Suomiai dujų galimai atsisakys… 2025-aisiais
Kol Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas „sėkmingai“ kovoja su Maskva gindamas rekordinį akcizą suskystintosioms naftos dujoms, sienas su Rusija užtvėrusi Suomija tik dabar prabilo apie rusiškų suskatintųjų gamininių dujų (SDG) atsisakymo galimybę. Ir tai – ne šiemet, o geriausiu atveju – po metų. Tiesa, pastaruoju metu tiekimo apimtys sumažėjo, tačiau faktas lieka faktu – suomiai tvarkingai laikosi susitarimų ir toliau perka rusiškas dujas, bei, cituojant S. Gentvilą „remia Kremliaus režimą.[1]
Kol laukiame, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išvarytų iš šalies suomių ambasadorių ir paskelbtų sankcijas Kalėdų Senelio gimtinei, paanalizuokime realybę.
Suomija rusiškų SGD galėtų atsisakyti 2025 metais, nes 2023 m. gruodį Europos Sąjungai pagaliau pasisekė susitarti dėl dujų rinkos reformos, informavo Suomijos klimato ir aplinkos ministras Kajus Miukjanenas ( Kai Mykkänen). [2]
„Nenoriu žadėti kokios nors konkrečios datos, tačiau viliuosi, kad kitais metais, kai įsigalios atitinkami draudimai, mes galėsime atsisakyti tokios situacijos“, – svarstė K. Miukjanenas.
Pasak jo, klausimas spręstųsi paprasčiau, jeigu Europos Sąjunga tiesiog patvirtintų dar vieną draudimą arba įtrauktų SGD į sankcijų sąrašą. Visgi, kaip paaiškėjo diskusijų metu, dalis ES narių tokiam sprendimui dar nėra pasirengusios, kas faktiškai reiškia, jog bendro sprendimo šiuo klausimu blokas priimti negalės. Taip pat ministras patikino, kad Suomija importuoja palyginti nedidelius rusiškų dujų kiekius, todėl jų atsisakymas šaliai esą nepakenks.
Ką numato ES dujų reforma?
Dujų reforma leidžia ES šalims drausti vamzdynais tiekiamų ir suskystintųjų dujų pirkimą savarankiškai, atsižvelgiant į saugumo situaciją. Nutarimas įsigalios pavasarį, o tuomet šalių narių vyriausybės galės teikti savo pasiūlymus, susijusius su laikinu importo ribojimu. Lietuva ir Latvija jau uždraudė rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų importą, tačiau Suomija nurodė, kad lauks, kol bus patvirtinta dujų rinkos reforma, kad sprendimas būtų paprastas ir turėtų didesnį teisinį aiškumą.
Kas yra suskystintos gamtinės dujos ir kaip jos naudojamos
Suskystintos gamtinės dujos arba SGD (angl. liquefied natural gas, trumpinys – LNG) – tai gamtinės dujos skystame pavidale. Kai jos yra atšaldomos iki -161,5 °C, kondensuojasi į skystį ir užima 600 kartų mažiau vietos (nei dujiniame pavidale), o tai leidžia išspręsti dujų transportavimo dideliais atstumais problemą. Dujos yra švariausias pasaulyje iškastinis kuras, bekvapės, bespalvės, netoksiškos ir nekorozinės. Priklausomai nuo radimvietės gamtines dujas sudaro daugiau nei 90 proc. metano, taip pat etanas, propanas, azotas, sieros junginiai bei vanduo.[3]
SGD tiekimo etapai
Suskystintos gamtinės dujos gaunamos suspaudžiant išgrynintas gamtines dujas. Specialiais tanklaiviais atgabenus jas į terminalus, vyksta dujinimo procesas – suskystintos dujos yra verčiamos natūralios būsenos gamtinėmis dujomis ir vamzdžiais tiekiamos vartotojams. SGD naudojimo metodai yra patikimi ir saugūs. Abu procesai – atšaldymas iki skystos būsenos ir sudujinimas yra atliekami pagal šiuolaikines patikrintas technologijas.
