Iš gyvenimo vis dažniau pasitraukia senjorai
Lietuvą talžo ne tik netikėti jaunų žmonių sprendimai pasitraukti iš gyvenimo, bet ir kylantys senjorų savižudybių skaičiai.
Higienos instituto duomenimis, nuo 2020-ųjų, kuomet prasidėjo COVID-19 pandemija, senjorų savižudybių skaičiai ūgtelėjo net iki 40 proc. visų šalies savižudybių skaičiaus.
60-metį perkopę asmenys dažnai esą patenka į kritinį gyvenimo etapą, kai radikaliai sumažėja jų bendravimo gebėjimai, daugėja sveikatos problemų, o galvoje sukasi egzistenciniai klausimai[2]. Prie liūdnos statistikos prisideda ir vyresnių žmonių mentalitetas – senjorai esą nelinkę atvirauti apie savo problemas ir savijautą, todėl emocijas užgniaužia viduje, kurios kaupiasi ir galiausiai įvyksta emocinis sprogimas.
Prie tokių drastiškų senolių sprendimų prisideda ne tik juntama vienatvė ir menkstantys socialiniai ryšiai, bet ir su senatve aplankančios ligos, pavyzdžiui, demencija, kuria sirgdamas žmogus praranda savarankiškumą ir gebėjimą kontroliuoti savo gyvenimą.
Tačiau yra ir gerų žinių – mokslininkai atrado, kad savižudybių problemai spręsti galėtų pasitarnauti dažniausiai nėščiųjų vartojama folio rūgštis, kurią vartojant savižudybės tikimybė sumažėjo kone perpus.
Psichologas suicidologas Paulius Skruibis įvardino, kad vyresni žmonės susiduria su galybe problemų įskaitant izoliaciją, vienišumą ir nepakankamas pajamas. Dėl šių priežasčių jie gali jaustis esantys našta artimiesiems.
„Kalbame apie paslaugų trūkumą. Klausimas, kiek tie žmonės, kurie turi rūpintis pagyvenusiais tėvais, gali atsiremti į valstybines paslaugas. Jei ne, tai tampa didžiule problema tiek artimiesiems, tiek pačiam žmogui“, – pastebėjo P. Skruibis[2].
„Vilnius sveikiau“ Vilniaus miesto savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatorė Viktorija Andreikėnaitė atkreipė dėmesį, kad neigiamas tendencijas dar labiau išryškino COVID-19 pandemija, o valstybei esą vis dar trūksta į senjorus orientuotų savižudybės prevencijos priemonių.
Dėl savižudybių kaltos ir ligos?
Deja, tačiau senatvė ne visiems senjorams atneša atokvėpį ir nusipelnytą poilsį po gyvenimo darbų. Kiti, vos įžengę į septintą dešimtmetį tampa sunkių ligų įkaitais. O tos ligos pakeičia žmogų negrįžtamai. Viena iš tokių – senatvinė demencija, arba kitaip –silpnaprotystė.
Daugumai išgirdus tokią diagnozę tai tampa it nuosprendžiu, nes demencija sergantis pacientas pamažu tampa visiškai priklausomas nuo artimųjų – juntami pokyčiai asmens gebėjime kontroliuoti savo emocijas, socialiniame elgesyje, motyvacijoje. O jei galinčių padėti artimųjų nėra, o valstybinės institucijos negali suteikti tokios reguliarios pagalbos, kokios asmeniui reikėtų?
Demencija visame pasaulyje serga 5,2 % vyresnių nei 60 metų žmonių[3].
Visgi, naujas Kembridžo mokslininkų tyrimas parodė, kad pacientui demenciją galima nustatyti net dešimtmečiu anksčiau nei jam ji yra diagnozuojama. Tokie rezultatai reiškia, kad rizikos grupėms priklausantys pacientai gali būti reguliariai tikrinami ir jiems jau gali būti pradėtas taikyti gydymas, leidžiantis sumažinti demencijos riziką.
„Peržvelgus pacientų istorijas paaiškėjo, kad tam tikri pažinimo funkcijų sutrikimai pasireiškė dar kelis metus prieš tai, kai simptomai tapo pakankamai akivaizdūs, kad būtų galima nustatyti diagnozę“, – teigė tyrimo autorius Nol Swaddiwudhipong[4].
N. Swaddiwudhipong taip pat pridūrė, kad tai yra didelis žingsnis link to, kad būtų galima pradėti tikrinti rizikos grupėms priklausančius pacientus anksčiau nei jiems nustatoma ligos diagnozė. Pavyzdžiui, vyresnius nei 50 metų asmenis, turinčius aukštą kraujospūdį arba nepakankamai užsiimančius fizine veikla.
