Švedai „prisišnekėjo“: Vengrija blokuoja jų narystę NATO

Po Švedijos komentarų apie Vengrijos demokratiją – vengrų perspėjimas dėl prisijungimo prie NATO

Panašu, jog Švedija persistengė su savo kalbomis. Švedų atviras Vengrijos peikimas dėl to, kaip šalyje yra vykdoma demokratija, gali kainuoti jau beveik sutartą Švedijos kelialapį į NATO^[1].

O jau atrodė, kad Švedijos prisijungimo prie NATO klausimas yra beveik išspręstas. Juk birželio mėnesį Vilniuje vykusiame Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) viršūnių susitikime Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas paskelbė, kad siųs tvirtinti Švedijos narystę NATO Turkijos Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai. Tuo metu Vengrijos prezidentas Viktoras Orbanas pritarė šiam veiksmui ir patvirtino, jog Švedijos narystė turėtų būti patvirtinta per trumpą laiką.

Liepos mėnesį, prieš vykdamas į Vilnių, Vengrijos užsienio reikalų ministras taip pat labai užtikrintai sakė^[2]:

„Mūsų pozicija aiški: vyriausybė palaiko Stokholmo stojimą į Atlanto aljansą. Ratifikavimo proceso užbaigimas dabar yra tik techninis reikalas.“

Tačiau Stokholmui ėmus kritikuoti Vengriją dėl esą demokratijos smukimo šioje šalyje, vengrai pagrasino blokuoti Švedijos įstojimą į NATO. Užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto netgi išsiuntė laišką savo kolegai Švedijoje Tobiasui Billströmui, kuriame perspėjo, kad „narystė NATO nebus patvirtinta, jei Švedijos politikai tęs nesąžiningą Vengrijos kritiką“.

Vengrijos užsienio reikalų ministras pranešė, kad Vengrija „nėra tikra“ dėl Švedijos

Apie galimą tolesnį Švedijos įstojimo į NATO proceso vilkinimą buvo pranešta ir per Vengrijos vietinę „HirTV“ televiziją. Valdančiosios „Fidesz“ partijos atstovas ir parlamento pirmininkas László Kövéris vėlų sekmadienį vykusios transliacijos metu sakė, jog šalis „nėra tikra“, ar turėtų patvirtinti Švedijos stojimo į NATO ratifikavimą^[3].

Ratifikavimo procesas gali ir toliau nepasistūmėti iki oficialaus Švedijos priėmimo, Budapeštui smarkiai pykstant dėl Švedijos politikų kritikos. Švedai atvirai kritikuoja Vengriją ir kalba apie demokratijos smukimą šalyje per pastaruosius keletą metų. O šiuo metu tik Turkija ir Vengrija dar neratifikavo Švedijos siekio prisijungti prie NATO, tad konfliktinė situacija gali smarkiai atsirūgti.

Vengrijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį sukritikavo Švedijos politikus dėl „nesąžiningų ir neteisingų“ pastabų apie demokratijos padėtį jo šalyje, sakydamas, kad tai „tikrai nepadeda“ Švedijos siekiui įstoti į NATO^[4].

Laiške savo kolegai iš Švedijos ministras sakė, kad anksčiau su juo kalbėjosi apie „šališkus, neigiamus ir neteisingus Švedijos politikų kaltinimus“ jo šaliai. Jis informavo T. Billströmui, jog Vengrijos įstatymų leidėjai perskaitė naujienas, kad „kaip jūsų mokyklos mokymo programos dalis <...> Švedijos mokyklų mokiniams skleidžiami rimti kaltinimai ir netikra informacija, leidžianti manyti, kad pastaraisiais metais Vengrijoje demokratija smunka. “ J. Szijjarto taip pat rašė:

„Jūs raginate mūsų parlamentarus ratifikuoti jūsų stojimą į NATO, kol jūs ir toliau kaltinate juos griaunant demokratiją Vengrijoje. Šis prieštaravimas dabar dar labiau sustiprėjo ir tikrai nepadeda patenkinti jūsų nuolat keliamo reikalavimo [priimti į NATO].“

Turkija ir Vengrija dar turi ratifikuoti Švedijos pasiūlymą ir abi šalys pareiškė, kad glaudžiai derina savo poziciją šiuo klausimu. Vengrijos parlamentas vėl susirinks vėliau šį mėnesį, tačiau kol kas neaišku, ar diskusijos ir balsavimas dėl Švedijos ratifikavimo bus įtraukti į darbotvarkę^[5].

Švedija panoro prisijungti prie NATO po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą

Švedija kartu su Suomija pateikė paraišką dėl narystės NATO netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo karą su Ukraina. Dvi Šiaurės valstybės ilgą laiką išlaikė karinį neutralumą, tačiau padėtis staigiai pasikeitė po Rusijos veiksmų. Panašu, jog Vladimiro Putino invazija į Ukrainą sugriovė stabilumo jausmą Šiaurės Europoje, todėl Švedija ir Suomija pasijautė pernelyg pažeidžiamos.

Suomija oficialiai prisijungė prie Vakarų gynybinio aljanso balandį, todėl valstybių narių skaičius padidėjo iki 31. Tuo tarpu Švedija iki šiol vis dar laukia priėmimo į NATO.

Suomijos šauktinių kariuomenė yra gerai parengta ir gan didelė. Joje kasmet parengiama ne mažiau kaip 21 000 šauktinių, o rezervinės pajėgos siekia 900 000, tad karinis pajėgumas vertinamas 280 000. O Švedijos kariniai pajėgumai yra daug mažesni – 57 000^[6].

Nuo 1990 metų Švedija pakeitė savo prioritetus ir vietoj teritorinės gynybos perėjo prie taikos palaikymo misijų visame pasaulyje. Tiesa, švedai palaipsniui grįžta prie ginybos. Pavyzdžiui, 2018 metais Švedija sugrąžino šaukimą į kariuomenę. Dabar per metus parengiama 6 000 šauktinių, o iki 2025 metų šis skaičius padidės iki 8 000. Ji taip pat parengė planus, jog iki 2026 metų išlaidos gynybai padidės iki 2 proc. BVP. Tačiau panašu, jog vien to gali nepakakti, kad pagaliau taptų oficialia NATO nare.