<h2>Kovo 17-oji – diena suvienijanti po pasaulį išsibarsčiusius airius</h2>
<p class="p1">Žalia spalva, dobilo lapo atributika ir minios švęsti nusiteikusių žmonių – būtent tai yra Šv. Patriko diena, kultūrines bei religines Airijos ištakas vienijanti šventė, švenčiama kovo 17-ą dieną. Ja siekiama pagerbti Šv. Patriko – Airijos globėjo ir sergėtojo mirties dieną, tačiau šiandien šioji data tapo bene visus airius ir šį kraštą mylinčius suvienijančiu festivaliu, kurio neįmanoma įsivaizduoti be Airijos kultūros bei tradicijų minėjimo.</p>
<p class="p1">Ši šventė moderniais laikais apima ne tik krikščionybės elementus, bet parodo ir airių gebėjimą švęsti, džiaugtis savo kultūriniu išskirtinumu. Žinoma, tą dieną panaikinami ir Gavėnios apribojimai, todėl švęsti mėgstantys airiai nuo seno šią dieną mini su daugybe gardžių patiekalų ir upėmis alkoholio.</p>
<p class="p1">Šv. Patriko dieną nedirbama, o ji yra paskelbta valstybine švente Airijoje, Šiaurės Airijoje, Niufaundlendo ir Labradoro provincijose Kanadoje, Montserato teritorijoje priklausančioje Didžiajai Britanijai[1]. Diena skambiai minima ir kraštuose, pasižyminčiuose gausia airių diaspora, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje <strong>–</strong> tai bene dažniausiai švenčiama vienos šalies nacionalinė diena, kuri pastaraisiais metais tapo itin sukomercinta ir grįsta stereotipais apie airių kultūrą.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/pexels-anna-shvets-3876542.jpg" alt="Vaikas Šv. Patriko šventės metu" /></p>
<h2>Šv. Patrikas – šalies vienytojas, kuris visai nebuvo airis</h2>
<p>Be Airijos, šiais laikais šv. Patriko diena tikriausiai populiariausia yra Amerikoje ir nors už Atlanto gyvenantys airių proanūkiai, o gal tiesiog kultūrai prijaučiantieji, šventę pavertė visiška komercijos ir kičo fiesta, būtent JAV prasidėjo nemenka dalis šventės tradicijų, kurios nėra užmirštos ir šiandien. Tačiau, apie viską, iš pradžių. </p>
<p class="p1">Šv. Patrikas gimė pasiturinčioje šeimoje ir visai ne Airijoje, o Didžiojoje Britanijoje, IV a. pabaigoje. Jo tėvas buvo diakonas, tačiau kaip rašoma, tokio amato ėmėsi vien dėl tuo metu galiojusios mokesčių lengvatos. Būdamas 16-os, gindamas tėvų turtą Patrikas pateko į airių karių nelaisvę, kurie išvežė vaikiną į Airiją ir laikė ten net šešerius metus. Po ilgų metų kalėjimo, Patrikas sugebėjo išsilaisvinti ir pabėgti, ir kaip minima įvairiose tekstuose, būtent tuomet išgirdo Dievo raginimą ir balsą palikti Airiją[2].</p>
<p class="p1">Jau sėkmingai palikęs Airiją ir pabėgęs į Didžiąją Britaniją, Patrikas patyrė antrą Dievo apsireiškimą, raginantį grįžti į Airiją ir skleisti savo mokymus. Patrikas paklausė dieviško balso, mokėsi krikščionybės tiesų, o įšventintas į kunigus stengėsi atversti ir airius. Nors šiandien visame pasaulyje šv. Patrikas žinomas kaip Airijos globėjas, tačiau iš tiesų, jis niekuomet nebuvo paskelbtas šventuoju. Tiesa, tai gali būti sietina su gyvenamuoju laikotarpiu, man tuomet kanonizacijos procesai paprasčiausiai neegzistavo. </p>
