<h2>Net prestižiniai Lietuvos universitetai stipriai atsilieka nuo Europos standartų</h2>
<p>Studijų pradžios su nekantrumu laukia daugelis. Juk tai didžiulių pasikeitimų metas, dar vienas žingsnelis link savo svajonių profesijos bei vienas smagiausių jaunystės laikotarpių. Vis dėlto, dažnas jaunuolis vos pradėjęs dėliotis savo aukštojo mokslo planus susiduria su dvejone: mokslus tęsti Lietuvoje ar kelti sparnus į užsienį?</p>
<p>Jei prieš gerus 10 ar 15 metų studijas užsienyje pasirinkdavo tik patys gabiausi ir, beje, drąsiausi, šiandien, tikriausiai kiekvienoje abiturientų klasėje galima atrasti ne vieną ir ne du moksleivius, planuojančius mokytis ne Lietuvoje. Vienus suvilioja įdomios ir žymiai kokybiškiau atrodančios studijos, kiti svajoja pamatyti pasaulio, dar kiti vyksta pas emigracijoje gyvenančius tėvus, brolius, seseris ar draugus.</p>
<p>Iš tiesų, bent jau susipažinti su kitų šalių universitetais, jų siūlomomis programomis tikrai yra vertinga. Ilgą laiką daugiausia lietuvių studentų sutraukusi Jungtinė Karalystė gali pasigirti bent 50 000 studijų programomis, apimančiomis įvairias sritis, nuo menų iki robotikos ar medicinos.</p>
<p>Be to, pasirinkus atsakingai ir įstojus į itin gerai vertinamą aukštąją mokyklą būsite tikri, kad gautas diplomas galios bene visame pasaulyje ir dažniausiai, tikrai bus vertinamas labiau nei vietinės reikšmės ugdymo įstaigų[1].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dario-gomes-egehhnn7ewo-unsplash.jpg" alt="Studijos užsienyje" /></p>
<p>Dažną jaunuolį suvilioti gali ir kitokia akademinio gyvenimo kultūra. Iš giminaičių ar vyresnių draugų išgirsti atsiliepimai apie neįpareigojantį bendravimą su dėstytojais, atviras diskusijas bei modernias mokymosi priemones gali priversti galvoti apie studijų užsienyje galimybes.</p>
<p>Ne paslaptis, kad ne viename Lietuvos universitete vis dar vyrauja sovietinė tvarka, pagal kurią dėstoma sausa teorija, studentai priversti kasdien „kalti" puslapius informacijos, o bet kokie klausimai iškart yra „nugesinami". Pasenusios dėstytojų mokymo praktikos nebeveikia ir nėra tinkamos jaunajai kartai, kuriai ypač svarbi tiek technologijų įtrauktis, tiek atvira komunikacija, grįžtamasis ryšis bei laisvė reikšti savo mintis.</p>
<p>Be to, kad įgyjant savo svajonių profesiją bus kaip reikiant patobulintos ir anglų, o gal ir kitos kalbos žinios. Dažnu atveju ir diplomą įgyti galima žymiai greičiau. Studijos gali būti priderintos pagal studento poreikius: dirbantys gali studijas prasitęsti, o norintys diplomą gauti greičiau, bakalauro pakopos mokslus įveikti per 3–3,5 metų, magistrantūros per metus. Taigi, per mūsų universitete įprastus 4 metus, užsienyje galima įgyti tiek bakalauro, tiek magistro studijų laipsnius.</p>
<p>Žinoma, bene svarbiausias faktorius šiuo atveju yra potencialiai didesnės įsidarbinimo, karjeros galimybės. Didesniuose Europos miestuose darbą gauti gali būti lengviau, net jei įgyta specialybė yra itin specifinė[2]. Įsidarbinus tarptautinėje įmonėje, kopiant karjeros laiptais galima atsidurti ir kitoje šalyje, ar net žemyne, tad kalbos jog užsienyje jaunuoliams žymiai daugiau galimybių, tikrai nėra laužtos iš piršto.</p>
<p>Tiesa, dažniausiai noro nepakanka, o nusprendus mokslus krimsti kitoje Europos Sąjungos šalyje, o gal net dar toliau, reikia gerai išsiaiškinti ir stojimo reikalavimus, ir mokslų kainas. Jeigu vienur studijos yra nemokamos, jei atitinkate visus reikalavimus ir pateikiate gerus mokslų baigimo rezultatus bei kalbos žinias įrodančius dokumentus, kitur gali tekti ir kaip reikiant atverti piniginę, tad ambicingi ateities planai greitai gali žlugti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/element5-digital-jcimcopfhig-unsplash.jpg" alt="Studijos" /></p>
<h2>Jungtinę Karalystę keičia Skandinavija bei tolimesni kraštai</h2>
<p><span style="color: #000000;">Ilgą laiką tarp Lietuvos moksleivių, baigusių mokyklas, populiariausia studijų kryptis buvo Jungtinė Karalystė. Tai gana suprantamas pasirinkimas: Londonas ar kitas miestas yra pasiekiamas vos kelių valandų skrydžiu, o ir anglų kalbą daugelis jaunimo yra puikiai įvaldę. Vis tik, „Brexit" sujaukė žinių ištroškusių lietuvių ir kitų europiečių planus.</span></p>
