<h2>Kritika liko neišgirsta – ministrienė tapo ambasadore</h2>
<p>Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį suteikė įgaliojimus Lietuvos nepaprastosioms ir įgaliotosioms ambasadorėms Italijoje Daliai Kreivienei ir Austrijoje Linai Rukštelienei.</p>
<p>Pastarosiomis savaitėmis dėl D. Kreivienės paskyrimo kilo ne viena aštri diskusija. D. Kreivienė yra dabartinio energetikos ministro Dainiaus Kreivio sutuoktinė.</p>
<p>Dėl to opozicija teigė, kad D. Kreivienės skyrimas į aukšto rango diplomatinę tarnybą nėra tinkamas: kalbėta ir apie nepotizmą, primintas ir anksčiau plačiai aptartas terminas „politinis atšalimas“.</p>
<p>Užsienio reikalų ministerija (URM) tikino, kad interesų konflikto negali būti, nes tarp ministro ir ambasadorės pareigybių nėra jokio pavaldumo.</p>
<p>Tuo tarpu žmogaus teisių organizacija „Transparency International“ džiaugėsi, kad visuomenei ir politikams kyla tokie klausimai. Vis dėlto, kritika neįtikino prezidento, kuris nepamatęs jokios problemos, įgaliojimus D. Kreivienei vis dėlto suteikė.</p>
<h2>Prezidentūra klausimų neturėjo</h2>
<p>Prezidentas susitikime su naujai paskirta ambasadore Italijoje D. Kreiviene pažymėjo Lietuvos ir Italijos bendradarbiavimo Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje svarbą. G. Nausėda tikisi, kad D. Kreivienės darbo rezultatai bus susieti su Italijos ir Lietuvos ekonominių ryšių stiprinimu, bendradarbiavimu mokslo ir inovacijų srityse[1].</p>
<p>Prezidentas susitikime su ambasadore taip pat pabrėžė, kad svarbu skirti deramą dėmesį bendradarbiavimui istorinės atminties ir kultūros srityse, lietuvybės skatinimui bei darbui su Italijoje gyvenančiais lietuviais.</p>
<p>Lietuvos ambasadorė D. Kreivienė turi 23 metų patirtį diplomatinėje tarnyboje – Užsienio reikalų ministerijoje ir Lietuvos diplomatinėse atstovybėse.</p>
<p>Iki šiol ji dirbo Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento direktore.</p>
<p>Anksčiau ji yra ėjusi šio departamento vadovo pavaduotojos pareigas, dirbo Lietuvos ambasados Prancūzijoje vadovo pavaduotoja. Diplomatė ministerijoje dirba nuo 1998 metų[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/joakim-honkasalo-durc25gdovk-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kompetencija nekvestionuojama, bet šeimyniniai ryšiai verčia abejoti</h2>
<p>Tolimesnė D. Kreivienės diplomatinė karjera Italijoje kelia daugybę klausimų. Prakalbus apie šios diplomatės tarnybą, opozicijai kilo klausimų dėl saitų su energetikos ministru ir dėl galimo interesų konflikto.<a href="/savu-protekcijos-nesibaigia-ministriene-ketina-skirti-ambasadore"> Apie valdančiųjų protekcijas saviems plačiau rašėme čia</a>.</p>
<p>Pasak „valstiečio“ Aurelijaus Verygos, praėjusioje kadencijoje buvo kritikuojama dėl „įsivaizduojamų ryšių“, o dabar ryšys yra tiesioginis.</p>
<p>Nors A. Veryga teigė neturintis abejonių dėl D. Kreivienės kompetencijų, jis priminė, kas panašiomis situacijomis vyko praėjusioje kadencijoje.</p>
<blockquote>
<p>„Norėčiau atsiriboti nuo žmogaus vertinimo. Aš jos nei žinau, nei pažįstu, nei turiu abejonių dėl asmeninių savybių ar dėl jos kompetencijų. Bet turėtume matyti kontekstą. Tai yra, visgi, ministro žmona ir pristatoma visose žinutėse, kad tai yra vieno iš veikiančių Vyriausybės narių sutuoktinė“, – komentavo A. Veryga[3].</p>
</blockquote>
<p>Jis taip pat pastebėjo, kad D. Kreivienės kandidatūrą teikia ministerija, vadovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio, o energetikos ministras D. Kreivys yra šios partijos narys, nors ir žadėjo nusišalinti nuo šio sprendimo.</p>
<blockquote>
<p>„Ir kaip visuomenei reikia paaiškinti, ar čia yra nepotizmo ir protegavimo, ar ne? Aš manau, kad reikėtų įvertinti tokius dalykus ir suprasti, kaip visuomenė juos vertins. Matant reakcijas, panašu, kad visuomenei kyla klausimų, ar čia nėra protegavimo elementų“, – kalbėjo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovas A. Veryga.</p>
</blockquote>