<p class="p1">Apie šv. Patriką sklando ir daugybė įvairių legendų, vėliau tapusių bene vietos folkloru. Pavyzdžiui, ilgą laiką manyta, jog būtent šv. Patrikas iš Airijos išvarė visas gyvates, o tai pasidarė pasitelkdamas šermukšnio šakeles, kita legenda pasakoja, jog gyvatės pabėgo išsigandusios paties šv. Patriko, nešinu skambančiais varpais ir varpeliais[3]. Šv. Patrikas yra „kaltas" yra dėl Airijos simbolio – dobilo prigijimo, mat būtent rodydamas trilapį dobilą, airiams jis dėstė Švč. Trejybės tiesas.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/harris-vo-tv-9embj1uk-unsplash.jpg" alt="Šv. Patriko simbolis" /></p>
<h2>Kovo 17-ąją į gatves suplūsta žmonės dobilais, dainomis ir šokiais pasidabinę žmonės</h2>
<p>Moderniais laikais, mažiau dėmesio skiriama legendoms ir daugiau, pačiai šventei. Tikriausiai esate girdėję, jog kiekvienais metais, kovo 17-ąją, dalyje pasaulio miestų tekančios upės nudažomos ryškia žalia spalva. Šios tradicijos ėmėsi ir Vilnius nudažantis Vilnelę žaliai, o didžiausias šventimas visuomet vykdavo Užupyje. Tiesa, pastaruosius dvejus metus, dėl pasaulį varžančios pandemijos, dideli renginiai ir paradai buvo atšaukti. </p>
<p>Tiesa, pati tradicija – žaliai nudažyti miesto vandens gijas, atėjo ne iš pačios Airijos, o iš už Atlanto. Ši tradicija visiškai netyčia prasidėjo Čikagoje, kai vietos santechnikai, ieškodami gedimų priežasščių miesto vamzdynuose naudojo tam tikras, vandenį dažančias medžiagas. Tradicija tiko ir patiko gyventojas, o vėliau išplito tiek Amerikoje, tiek pačioje Airijoje, Europoje. O Čikagos santechnikų sąjunga, upės nudažymą žaliai finansuoja iki šiol[4]. Tiesa, nerimauti dėl ekologijos nereikia, nes dažai nėra kenksmingi, jie suyra savaime. Tokios pačios medžiagos naudojamos ir Lietuvoje, kai šilumininkai fiksuoja nuotėkas ar testuoja įrenginių sistemas.</p>
<p class="p1">Iš tiesų, pirmoji Airijos globėjo Šv. Patriko diena pirmą kartą buvo paminėta taip pat JAV, 1737-aisiais Bostone. Nėra aišku, ar tikrai šią dieną, kovo 17-ąją mirė Airijos globėjas, tačiau šventės gerbėjai į istorinius faktus pernelyg nesigilina. Skuba iš spintos gilumos traukti ryškius žalius drabužius, puošiasi trilapio dobilo simboliais ir skuba į miestų ir miestelių gatves išreikšti savo džiaugsmo ir meilės Airijai.</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/pascal-bernardon-crakd39coew-unsplash.jpg" alt="Paradas" /></p>
<p class="p1">Šventės aistruoliai tiki, jog žalia spalva atneša sėkmę , tiek individualią, tiek visai šaliai. Tiesa, užsieniečiai gali ir nežinoti, tačiau žalioje spalvoje slypi ir politinė žinutė. Ja siekiama pasisakyti prieš britų kolonizaciją, žalia spalva yra airių nacionalizmo simbolis, o ir pati šalis kartais yra vadinama „smaragdo sala“[5]. </p>
<p class="p1">Vis tik, svarbiausia šv. Patriko dienos dalis yra šokiai, dainos ir linksmybės. Tiek grynakraujai airiai, tiek įsimylėję šį kraštą pašaliečiai negaili pagyrų šalies liaudies dainoms, folkloro tradicijoms ir papročiams, kuriais, šią išskirtinę dieną, galima mėgautis be jokių ribojimų. Na o po nuotaikingo, šokių ir dainų kupino parado, dažnas airis, Dubline, Niujorke ar Melburne, kad ir kur bebūtų, tikrai suvalgys porciją sūdytos jautienos su kopūstais – vieno iš tradicinių šalies patiekalų.</p>