<p>Jei iki 2021-ųjų akademinių metų įstoję ar mokslus jau įpusėję studentai galėjo likti ramūs, tai 2021-2022 mokslo metai atneša permainų, mat kiekvienas studentas turės įgyti vizą. Iš dalies kinta ir finansavimo galimybės: dabar visi studentai turės teisę gauti nekomercinę paskolą studijų kainai padengti, tačiau valstybinio studijų finansavimo nebelieka.</p>
<p>Kyla ir studijų kaina. Europos Sąjungos ir Šveicarijos piliečiai už mokslus Jungtinėje Karalystėje dabar turės mokėti daugiau, nors seniau, galėjo džiaugtis vienodomis sąlygomis su vietos studentais. Valstybiniai universitetai Anglijoje negalėjo kelti metinio studijų mokesčio virš 9,250 svarų, ribos. Velse ši riba siekė 9,000 svarų, tuo tarpu Škotijoje mokslas išvis buvo nemokamas.</p>
<p>Deja, nuo 2021-jų rugpjūčio 1-os tokia sistema galios tik vietiniams. Visi užsienio studentai mokės kelis kart daugiau, nuo 30,000 iki 40,000 svarų per metus, priklausant nuo universiteto bei studijų programos[3]. Privačiuose universitetuose mokslas ir seniau būdavo žymiai brangesnis.</p>
<p>Tiesa, alternatyvų yra. Nemenka dalis studentų ne vienerius metus traukia ir į Daniją. Čia galima gauti gana dosnią valstybės paramą, jeigu studijų metu ne tik mokaisi, bet ir dirbi. Dažniausiai sulaukiama apie apie 800 eurų/mėn. paskatinimo. Na, o patys mokslai yra nemokami, tiesa, studijuodamas turėsi lavinti ir danų kalbos žinias, nors tai iš tiesų yra tik pliusas.</p>
<p>Verta pažymėti, kad pastaraisiais metais Danijos vyriausybė mažina studijų anglų kalba skaičių, nes didžioji dauguma studentų, įgavę diplomą išvyksta ir savo žinių pačioje Danijoje nebepritaiko. Pati studijų aplinka šioje Skandinavijos šalyje pasižymi laisve ir liberalumu, daug dėmesio skiriama individualių hobių ir domėjimosi sričių tobulinimui, kūrybiniams projektams bei veiklai nevyriausybinėse institucijose[4].</p>
<p>Nemokamą mokslą siūlo ir Švedija, tačiau pirmosios pakopos studijų programų anglų kalba visoje šalyje galima atrasti vos kelias, tad vienintelis kelias – mokytis švedų kalbos. Studijuoti vis dažniau išvykstama ir į Norvegiją. Čia didžioji dalis valstybinių universitetų, pavyzdžiui, Bergeno ar Agderio taip pat siūlo nemokamas studijas, o tai itin aktualu tiems, kurie turi giminaičių šioje šalyje. Vis dėlto, pragyvenimas čia brangus, tad labai pigiai prasisukti gali ir nepavykti[5].</p>
<p>Patys gabiausi ir geriausiai mokyklą baigę abiturientai žvalgosi ir kitapus Atlanto. Vis dėlto, norint studijuoti JAV tikrai nepakaks nepriekaištingų egzaminų rezultatų: reikės ir įvairių konkursų laimėjimų, ir rekomendacinio laiško. Pats stojimo procesas vyksta per universalią paraiškų teikimo sistemą.</p>
<p>Tiesa, JAV universitetuose mokslų kainos yra labai aukštos. Vienintelė išeitis – akademinės ar sporto stipendijos užsienio studentams. Jos nėra suteikiamos taip retai kaip gali atrodyti, o ir europiečiams suteikiama daugiau vietų, mat taip siekiama paįvairinti tarpkultūrinę universiteto aplinką. Stipendiją gavus, už akademinius mokslo metus sumokama apie 20,000 JAV dolerių[6].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeshoots-com-mseswdmzr-a-unsplash.jpg" alt="Studijos svetur" /></p>
<h2>Gyvenimas ir mokslas užsienyje turi savo kainą</h2>
<p>Kad ir kokias svajones turėtų mokyklos suolą vos palikę jaunuoliai, dažniausiai viskas atsiremia į finansinį pajėgumą. Net ir gavus nemokamą studijų vietą, būstas, transportas bei pragyvenimas Norvegijoje, Danijoje ar JAV, tikriausiai bus žymiai brangesnis nei Vilniuje ar Kaune. Dėl to, galimybė mokytis svetur dažniausiai prieinama tik jaunuoliams iš pasiturinčių šeimų.</p>
<p>Įtakos visai patirčiai gali turėti ir namų, šeimos, draugų ilgesys. Net patys psichologiškai stipriausi ir itin komunikabilūs jaunuoliai gali turėti problemų prisitaikant. Juk grįžti į namus kas savaitgalį tikrai nepavyks, o ir susirasti naujų, tikrų draugų gali būti sudėtinga. Dažniausiai universitetai yra žymiai didesni nei Lietuvoje ir talpina dešimtis tūkstančių jaunuolių. Užmegzti reikšmingas pažintis, o vėliau ir jas palaikyti, yra žymiai sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. </p>
<p>Priklausant nuo šalies į kurią vykstama, gali jaustis ir dideli kultūriniai pokyčiai. Kita kalba, žmonių mentalitetas, maistas ar oro sąlygos – viskas yra reikšminga. Vis dėlto, tai tikrai nereiškia, kad savo svajonių ir planų reikia atsisakyti. Jei tik leidžia galimybės bei pakanka drąsos, ši tarptautinė patirtis gali būti didžiulis žingsnis į priekį tiek profesine prasme, tiek ir žmogiškojo augimo.</p>
