Svetimšaliai tampa Lauterbruneno kasdienybe
Dažnas svajoja gyventi ne daugiabutyje, o nuosavame name, tačiau labai greitai toks gyvenimas gali virsti pragargu. Taip nutiks, jeigu jūsų išpuoselėtus gėlynus kasdien mindys šimtai turistų, kurie fotografuosis jūsų namų fone, žvalgysis pro langus į vidų ir kels visą informaciją į socialinius tinklus, dėl ko norinčių užsukti būtent į jūsų kiemą tik daugės. Būtent taip nutiko Šveicarijos Berno kantone įsikūrusiam Lauterbruneno kaimeliui.
Berno kantonas (vok. Kanton Bern, pranc. Canton de Berne) – kantonas Šveicarijos vidurio vakaruose, antras pagal plotą (po Graubiundeno) ir gyventojų skaičių (po Ciūricho) šalyje. Administracinis centras – Bernas. Oficialios kalbos – vokiečių ir prancūzų.
Jame išvystyta laikrodžių, mašinų gamyba, elektrotechnikos, tekstilės, maisto (pieno, sūrių) pramonė, medžio ir metalo apdirbimas bei amatai (puodininkystė). Įrengta nemažai hidroelektrinių, veikia Mulebergo atominė elektrinė. Auginami kviečiai, cukriniai runkeliai, pašariniai augalai. Vynuogininkystė (ypač prie Bilio ir Tūno ežerų). Emės, Simės, Zanės upių slėniuose, Berno Alpėse verčiamasi pienine gyvulininkyste. Berno kantonas taip pat yra svarbus turizmo, alpinizmo, žiemos sporto regionas. Kurortai – Interlakenas, Tūnas, Meiringenas, Grindelvaldas, Miurenas, Kanderstegas, Gštadas, Adelbodenas. Svarbiausias geležinkelis-Bernas-Milanas (Italija); Berno Alpėse jis eina Liočbergo tuneliu. [1]
Kantonas tikrai atrodo žavingai: kalnai, kriokliai, slėniai su tvarkingais šveicariškais takais ir keliukais, kylančiais beveik iki debesų, o pastarieji, atrodytų, pasiekiami ranka. Pirmieji iš užsieniečių šį regioną atrado ekstremalius šuolius su parašiutais pamėgę sportininkai.
Jų atveju šuoliai su parašiutais atliekami nuo aukšto stataus pastato, antenos, tilto arba skardžio. Dėl žymiai mažesnio aukščio šuoliai nuo kieto pagrindo yra žymiai pavojingesni nei šuoliai iš lėktuvo. Tai atskira ekstremalių šuolių su parašiutu kategorija. [2]
Šiandien, pasibaigus pandeminiams ribojimams ir augant socialinių tinklų įtakai, Lauterbruneno kaimas baigia uždusti nuo turistų antplūdžio. Taip jau nutiko, kad šį kaimą galima vertinti ir kaip Šveicarijos vizitinę kortelę. Dėl kvapą gniaužiančių vaizdų, regionas apima visą tai, kas traukia turistus ir keliautojus: jį nesunku pasiekti visuomeniniu transportu, čia puikiai išvystyta turizmo infrastruktūra ir vis dar žmogaus nepaliesta gamta. Dažnai keliautojai iš čia atvyksta iš pačių tolimiausių žemės kampelių vien tik tam, kad savo akimis išvystų šią nuostabią vietą.
Vietos RTS kanalo pakalbinta neįvardinta turistė iš Konektikuto (JAV) pareiškė, kad į kaimelį atvyko antrą kartą, nes ją užbūrė gamtos grožis. Moteris atviravo, kad jie, norėdami užfiksuoti pačias gražiausias panoramas, daug vaikščiojo pėsčiomis, o vėliau nuotraukas kėlė į socialinius tinklus.
Socialiniai tinklai įgauna vis didesnį svorį
Kaimelio gyventojai puikiai supranta kokią įtaką šiandien turi socialiniai tinklai, todėl Lauterbruneno, kaip vienos iš galimų turistinių krypčių, reklama dabar vyksta faktiškai tik juose. „Galime pasidžiaugti vienu iš žavingiausių slėnių pasaulyje. Socialiniai tinklai leidžia čia užfiksuotais kadrais dalintis su visu pasauliu. Tai skatina atvykti naujus turistus“, – reziumuoja vietos turizmo departamento vadovas Tomas Diureris (Thomas Durrer). [3]
Tai lemia dviprasmišką situaciją – kaimelyje gyvena apie 800 žmonių, kurie kasdien sulaukia apie 5000-6000 turistų. Karlas Nepflinkas (Karl Näpflin), Lauterbruneno municipalinės švietimo tarybos pirmininkas, tame įžvelgia ir aiškią problemą, nes niekas čia nesitikėjo tokių turistų kiekių. „Problema tame, kad mes nieko tokio nelaikėme. Masinio turizmo apimtys labai išaugo. Po pandemijos atvykstančiųjų skaičius kasmet tik auga, o tokio jų kiekio, kiek sulaukėme šią vasarą, išviso dar nėra buvę“, – patikslino jis.
Lauterbrunenas platins gatves ir šaligatvius, bet galvojama ir apie srautų ribojimą
Lauterbruneno gyventojai puikiai supranta, kad turizmas garantuoja nemažas pajamas, tačiau augantys turistų kiekiai pradeda neraminti. „Šią vasarą, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, įvyko tikras sprogimas. Ypač daug turistų sulaukiama dienos metu ir daugeliui tai darosi nebejuokinga“, – atviravo buvęs viešbučio kaimelyje savininkas Paulis fon Almenas (Paul von Allmen).
Nepaisant to, bent kol kas, bendruomenė tikisi susitvarkyti su augančiais srautais. Jau planuojamas gatvių ir šaligatvių platinimas (buvusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus nuomone, taip elgiamasi tik Minske ir Maskvoje [4]) bei naujų požeminių parkingų įrengimas. Visgi dalis vietos gyventojų nuogąstauja, kad jeigu turistų srautai nebus pradėti riboti, Lauterbrunenas gali prarasti savo žavesį.
