Švedai siūlo sukurti dirbtines gimdas
Veikiausiai absoliuti dauguma moterų, turinčių vaikų, pripažins, kad nėštumas ir kūdikio laukimas buvo vienas įsimintiniausių dalykų gyvenime. Net ir tos, kurias kamavo pykinimai, galvos skausmai, tinimai ir kitos nėštukes neretai lydinčios laikinos sveikatos problemos – net ir jos dažnai tą laikotarpį atsimena su malonumu. Ne veltui sakoma, kad nėščiai moteris tiesiog žydi, o gebėjimas išnešioti savyje gyvybę suteikia nepaprastos stiprybės. Visgi švedai nusprendė, kad kam gi čia reikia, kad moterys būtų nėščios – išsibraukia nemažas laikas iš darbo ir karjeros, o ir šiaip, tas nėštumas, jų akimis ne dovanėlė.
Tad jie sugalvojo sukurti dirbtines gimdas. Taip, perskaitėte teisingai.
„Švedijos nacionaliniame parlamente, Riksdage, registruotame įstatymo projekte siūloma mokesčių mokėtojų pinigus leisti „dirbtinių gimdų tyrimams”, siekiant išplėsti „reprodukcinę laisvę” „gimdyvėms nešiotojoms”.
Šio įstatymo sumanytojas J. Forselas nori, kad Švedijos vyriausybė remtų mašinų, galinčių užauginti kūdikį nuo pradėjimo iki gimimo, kūrimą, kad nė vienai moteriai nebereikėtų būti nėščiai“,– savo socialiniame tinkle skelbia Laisvos visuomenės institutas.
Švedo politiko teigimu, natūralus nėštumas yra vienas pavojingiausių dalykų, su kuriais gali susidurti gimdos nešiotojos (atkreipkite dėmesį, kad jis net nedrįsta pasakyti, kad kalba eina apie moteris…), o kartu ir negimę vaikai.
„Civilizacijos evoliucija reikalauja, kad pažanga būtų daroma ta linkme, kad žmonija būtų atleista nuo šios natūralios, bet beviltiškai pasenusios naštos“, – sako švedas.
„Siūlant tokius įstatymo projektus visiškai pamirštama apie moralumą, etiškumą ir pagarbą žmogaus gyvybei. Kyla klausimas, ar žmogaus gyvybės vertę galima įkainoti finansine išraiška? Ar ji tik tiek mums reiškia“, – klausimus kelia Laisvos visuomenės institutas[1].
Švedas nori sukurti pasaulį be nėštumų
Liberalas J. Forselas sako, kad savo siūlymu siekia sugriauti patriarchatą, pašalinti biologinius apribojimus ir leisti moterims visiškai dalyvauti darbiniame gyvenime, o ne „urėti nešti nėštumo naštą.
Kitaip sakant, galima sakyti, kad politikas svarsto, kaip čia padarius, kad moterys taptų darbo rinkos dalyvėmis pilnai tiek, kiek vyrai, atimant iš jų pačios gamtos ar Dievo suteiktą teisę ir galią būti nėščioms ir gimdyti.
J. Forselas savo pasiūlyme teigia, kad „reprodukcinė laisvė yra pagrindinė gimdos nešiotojų išlaisvinimo problema“ ir labai svarbu, kad jie galėtų kontroliuoti savo reprodukcinę sveikatą „neapriboti biologinių ar socialinių veiksnių“, todėl dirbtinių įsčių tyrimai turėtų būti teikiama pirmenybė.
Taigi, trumpai tariant, nėštumas, pasak jo, dabar apribotas biologinių veiksnių. Na, vyrai juk susilaukti vaiko negali. O štai sukūrus dirbtines gimdas, jos vaikus ir gimdys, tad moterys nebeteks privilegijos vyrų atžvilgiu.
„Plėtodama technologijas apie dirbtines gimdas, visuomenė gali padėti teisingiau paskirstyti tėvų pareigas tarp lyčių. Tai leidžia moterims visapusiškai dalyvauti darbiniame gyvenime ir kitose visuomenės dalyse neužsiimant nėštumo naštos“ , – rašo jis.
Švedas liberalas dažnai vartoja LGBTQ kontekste populiarų terminą „gimdos nešiotojas“, o ne „moteris“ ir teigia, kad dirbtinių įsčių tyrimai yra labai svarbūs feministinės perspektyvos požiūriu.
„Tai suteikia žmonėms galių savo kūnui ir reprodukciniam pasirinkimui. Panaikinus su nėštumu susijusius biologinius apribojimus ir visuomenės normas, tai atveria galimybes kiekvienam visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, neprarandant savo sveikatos ir gerovės“, – tikina jis.