Folio rūgštis gali padėti įveikti suicidines mintis
Tuo pačiu JAV atliktas tyrimas parodė įdomius rezultatus – savižudybių gali padėti išvengti folio rūgšties turintys maisto produktai ir pačios folio rūgšties vartojimas[7].
Skelbiama, kad tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 800 tūkst. amerikiečių, įtrauktų į sveikatos priežiūros duomenų bazę, parodė, kad žmonėms vartojant receptinę folio rūgštį, savižudybių tikimybė sumažėjo 44 %.
Folio rūgštis yra sintetinė vitamino B9 forma, dedama į maisto papildus ir randama kai kuriuose maisto produktuose (žalialapėse daržovėse, pupelėse, avokaduose, lęšiuose, saulėgrąžose, kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, juodoje duonoje, baravykuose, riešutuose). Dažnai folio rūgšties preparato pavadinimą tenka girdėti tarp nėščiųjų – ir ne veltui, mat moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog folio rūgštis reguliuoja vaisiaus nervų sistemos formavimąsi, saugo chromosomas nuo pakitimų[6].
JAV atlikę tyrimą ekspertai pabrėžė, kad naujieji rezultatai neįrodo, jog folio rūgštis pati savaime mažina savižudybių riziką. Anot pagrindinio tyrėjo Čikagos universiteto profesoriaus Roberto Gibbonso, norint įrodyti, jog folio rūgštis turi tiesioginį poveikį savižudybių mažinimui, reikės dar atlikti klinikinį tyrimą, kurio metu žmonėms bus atsitiktine tvarka paskirta vartoti folio rūgštį arba ne[7].
Visgi, neneigiama, kad vitaminas B9 turi įtakos žmogaus psichinei sveikatai, mat ankstesniais tyrimais buvo nustatyta, jog mažas folatų kiekis kraujyje yra susijęs su depresija. Kai kurie psichikos sveikatos specialistai net teigia, kad vertindami pacientus dėl depresijos simptomų, pirmiausiai esą siunčia juos atlikti kraujo tyrimus, kuriais būtų nustatomas folatų, vitaminų D ir B12 kiekis.
Kaip suteikti pagalbą artimiesiems?
Žmogų, turintį suicidinių minčių, identifikuoti nėra taip paprasta, tačiau ekspertai įvardina pagrindinius ženklus, kurių vertėtų nepraleisti pro akis.
Atkreipiamas dėmesys, kad suicidinių minčių turintis žmogus gali staiga tapti apatiškas, prarasti susidomėjimą anksčiau jį džiuginusia veikla. Jis taip pat gali atsisakyti ir mėgstamų daiktų ar net pakeisti savo valią bei norus. Toks asmuo pradeda vengti socialinės veiklos, pradeda nebeprisižiūrėti savęs, nepaisyti medicininio režimo ir priežiūros, gali pradėti nebesirūpinti asmeniniu saugumu ir pradėti grąžinti savo skolas[8].
Todėl įtarus, kad artimas žmogus galimai galvoja apie savižudybę, nedelsiant derėtų imtis šių veiksmų:
- užduoti atvirą klausimą, ar jis galvoja apie savižudybę. Labai svarbu atidžiai išklausyti atsakymų ir pripažinti asmens išgyvenamą emocinį skausmą, o tuomet padėti sutelkti dėmesį į priežastis, kurios galėtų priversti jį gyventi toliau;
- būti šalia. Jei ne fiziškai, tai bent nuolatos susisiekti telefonu ar vaizdo skambučiais, kad asmuo nesijustų izoliuotas nuo išorinio pasaulio;
- išsiaiškinti, ar asmuo turi realių savižudybės planų ir, esant reikalui, kreiptis į pagalbos linijas;
- svarbu padėti vienišam asmeniui užmegzti ryšį su asmenimis, kuriais jis galėtų pasikliauti, kai jį vėl ištiks krizė. Tai gali būti psichologas, psichoterapeutas, psichiatras ar kitas patikimas asmuo;
- asmeniui, turinčiam suicidinių minčių, labai svarbu parodyti savo dėmesį ir paramą, įtikinti, kad sunkiu metu jis bet kada gali kreiptis pagalbos.
Jei Jums reikia emocinės ir psichologinės pagalbos, esate kankinamas niūrių minčių, drąsiai skambinkite į pagalbos linijas:
