<h2>Gyvybei pavojingi karščiai veikia ir gyvūnus</h2>
<p>Atrodo, kad visur, kur tik pasisuksi diskutuojama apie klimato kaitą, ekstremalias orų sąlygas ir temperatūrų pokyčius. Ir išties, nors gyvename gana vidutinio klimato zonoje, arktinių šalčių ar varginančių vasaros karščių pasitaikydavo visuomet, tačiau paskutiniu metu, sezonai, atrodo, visai susimaišė, o net ir laukta vasara, dažnai atneša jau beveik gyvybei pavojingus karščius.</p>
<p>Žinoma, jei atostogaujame galime vandenyje ir ilsėtis pavėsyje, na, o dirbant, tenka iš spintos gilumos traukti kondicionierius ir ventiliatorius, vėsintis ledais ir šaltu dušu. Tiesa, kartais galime pagalvoti ir apie mus supančią aplinką: kaip gi vėsinasi gyvūnai? Ne naminiai ar ūkio, kuriais rūpinamės mes patys, tačiau gamtoje gyvenantys paukščiai ar žinduoliai, kurie atrodo, neturi kur pasislėpti nuo kaitros ir pavojingos saulės.</p>
<p>Dažnu atveju, jokios paslapties nėra: gyvūnai taip kaip ir mes, prakaituoja, gaivinasi vandenyje, slepiasi pavėsyje. Pavyzdžiui, šuninių šeimai priklausantys gyvūnai kaip vilkai, prakaituoja per letenas. Kadangi gyvūno letenėlės užima mažą dalį viso kūno, retai išprakaituojama pakankamai, tad vilkai ar lapės lekuoja, t.y. iškiša liežuvį ir kvėpuoja, taip siekdami greičiau atvėsti[1].</p>
<p>Visiškai kitaip vėsinasi mūsų kraštuose, bent jau laisvėje tikrai nesutikti gyvūnai – drambliai. Nors drambliai įprastai gyvendami Pietų Azijoje ar Afrikos Sacharoje yra pripratę prie karščių, vėsintis jie gali gana kitonišku būdu: ausimis. Taip, didžiulės dramblių ausys gali padėti šilumai pasišalinti iš kūno. Kraujas tekantis į ausis atneša šilumą, kuri yra išspinduliuojama, o vėsesnis oras vėl pernešamas į likusį kūną. Panašiu būdu atsigaivinti gali ir kiškiai.</p>
<p>Žinoma, vanduo nepakeičiama atgaiva ir gyvūnijos pasaulyje. Jei mūsų naminės katės dažniausiai vandens baidosi lyg velnio, tai laukiniai tigrai ar kiti kačių šeimos atstovai per pačias didžiausias kaitras nevengia pamirkti vandenyje. Po balas ar didesnius vandens telkinius pasitaškyti yra linkę ir daugelis paukščiu, kas padeda tiek apsivalyti dulkėtas plunksnas, tiek ir kiek atvėsti. Tiesa, kai kuriais atvejais, pasitaiko ir žymiai keistesnių įpročių, kurie gali ir nustebinti, ir prajuokinti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeremy-zero-7kxgoqghtwe-unsplash.jpg" alt="Karštis" /></p>
<h2>Atsivėsinti galima tiek seilėmis, tiek ir…išmatomis</h2>
<p>Kai kurie plačiosios gyvūnijos atstovai atvėsti pasirenka gana įdomius būdus. Štai, pavyzdžiui Australijoje gyvenančios kengūros, nors ir mėgsta šiluma, tačiau yra linkusios greitai sukaisti. Atsivėsina jos gana įmantriai: jos apsilaižo savo galūnes ir stengiasi kiek įmanoma labiau sudrėkinti kailį. Kai seilės džiūsta, visas gyvūno kūnas lėtai vėsta.</p>
<p>Tiesa, seilės galbūt ir nestebina taip, kaip išmatos. Dalis paukščių specialiai teršia ant savęs, bandydami nubaidyti karštį. Štai didieji grifai arba kai kurios gandrų rūšys tuštinasi sau ant kojų. Toks išmatų ir šlapimo mišinys garuojant, padeda paukščiams bent kiek atvėsti, o išgaravę tokio turinio pėdsakai palieka baltas, kreidą primenančias žymes, kurios dar ir apsaugo nuo saulės[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/janet-rvhcxzl6wsm-unsplash.jpg" alt="Gandras" /></p>
<p>Antarktyje gyvenantys jūriniai paukščiai taip pat vėsinasi įdomiai ir gali paveikti netgi teritoriją, kurioje gyvena. Kai kurių pingvinų išmatos sukelia bakterijas, kurios maitinasi ir po savęs palieka išmatas vadinamas amonija. </p>
<p>Amonija reaguoja į aplinkos rūgštingumą bei vandenį, taip atmosferoje susidaro lašeliai, kurie formuoja debesuotumą. Taigi, taip nuo didesnės kaitros apsisaugo ne tik patys pingvinai, bet ir kitos rūšys[3].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/robert-katzki-jicmx3fujzk-unsplash.jpg" alt="Pingvinai" /></p>
<h2>Karščiai slegia ne visus: karščiausiose pasaulio vietose gyvenantis padarai mėgaujasi saule</h2>
<p>Atšalti vis tik skuba anaiptol ne visi gyvūnijos atstovai Štai, pavyzdžiui Irane gyvenanti smėlinė lapė, mėgaujasi iki beveik 70 °C įkaitusiu oru. Iš tiesų, Dešte Luto dykuma, kurioje ir karaliauja šie gyvūnai yra laikoma bene karščiausia vieta pasaulyje, kur gyvena ir veisiasi tikrai ne tiek ir daug gyvūnų rūšių[4].</p>
<p>Ir vis tik, smėlinė lapė yra puikiai prisitaikiusi prie tokių oro sąlygų ir geba užkonservuoti kūne vandenį. Maži lapių kūnai padeda greičiau pašalinti šilumos perteklių iš organizmo, o lėta medžiagų apykaita išsaugo daugiau energijos, kurios reikia karštomis dienomis.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/ganapathy-kumar-l75d18aval8-unsplash.jpg" alt="Dykumos saulė" /></p>
<p>Didžiule kaitra mėgaujasi ir egzotiškojoje Australijoje aptinkamos naktinės papūgos. Šie paukščiai kurį laiką laikyti netgi nykstančiais, tačiau 2013-ais vėl buvo aptikti. Pradėjus detalesnį jų sekimą paaiškėjo, kad slėptis krūmuose ir vešliuose medžių lapuose šios papūgos yra linkusios tikrai ne dėl noro atsivėsinti. Paukščiai puikiai pakelia net ir didesnę nei 50 °C temperatūrą, tiesa, medžioklės ritualus, vis tik perkelia į nakties metą.</p>
<p>Kad ir kaip ten bebūtų už jūrų marių, tačiau dauguma mūsų teritorijoje gyvuojančių rūšių itin aukštą temperatūrą pakelia sunkiai. Būtent todėl tiek naminiai gyvūnai, laukuose besiganančios avys ar karvės, o gal ir miško žvėrys, karštomis vasaros dienomis dažniausiai tūno pavėsyje arba giliai pasislėpę tarp medžių ir tik atėjus vakarui, oro temperatūrai kiek nukritus, vėl tampa aktyvesni ir energingesni.</p>