SGD naudojimas
SGD skystinimo metodika taikoma jau daugiau nei 50 metų. Šiandien SGD rinka sparčiai auga, SGD tampa alternatyva naftai ir jos produktams, taigi ateityje gamtinės dujos taps alternatyviu kuru automobiliams ir laivams. SGD importo rinkos augimui įtakos turi poreikis diversifikuoti energijos šaltinius, taip pat naftos išteklių ribotumas. Nuo 2015 m. griežtėja reikalavimai Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams. Jie turės naudoti mažiau sieringą, tačiau brangesnį dyzeliną arba rinktis alternatyvą, pavyzdžiui, dujas, kurių tarša gerokai mažesnė. Gamtinės dujos sumažina sieros oksidų išmetimą į atmosferą beveik 100 proc., 20–30 proc. sumažėja anglies dvideginio išmetimai, azoto oksidų 80–85 proc., palyginti su tradiciniu laivuose naudojamu kuru. Tai skatina kurti SGD degalinių infrastruktūrą. Galimi keli suskystintų gamtinių dujų perdavimo į/iš dujotiekių tinklą infrastruktūros tipai – plaukiojantis dujovežis, kuris pripildytų laivus jūroje, stacionari laivų pripildymo kolonėlė arba dujos gabenamos iš/į laivus autocisternomis. Manoma, kad pirmiausia būtų pradėtas plėtoti mobiliųjų degalinių tinklas, tačiau didesniems laivams jau būtų naudojami laivai.
Dujų importas į Suomiją nutrūkęs nebuvo
Suomių valstybinė įmonė „Gasum“ rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų importo nenutraukė ir po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Tuomet įmonė teisinosi, jog elgiasi taip, kaip numatyta ilgalaikėse sutartyse. Galiojantis susitarimas numato, kad „Gasum“ turi mokėti „Gazpromui“ už minimalų dujų kiekį. Taip pat suomiai nurodė, kad nuo 2022 m. iš Rusijos perka būtent tiek, kiek privalo įsigyti pagal sutartį, tačiau nepatikslino, nei kokios tai yra apimtys, nei kuriam laikui sutartis pasirašyta.
Iš viso 2023 m. Rusija Europos šalims pardavė apie 16 mln. tonų SGD. Sumažėjus dujų tiekimui dujotiekiais, ženkliai augo suskystintųjų dujų pirkimo apimtys. Didžiausiu rusiškų SGD pirkėju tapo Ispanija, toliau rikiuojasi Prancūzija, Belgija ir Nyderlandai. Tai yra, visos tos šalys, kurios smerkia invaziją ir siunčia ginklus Ukrainai. Dujų tiekimo vamzdynais sutartį Suomija nutraukė 2022 metais.
„Financial Times“ rašė, kad dujų rinkos reforma Europos Komisija tikėjosi paskatinti gerokai nuo rusiškų dujų priklausančias Vengriją ir Austriją atsisakyti jų. Austrijos valdžia pripažino, kad rusiškų dujų pirkimas yra „nemalonus žvelgiant iš moralinės pozicijos, tačiau būtinas, galvojant apie energetinį saugumą“. Vengrija savo prorusiškų pažiūrų niekada neslėpė ir jų nekeitė.[4]
Susiklosčiusią situaciją pakomentavo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Yra sutartiniai įsipareigojimai. Ar bus priimami kokie nors politiniai sprendimai, prieštaraujantys sudarytoms sutartims? Tokiu atveju mes jų irgi nebesilaikysime. Ir niekam nieko netieksime, jeigu tai prieštaraus mūsų interesams. Šiuo atveju – ekonominiams. Netieksime nei dujų, nei naftos, nei anglies, nei mazuto. Išviso nieko“, – patikino V. Putinas.
