežtų reikalavimų ir augančios žaliavų bei energijos kainos[6].</p>
<p>R. Bričkienės teigimu, pacientų priemokų reguliavimas turėtų būti toks, kad pacientas pats galėtų nuspręsti, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. Tokiu būdu esą būtų amortizuojama rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, o dėl to mažėtų ir kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas.</p>
<p>Nuomonės, kad siūlomi pakeitimai naudos neatneš, laikėsi ir LVIA vadovas Donatas Parulis.</p>
<blockquote>
<p>„Priešingai, dabar numatytos nevienodos konkurencinės sąlygos naujiems medikamentams ir tiems, kurie jau įtraukti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Reikalavimai yra neproporcingi bei pertekliniai – tai ir referavimas į penkių valstybių žemiausių kainų vidurkį, ir reikalavimas pasiūlyti žemesnę kainą. Be to, įstatymo projektas yra parengtas, neatlikus teisinio poveikio konkurencijai vertinimo“, – teigė D. Parulis[6].</p>
</blockquote>
<h2>Tik dabar susigriebė?</h2>
<p>A. Veryga taip pat pastebėjo, kad praėjusioje kadencijoje buvo sužlugdytas siūlymas leisti prekiauti vaistais ligoninių vaistinėms, o štai dabar esą valdantieji susigriebė, kad susiduriama su rimta problema. Štai šiandien valdančiųjų teiktame įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad reikia „didinti nekompensuojamųjų vaistinių preparatų sektoriaus skaidrumą panaikinant galimybes vaistininkams piktnaudžiauti proteguojant brangesnių konkretaus gamintojo nekompensuojamųjų vaistų pardavimą gyventojams“.</p>
<p>Sekančiame punkte buvo teigiama, kad turi būti „sudarytos sąlygos geresniam nekompensuojamųjų vaistinių preparatų prieinamumui užtikrinti panaikinant galimybes vaistinėms naudoti „pirmos rankos“ taisyklę, pirmiausia pacientui pasiūlant konkretaus gamintojo brangesnius nekompensuojamuosius vaistus, taip pat „lentynos mokesčio“ sąlygai, kai nuslepiamos didmenininkų suteiktos nuolaidos“.</p>
<blockquote>
<p>„Visi šie tikslai galėjo būti pasiekti leidus prekiauti vaistais ligoninių vaistinėms, o pirkimus joms vykdant centralizuotai per Centrinę perkančiąją organizaciją“, – savo feisbuko paskyroje rašė A. Veryga.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/veryha.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tvarkys korupcinius „reikalus“</h2>
<p>Lyg viso to nebūtų gana, A. Matulas užsimojo tvarkyti vadinamas mažąją ir sisteminę korupcijas. Jo neva netenkina situacija Gydytojų vadovų sąjungoje, kai tarnybos iš jų vadovybės esą vis atranda ir išaiškina galimus korupcijos atvejus[7].</p>
<p>Rudens sesijoje bus sprendžiamos ir gydytojų abejingumo pacientams problemos, mat iš pastarųjų vis sulaukiama nusiskundimų dėl prastų paslaugų ir gydytojų abejingumo, o daugelis konsultacijų esą išvis teikiamos nuotoliniu būdu.</p>
<p>Neliks nepaliesti ir odontologai bei rezidentai. Užsibrėžtas tikslas, kad ne mažiau 30 proc. rezidentų savo duoklę galėtų atiduoti ne tik Vilniuje ar Kaune, bet ir mažesnėse gydymo įstaigose.</p>
