Sukūrė alternatyvą tviteriui: kuo ypatinga „Bluesky“ platforma?

„Bluesky“ žengia į socialinių tinklų rinką su kalbomis, kad taps pakaitalu pačiam „Twitter“

Pokyčiai „Twitter“ platformoje, tikėtina, paskatins vartotojus peršokti per tvorą ieškant žalesnės žolės kitur. Praėjo daugiau nei metai nuo tada, kai Elonas Muskas paskelbė apie ketinimą įsigyti platformą ir galiausiai ją įsigijo. Šio jo žingsnio kritikai bandė įsitvirtinti tokiose skaitmeninėse platformose kaip „Mastodon“ ir „T2“. Tačiau nė viena iš šių alternatyvų nesulaukė tokios įelektrinančios sėkmės kaip „Bluesky“, kuriai dabar žadama didelė sėkmė^[1].

Platforma sukurta atkartojant „Twitter“ principus ir turi panašias funkcijas, todėl vartotojai turėtų prie jos greitai priprasti ir prisitaikyti. Šiuo metu „Bluesky“ dar yra beta stadijoje ir prieinama tik su kvietimais, tačiau prisijungus vis daugiau naudotojų, aplikacija ir toliau kelia vis didesnį šurmulį.

Šiuo metu „Bluesky“ turi apie 50 000 naudotojų, tačiau data.ai apskaičiavo, kad programėlė buvo atsisiųsta daugiau nei 375 000 kartų. Kvietimų paklausa išaugo tiek, kad jie parduodami internetinės prekybos platformose, nors tokiais būdais įsigyti kvietimus jungtis prie decentralizuotos socialinės programėlės nerekomenduojama.

„Bluesky“ yra decentralizuota socialinės žiniasklaidos programa, kurią numatė buvęs „Twitter“ generalinis direktorius Jackas Dorsey. Joje pateikiama į „Twitter“ panaši sąsaja su algoritmine atranka, struktūra ir konkrečiai bendruomenei būdingu moderavimu. „Bluesky“ naudoja AT protokolą, sukurtą įmonės viduje^[2]. Šis skaidrumas leidžia ir už bendrovės ribų esantiems asmenims suprasti jos konstrukciją ir raidą.

Kas yra ši nauja socialinių tinklų platforma, kuriama jau kelerius metus?

Pirmą kartą projektą J. Dorsey pristatė 2019 m., dar būdamas „Twitter“ generaliniu direktoriumi. Jis planavo finansuoti nedidelę atvirojo kodo architektų, inžinierių ir dizainerių komandą, kad ši sukurtų decentralizuotą socialinės žiniasklaidos standartą „Twitter“ naudojimui. Tačiau tai įvyko prieš Elonui Muskui įsigyjant platformą, o 2022 m. pabaigoje „Bluesky“ tapo visiškai atskirta nuo egzistuojančios platformos^[3].

Pakviesti naudotojai susikuria paskyros vardą, vadinamą rankeną, atstovaujamą kaip @username.bsky.social, ir rodomą vardą, kuris rodomas ryškiau paryškintu šriftu. Vartotojai savo vartotojo vardu gali paversti net jiems priklausantį domeną. Programėlė veikia panašiai kaip sumažintas „Twitter“. Tačiau pranešimai iš „tweets“ tampa „skeets“.

Vartotojai gali spustelėti pliuso mygtuką ir sukurti 256 simbolių žinutes, įskaitant nuotraukas. Į pranešimus galima atsakyti, jais dalintis, pamėgti, o iš trijų taškų meniu ir pranešti, bendrinti su kitomis programėlėmis arba kopijuoti kaip tekstą. Galite ieškoti ir sekti kitus naudotojus, peržiūrėti jų atnaujinimus savo laiko juostoje.

Naudotojų profiliuose yra numatomos funkcijos: profilio nuotrauka, fonas, biografija, rodikliai ir sekėjų skaičius. Profilio kanalai, panašiai kaip „Twitter“, suskirstyti į du skyrius: pranešimai ir žinutės bei atsakymai. Programėlės navigacijos centre esančiame skirtuke pateikiama daugiau pasiūlymų, ką galima sekti platformoje ir nuolatinis neseniai paskelbtų atnaujinimų srautas.

Kiekvienas naudotojas gauna po vieną pakvietimo kodą kas dvi savaites, kai naudojasi „Bluesky“ platforma. Įmonė stebi socialinį grafiką, suteikdama daugiau pakvietimo kodų naudotojams, kurie pakviečia patikimus dalyvius. Ilgalaikėje perspektyvoje į kviečiamųjų kodų sistemą platformoje žiūrima kaip į dalį atvirojo kodo įrankio, kurį ji kuria, kad padėtų serverių administratoriams valdyti ir moderuoti savo bendruomenes.

Decentralizuota, nemokama, bet privati ir išskirtinės auditorijos platforma

Šiuo metu „Bluesky“ komanda kuria decentralizuotą AT protokolą, kurio pagrindu sukurta ši platforma. Jos beta etape vartotojai gali prisijungti tik prie bsky.social tinklo. Vis dėlto „Bluesky“ planuoja tapti federaciniu tinklu, todėl atvirojo kodo tinkle galės egzistuoti begalė individualiai valdomų bendruomenių^[4].

Taigi, jei ne „Bluesky“ kūrėjas sukurtų naują socialinę programėlę naudodamas AT protokolą, jau esamo naudotojai galėtų sklandžiai pereiti prie naujos programėlės ir kartu su ja perkelti savo sekėjus, vartotojo vardą/rankeną ir duomenis.

