Kai lojimas tampa nebe tik nepatogumu
Kaimyno šuo loja valandą, antrą, trečią. Uždarote langą – vis tiek girdėti. Bandote užmigti – vėl lojimas. Kitą rytą reikia keltis į darbą, tačiau istorija vakare kartojasi iš naujo. Šeimininkas tik gūžteli pečiais: „Ką aš galiu padaryti? Juk tai šuo.“ Tačiau ar tikrai kaimynams belieka su tuo susitaikyti?
Teisininkė ir mediatorė Raimonda Joskaudienė sako, kad vien pats faktas, jog šuo loja, dar nereiškia teisės pažeidimo. Šuns lojimas yra natūralus gyvūno elgesys, todėl keli sulojimai savaime neturėtų užtraukti atsakomybės.
„Teisė nereikalauja, kad šuo niekada nelotų. Tai būtų nei realu, nei suderinama su natūraliu gyvūno elgesiu. Tačiau augintinio laikymas taip pat nesuteikia teisės ignoruoti kaimynų ramybės, poilsio ir teisėtų interesų“, – pabrėžia R. Joskaudienė.
Pasak jos, svarbu, kaip dažnai ir kiek laiko šuo loja, kuriuo paros metu tai vyksta ir ar triukšmas realiai trukdo kaimynams ilsėtis, miegoti ar dirbti. Reikšmės turi ir tai, ar šeimininkas žinojo apie problemą ir bandė ją spręsti. Keli sulojimai dieną paprastai nėra pagrindas kalbėti apie pažeidimą, tačiau visai kitaip gali būti vertinamas valandų valandas vakarais ar naktimis lojantis šuo.
Už nuolatinį lojimą gali grėsti ir nemaža bauda
R. Joskaudienė pabrėžia, kad pareiga gerbti aplinkinių ramybę įtvirtinta ir teisės aktuose.
„Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato aiškią gyvūno laikytojo pareigą – nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Ši pareiga galioja nepriklausomai nuo to, ar gyvūnas laikomas daugiabučio bute, privataus namo kieme, sodo sklype, ar voljere“, – aiškina R. Joskaudienė.
Kokia konkrečiai atsakomybė gresia, priklauso nuo nustatytų aplinkybių.
„Baudos dydis priklauso ne nuo to, kaip gyventojas pavadino savo skundą, bet nuo to, pagal kurią teisės normą institucija kvalifikuos nustatytą pažeidimą“, – atkreipia dėmesį R. Joskaudienė.
Jos pateikiamais duomenimis, pagal ANK 346 straipsnį bauda gali siekti 30–120 eurų, pakartotinai – 120–230 eurų. Už savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklių nesilaikymą gali grėsti 150–600 eurų, o pakartotinai – 500–1000 eurų bauda. Jei veika atitinka viešosios rimties trikdymo požymius, fiziniam asmeniui gali būti skiriama 80–200 eurų, pakartotinai – 200–300 eurų bauda.
R. Joskaudienė primena, kad vakaro laiku laikomas laikotarpis nuo 19 iki 22 valandos, o nakties – nuo 22 iki 7 valandos. Būtent tuo metu triukšmas gali būti vertinamas griežčiau, jei trikdo kitų žmonių ramybę, poilsį ar darbą.
Teismų praktika rodo: svarbiausia – įrodymai
Vien kaimyno nepasitenkinimo neužtenka – tokiose situacijose daug lemia įrodymai.
„Teismų praktikoje galima rasti ir atvejų, kai šuns šeimininko atsakomybė buvo pripažinta pagrįsta, ir atvejų, kai institucijos sprendimas buvo panaikintas dėl nepakankamų įrodymų“, – sako R. Joskaudienė.
Vienoje jos aptariamoje byloje privačiame kieme laikomo vokiečių aviganio savininkei buvo paskirta subendrinta 190 eurų bauda. Nuolatinį lojimą vakarais ir naktimis patvirtino skirtingu metu padaryti garso įrašai, kelių gyventojų parodymai bei ankstesnis įspėjimas.
Kitoje byloje policijos skirtas įspėjimas buvo panaikintas. Nors pateikta keturiolika vaizdo įrašų, nebuvo galima nustatyti tikslių jų datų ir laiko bei patikimai įrodyti, kad lojimas buvo nuolatinis. Pasak R. Joskaudienės, šie atvejai parodo, kad atsakomybę lemia ne skundo emocingumas, o įrodymų kokybė ir jų visuma.
Todėl specialistė pataria fiksuoti lojimo datas, pradžią, pabaigą ir trukmę, išsaugoti originalius garso ar vaizdo įrašus bei susirašinėjimą su gyvūno šeimininku. Reikšmingi gali būti ir kitų kaimynų liudijimai. Kartu svarbu gerbti privatumą – įrodymų rinkimas neturėtų virsti kaimyno ar jo šeimos stebėjimu.
Kur kreiptis, jei problema nesibaigia?
R. Joskaudienė pirmiausia siūlo, jei tai saugu ir įmanoma, ramiai informuoti gyvūno šeimininką. Jis gali net nežinoti, kad likęs vienas šuo kelias valandas loja ar kaukia. Jei pokalbis nepadeda, apie problemą verta pranešti raštu.
Jeigu triukšmas vyksta tuo metu, ypač vakare ar naktį, galima skambinti 112. Jei problema kartojasi, R. Joskaudienė nurodo, kad galima pateikti išsamų pranešimą per ePolicija arba kreiptis į savivaldybės administracijos viešosios tvarkos padalinį. Padėti tarpininkauti gali ir daugiabučio administratorius ar bendrijos pirmininkas, nors pats baudos skirti negali.
Jei nuolatinis lojimas leidžia įtarti, kad gyvūnas patiria stresą, ilgai paliekamas vienas ar laikomas netinkamomis sąlygomis, R. Joskaudienė rekomenduoja kreiptis ir į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.
Kartu mediatorė ragina situacijos nepaversti kaimynų karu. Grasinimai ar kerštas problemos neišspręs, tačiau nuolatinio triukšmo kentėti metų metus taip pat nereikia.
„Vienas sulojimas – dar ne teisės pažeidimas. Tačiau nuolatinis, ilgai trunkantis ir įrodymais užfiksuotas lojimas, kurį šeimininkas sąmoningai ignoruoja, gali užtraukti administracinę atsakomybę“, – apibendrina R. Joskaudienė.