<h2>Praėjusią kadenciją ministrams buvo skirtas „politinio atšalimo“ laikotarpis</h2>
<p>Opozicija priminė ir tai, kad pati prezidentūra praėjusios kadencijos ministrams buvo skyrusi „politinio atšalimo“ laikotarpį, tačiau šį kartą prezidentūra nei apie „atšalimą“, nei apie nepotizmą nekalbėjo. </p>
<p>Šalies vadovo atstovo Rido Jasiulionio anksčiau pateiktame komentare nurodoma, kad prezidentui nekyla abejonių dėl D. Kreivienės skyrimo į pareigas.</p>
<blockquote>
<p>„Prezidentas vertina p. Dalios Kreivienės profesionalumą, jos ilgametį nepriekaištingą darbą Lietuvos diplomatinėje tarnyboje. Prezidentui nekelia abejonių, kad p. Dalios Kreivienės diplomatinė karjera yra nesusijusi su jos sutuoktinio, kuris dabar eina energetikos ministro pareigas, politine veikla.“</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė nurodė, kad tarp energetikos ministro (ar kitos srities ministro) ir URM departamento vadovo interesų konflikto negali būti, nes tarp minimų pareigybių nėra jokio pavaldumo.</p>
<blockquote>
<p>„Todėl, atsakant į konkretų klausimą dėl D. Kreivienės, pažymime, kad interesų konflikto tarp energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir URM departamento vadovės Dalios Kreivienės nėra, nes jie vienas kitam nepavaldūs.“</p>
</blockquote>
<p>Tuo tarpu žmogaus teisių gynimo organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė Ingrida Kalinauskienė džiaugėsi, kad klausimai dėl galimo interesų konflikto yra užduodami ir jiems yra skiriamas dėmesys:</p>
<blockquote>
<p>„Visgi manau, kad esminis klausimas yra, pagal kokius kriterijus yra sprendžiama, ką skirti ambasadoriaus pozicijai. Kiek suprantu, pati D. Kreivienė ministerijoje dirba jau daugiau nei 20 metų ir tikrai turi kompetencijų. Klausimas, ką labai norėčiau sužinoti ir būtų puiku, jei pati URM daugiau įsitrauktų ir aiškiau papasakotų, kaip valdo su interesų konfliktais susijusias rizikas, kiek dėmesio šiam klausimui skiria ir kaip iš principo atrodo jų korupcijos prevencijos programa ir pokyčių teorija šioje srityje. Dabar informacijos šiuo klausimu trūksta.“</p>
</blockquote>
<h2>Logika pasikeitė pasikeitus valdžiai</h2>
<p>D. Kreivienės situacija yra išskirtinė ir dėl to, kad praėjusią kadenciją kilo daugybė diskusijų dėl ambasadorių skyrimo ir neva būtino „politinio atšalimo“ laikotarpio. </p>
<p>Tuomet skandalas kilo, kai prezidentas G. Nausėda atmetė buvusio krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio kandidatūrą į ambasadorius ES ir pareiškė, kad tiek jam, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis[4].</p>
<p>„Politinio atšalimo“ terminas tuomet buvo plačiai diskutuotas. Pats G. Nausėda kalbėjo, kad jam nėra žinoma atvejų, kai ministro pareigas ėję asmenys, iškart būtų paskirti į ambasadorių pareigas.</p>
<p>Kai žiniasklaida paklausė, kodėl „politinio atšalimo“ logika nebuvo vadovautasi 2019 metų pabaigoje, kuomet ambasadoriumi Kanadoje buvo paskirtas tuometinis užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, prezidentas kaltę permetė ankstesniam užsienio reikalų ministrui.</p>
<p>Tiesa, vėliau G. Nausėda savo pažiūras kiek pakeitė ir teigė, kad „politinio atšalimo“ reikalavimas nebūtinai turėtų virsti įstatymu. Pasak jo, neturėtų būti nustatyta ir universali trukmė, kai politikai negalėtų įsidarbinti karjeros tarnautojais. Prezidento teigimu, kiekvienu atveju buvusiam politikui privalomą „atšalimą“, reikėtų vertinti individualiai.</p>
<blockquote>
<p>Ekspertai tuomet buvo linkę kritikuoti prezidentinę „politinio atšalimo“ logiką ir teigė, kad toks prezidentų veikimas yra būdingas nedemokratiškų, negerbiančių teisės viršenybės principo valstybių vadovams, kurie yra linkę naudotis savo galia, o ne Konstitucija priimant sprendimus[5].</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, dabar jau matome visiškai priešingą situaciją. Dėl anuometės „politinio atšalimo“ diskusijos ypač besipiktinę konservatoriai šį kartą gavo tai, ko norėjo, o D. Kreivienė be didelio vargo buvo paskirta ambasadore.</p>