Decentralizuota platforma tai sistema, kurios valdymas ir veikimas yra paskirstytas tarp kelių taškų ar mazgų, o ne kontroliuojamas vienos centrinės institucijos ar subjekto. Šis modelis yra paplitęs blokų grandinės technologijose ir kriptovaliutų tinkluose. Decentralizuotos platformos sudaro sąlygas tiesioginei tarpusavio sąveikai, o tai reiškia, kad naudotojai gali tiesiogiai bendrauti vieni su kitais be tarpininkų ar centrinių serverių.

Decentralizuotoje sistemoje duomenys paskirstomi ir saugomi keliuose mazguose^[5]. Dėl to sistema tampa patikimesnė ir atsparesnė gedimams, nes, sugedus vienam mazgui, kiti vis tiek gali normaliai veikti. Tai taip pat apsaugo nuo duomenų praradimo, nes tie patys duomenys replikuojami skirtinguose mazguose. Kadangi nėra centrinės institucijos, kuri galėtų tapti atakų taikiniu, decentralizuotos platformos gali užtikrinti geresnį saugumą.

Be to, jos paprastai turi stiprų šifravimą, o kai kurios užtikrina didesnį naudotojų privatumą, nes asmeniniai duomenys nėra saugomi vieno subjekto. Daugelis decentralizuotų platformų yra sukurtos naudojant blokų grandinės technologiją, kuri užtikrina viešą visų sandorių registrą. Toks skaidrumas gali padidinti naudotojų pasitikėjimą. Decentralizuotos platformos taip pat gali užtikrinti demokratiškesnę kontrolę, nes sprendimams priimti dažnai reikia naudotojų ar mazgų sutarimo, o ne centrinės institucijos diktato.

Decentralizuotų socialinių tinklų atsiradimas diktuoja madas

Socialinių tinklų atsiradimas pakeitė mūsų bendravimo, turinio vartojimo ir ryšio su pasauliu būdus. Tačiau šioms platformoms vis labiau bręstant, vartotojai vis dažniau išreiškia susirūpinimą dėl privatumo, duomenų nuosavybės ir nepakankamos savo skaitmeninės patirties kontrolės. Šiame kontekste atsirado decentralizuoti socialiniai tinklai, tokie kaip „Bluesky“ ir „Mastodon“, siekiantys pateikti alternatyvą centralizuotam „Meta“ ir „Twitter“ modeliui.

Tokia decentralizuota struktūra leidžia užtikrinti tarpusavio sąveiką, didesnį saugumą ir privatumą, duomenų perteklių ir atsparumą bei didesnį skaidrumą. Iš esmės decentralizuotais socialiniais tinklais siekiama, kad naudotojai galėtų geriau kontroliuoti savo internetinę tapatybę, sąveiką ir patirtį.

Pastaraisiais mėnesiais decentralizuotų socialinių tinklų sąvoka įgavo didelę reikšmę. Įdomu tai, kad net „Meta“, patronuojančioji „Facebook“ ir „Instagram“ bendrovė, tiria šį modelį ir kuria savo decentralizuotą socialinį tinklą, kad galėtų konkuruoti su tokiais tinklais kaip „Bluesky“. Šias platformas vienija bendras tikslas suteikti naudotojams daugiau savarankiškumo valdant savo socialinės žiniasklaidos patirtį.

Vienas pagrindinių decentralizuotų socialinių tinklų bruožų yra turinio matomumo kontrolės perkėlimas. Tradiciniuose socialiniuose tinkluose taikomi sudėtingi algoritmai, pagal kuriuos nustatoma, ką, kada ir kaip dažnai naudotojai mato. Tai akivaizdu naudojant „Twitter“ aukščiausios kokybės paslaugą su „Twitter Blue“, kurios abonentai gauna daugiau matomumo, nes moka už patobulintą versiją.

Priešingai, tokios platformos kaip „Bluesky“ stengiasi kurti pritaikomus algoritmus, pagal kuriuos naudotojas pats sprendžia, su kokiu turiniu jis susiduria. Platformos AT protokolas yra ryškus pavyzdys, kaip decentralizuotuose socialiniuose tinkluose siekiama didesnės naudotojų kontrolės. Šis protokolas leidžia naudotojams iš tiesų turėti savo internetinę tapatybę, todėl jie gali sklandžiai perkelti savo paskyras iš vieno paslaugų teikėjo į kitą. Tradiciniuose socialiniuose tinkluose keisti platformą dažnai reiškia palikti savo turinį, sekėjus ir skaitmeninę tapatybę.

AT protokolas sugriauna šią dinamiką, suteikdamas naudotojams anksčiau nepasiekiamą lankstumo ir savarankiškumo lygį. Vartotojai gali nuspręsti, ką jie nori matyti, kada nori matyti ir kaip dažnai nori matyti. Toks kontrolės lygis iš esmės keičia naudotojų santykį su platforma, nes iš pasyvių vartotojų jie tampa aktyviais savo skaitmeninės patirties formuotojais.

Augantis decentralizuotų socialinių tinklų populiarumas reiškia skaitmeninio kraštovaizdžio paradigmos pasikeitimą. Kadangi vartotojai tampa vis išrankesni ir sąmoningesni dėl savo buvimo internete, privatumo ir duomenų nuosavybės, platformų, kurios sprendžia šiuos klausimus, paklausa ir toliau augs.

Tokių decentralizuotų tinklų sėkmė rodo, kad visuomenė pasirengusi priimti naują socialinių tinklų modelį, pagal kurį kontrolė perduodama į naudotojo rankas. Ateinančiais metais galime tikėtis sulaukti daugiau naujovių šioje srityje, metančių iššūkį status quo ir keičiančių socialinių tinklų kraštovaizdį.