Sukčiavimo mastai auga, bet problemas žmonėms tenka spręsti patiems
Žiniasklaidoje bene kasdien mirga pranešimai apie sukčiavimo atvejus. Vieni žmonės yra apgaunami internetu perkant dėvėtus rūbus ar namų apyvokos daiktus, kiti – netenka tūkstantinių santaupų ar net dalies savo verslo pelno.
Šiems metams skaičiuojant dar tik trečiąjį mėnesį policija bei pinigų plovimo prevencijos specialistai skambina pavojaus varpais ir teigia, kad sukčiavimo atvejų užfiksuojama net keletą kartų daugiau nei ankstesniais metais tuo pat metu.
Kinta ir sukčių išsirinktos taktikos. Sukčiai pinigus ir toliau sėkmingai nusavina per įvairias elektronines prekybos platformas, bankų prisijungimos, bet skambučius dėl į nelaimę patekusių šeimos narių dabar jau pakeitė žinutės apie įvairias siuntas, kurių esą neįmanoma pristatyti.
Tačiau susidūrę su nusikaltėliais ir šoko dėl prarastų finansų ištikti žmonės susiduria ir su dar vienu iššūkiu. Policija ne visada atitinkamai reaguoja į informaciją apie sukčiavimo atvejus, o neretai, nukentėjusiems patiems tenka užsiimti detektyviniu darbu. Tačiau net ir tokiu atveju aukos gali tapti kaltaisiais.
Statistika nemeluoja: 2024-ieji bus pelningi metai finansiniams nusikaltėliams
2024-ieji sukčiams bent kol kas yra ypač pelningi metai. Policija jau paskelbė šiemet fiksuoja išaugusį sukčiavimo nusikaltimų skaičių, jau pradėta per pusė tūkstančio ikiteisminių tyrimų: sausį buvo atliekamas 521 ikiteisminis tyrimas, palyginimui, praėjusiais metais tuo pat metu – 302[1].
Pernai policija vykdė iš viso 4374 ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo, o pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2023 m. visos finansų įstaigos bendrai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, pernai iš gyventojų ir verslo buvo išviliota per 12 mln. eurų. Dar 7 mln. buvo sustabdyti kredito įstaigų pastangomis.
Kaip rodo statistika, investicinio sukčiavimo būdu vidutiniškai išviliojama apie 3000 eurų, o SMS ir elektroniniais laiškais – 300 eurų.
Ekspertai sako, kad policijai nusikalstamų veikų atskleidimą apsunkina tai, kad nemaža dalis sukčiavimų yra tarptautinio pobūdžio – nusikaltimai vykdomi iš užsienio valstybių arba jiems vykdyti naudojamos užsienio valstybėse veikiančių įmonių paslaugos.
Tačiau nemenka dalis nusikaltimų vis dėlto įvykdoma Lietuvoje, bet net ir tada šimtai, o gal net tūkstančiai įvykdytų nusikaltimų taip ir nėra išaiškinami.
Problemų kyla ir tada, jei pats nukentėjusysis viską paima į savo rankas ir bando susekti apgavikus; tuomet jis pats gali būti apkaltintas, pavyzdžiui, asmens garbės ir orumo paminimu.
Sukčiai greitai tampa aukomis
Skaitmeninio turinio kūrėjas Raimondas Šimaitis socialiniame tinkle feisbuke neseniai paskelbė įrašą, kuris sudomino ne vieną.
Vyras atkreipė dėmesį į situaciją, kad nukentėjusiems nuo sukčių asmenims, kurie neteko dešimčių tūkstančių eurų, o bendra žala gali būti dar didesnė, policija nėra linkusi padėti[2].
Negana to, nusikalstamas schemas ėmus aiškintis jau patiems piliečiams, jie patys gali būti apkaltinti ir tarsi apsikeisti vaidmenimis su realiais nusikaltėliais.
„Sukčiai siautėja. Sausio mėnesį į policiją kreipėsi ~520 nukentėjusių asmenų, bendra žala apie 100 000€ -O kiek dar nesikreipė, nes juk policija neras..? Ar žinojote, kad Kaune, parašius per e. policija dėl sukčiavimo 97,50€ apie jus paprasčiausiai pamirš ir net nesusisieks? Žmogus, pervedęs į sukčiuvienės nurodytą sąskaitą pinigus, parašė pareiškimą 2023 m. lapkričio mėnesį ir iki šiol nesulaukė net policijos skambučio. Todėl visus pareiškimus siųskite per generalinę prokuratūrą, nes panašu jog policijoje kažkas tingi dirbti“, – feisbuke rašė R. Šimaitis.
Į tokį pareigūnų neveiksnumą dėmesį atkreipęs vyras teigė, kad policija net ir gavusi pareiškimą bei nustačiusi, kad įtariamo asmens sąskaitoje yra pinigai dar bent iš kelių potencialių nukentėjusiųjų, su jais net nepabando susisiekti, jeigu nėra nukentėjusio asmens pareiškimo.
Kaip teigia R. Šimaitis, feisbuke aptariamu atveju galiausiai sukčių sąskaitos paviešinimas teisme buvo įvardintas kaip tyčiojimasis, šmeižtas, asmens duomenų atskleidimas ir pan., o už nusikalstamoje veikloje dalyvavusio asmens atskleidimą dabar jau reikalaujama 10 000 Eur.
„Nes pasirodo, Lietuvoje, nusikaltėlius gaudyti ir jų ieškoti gali tik policininkai ir prokurorai, o jei nusikaltimuose dalyvavusį asmenį suranda eilinis padorus pilietis, tai jau nusikalstamoje schemoje dalyvavusio asmens orumo pažeidimas. Negaliu ir nenoriu taikstytis su tuo, kad žmonės privalo likti abejingais. Manau jog visi privalo dalyvauti visuomenės gyvenime ir spręsti problemas kartu, o ne laukti mistinio leidimo, kol kas nors nuspręs, gali tu pakelti šiukšlę ir ją išmesti, ar negali“, – teigia R. Šimaitis.
Pakliuvus į sukčių pinkles būtina skubiai pateikti pareiškimą policijai
Nors išsprendžiamų sukčiavimo atvejų statistika nėra džiuginanti, o policijos darbas taip pat ne visada tenkina nukentėjusius, vis dėlto patekus į nusikalstamą aferą, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.
Kilus įtarimui dėl galimo sukčiavimo atvejo reikia pranešti policijai skambinant telefonu 112 arba elektroninių paslaugų sistemoje ePolicija.
Jei įmanoma, policija ragina užfiksuoti asmenis galimai darančius nusikalstamas veikas, atsiminti jų išvaizdą, kad būtų galima kuo išsamiau juos apibūdinti, atpažinti.
Pareigūnai ragina patiems nebandyti sulaikyti įtartinų asmenų, nes nėra neaišku, ar asmuo nėra pavojingas, ar jis nėra ginkluotas ir pan.
Asmenims, kurie apgaulės būdu išviliojo iki 150 eurų, taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 108 str. (Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), kuri užtraukia baudą nuo 90 iki 400 eurų. Jei padaryta žala viršija 150 eurų pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. (Sukčiavimas)[3].