Be to, „ši technologija griauna patriarchalines struktūras, pašalindama išimtinę nėštumo naštą nuo moterų ar įsčių nešiotojų“ – laužant „normas ir lūkesčius“, kurie, pasak liberalų parlamentarės, „turi tūkstantmečius ribotas moterų galimybes ir laisves“.
Didesnės investicijos į dirbtines įsčias, pasak Forsello, yra „galingas žingsnis lygybės ir feministinių tikslų link“ ir skatina „gilesnį kultūrinį pokytį tikros lygybės link“[2].
Moterys piktinasi: gimdoms vieta ten, kur jos dabar yra
Tokias utopines, sakykime, nesąmones išgirdę žmonės ėmė kraipyti galvas – kažką panašaus esame matę postapokalitiniuose filmuose, o štai čia siūloma viską perkelti į realybę. Moterys apskritai nevengia kritikuoti 43 metų Švedijos liberalo, kuris manosi turįs teisę aiškinti moterims ir visam pasauliui, kad dirbtinė gimda yra geriau, nei tikra gimda.
„Atleiskite paprastai gimdos turėtojai už tai, kad ir ji įsitraukė į diskusiją, kurioje lig šiol dominavo vyrai. Bet ar nėra teigiamų natūralaus nėštumo aspektų? Tai ne tik kažkas baisaus, su kuriuo susiduria moterys. Nėštumo, kaip itin pavojingos moters būklės, vaizdavimas neleidžia net kalbėti apie jo teigiamas puses.
Juk jau būdamas įsčiose kūdikis išmoksta atpažinti mamos balsą. Ryšys stiprėja ir vaikelį nešiojant bei žindant.
Ar glaudūs motinos ir vaiko santykiai yra blogi ir su jais reikia kovoti, kad moterys galėtų „visiškai dalyvauti darbiniame gyvenime“, kaip rašo Forsell? Košmariška darbo linijos versija“, – įsitikinusi švedė Kelly.
Ji sako, kad politiko pasaulio supratimas apsiriboja maksimaliu pelningumu.
„Nėščiųjų priežiūra ir daugiau finansavimo reikalingiems nėštukių tyrimams – tai yra svarbiau ir gerokai prasmingiau, nei bandyti išlaisvinti moteris nuo vaiko išnešiojimo „paskirties“, – įsitikinusi moteris[3].
Ar kam nors rūpi, kas geriausia kūdikiui?
Viena yra kalbėti apie suaugusius žmones, kurie patys gali priimti sprendimus ir kovoti už savo poreikius bei nuspręsti, kas jiems geriausia. Bet kūdikiai, vaikai – jie apsiginti negali. Juos ginti yra suaugusiųjų rūpestis.
Liberalas iš Švedijos veikiausiai pamiršo, kalbėdamas apie dirbtines gimdas, pagalvoti, kaip tai paveiks toje mašinoje augantį mažą žmogiuką.
„Galimybės gal jau ir dabar yra, bet aš žiūriu ne per hipotetinę, technologinę, galimybių prizmę, o per tai, kas geriausia ir natūraliausia kūdikiui – nes kiekvienas mūsų pasirinkimas turi pasekmes.
Moters stresas nėštumo metu turi tam tikras pasekmes, vaiko atsisakymas jam gimus ir jo įvaikinimas turi tam tikras pasekmes ir kūdikių auginimas dirbtinėse gimdose turės pasekmes“, – savo socialiniame tinkle rašo Jorūnė Rimavičė, buvusi bankų analitikė.
Ji teigė neabejojanti, kad jei tokia galimybė bus, bus ir žmonių, kurie ja naudosis, tačiau tie sprendimai turės pasekmes ir tiems suaugusiems žmonėms, ir tiems kūdikėliams, kurie bus užauginti dirbtiniu būdu.
„Visapusiškai sveikam vaikui, sveikai šeimai pirmas pasirinkimas visada turi būti natūralus gimdymas ir vaiko augimas su mylinčiais biologiniais tėvais, nes tai yra pats palankiausias kelias tiek vaiko augimui ir vystymuisi, tiek suaugusių žmonių vystymuisi ir brandai.
Žiūrint visos populiacijos mastu, deja, mažai žmonių yra sąmoningi ir išmintingi, todėl ir technologijos labai retai naudojamos išmintingai. Išmintis yra proto / intelekto ir meilės derinys, išmintis yra gebėjimas vertinti priežasties pasekmės dėsnius ir siekis naudoti intelektą, kad būtų kuriama visapusiška darna visiems.
Kūdikio auginimas dirbtinėje gimdoje nėra visapusiška darna nei kūdikiui, nei motinystės virsmo nepatyrusiai moteriai“, – įsitikinusi moteris[4].
