<h2>Į didmiesčius atskubėję studentai neturi kur gyventi</h2>
<p>Jau ketvirtadienį nuplėšus seną rugpjūčio mėnesio kalendoriaus lapą ir išaušus naujų mokslo metų pradžiai, su džiugesiu ją pasitinka toli gražu ne visi. Dalis studentų yra priversti sukti galvas, iš kur čia prieš studijas prasimanyti iš ko gyventi – milžiniškus pinigus kainuoja ne tik aukštasis mokslas Lietuvoje, bet ir pragyvenimas, o ypač jei į didmiestį atvykstama iš kito šalies miestelio. Jau šiandien pasipiktinusi studentų bendruomenė ketina surengti streiką prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir įsikurti greta jos su palapinėmis. Visi šie trukdžiai švietime sistemingai susiveda ir į kasmet mažėjantį norinčiųjų studijuoti skaičių, bet ministerija savo atsakomybės čia nė su žiburiu nemato.</p>
<p>Protesto organizatorė „Momentum Vilnius“ grupė teigia, kad sieks atkreipti valdančiųjų dėmesį į vis platesnio mąsto studijų ir pragyvenimo kainų problemą[2]. Neviltyje atsidūrę studentai masiškai mėgina gauti vietas bendrabučiuose, tačiau jiems tik atsakoma, kad laisvų lovų juose nebėra. Tenka atsigręžti į nuomą didmiesčiuose – juk nieko kita nebelieka. </p>
<p>Tačiau kaip pastebi protesto organizatoriai, net ir nuoma drastiškai pakilus kainoms nebėra išeitis – nuomotis būstą išgali net ne visi dirbantys pilnu etatu, tad ką bekalbėti apie vos studijuoti pradedančius jaunus žmones.</p>
<p>„Momentum Vilnius“ teigimu, studentai, prieš pasirinkdami norimą studijų kryptį, nėra informuojami apie tai, ar vietų bendrabučiuose užteks.</p>
<blockquote>
<p>Organizatoriai atkreipė dėmesį, kad ŠMSM turi daug nenaudojamų pastatų, tarp kurių yra ir trys bendrabučiai Vilniuje[2].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/studente.jpg" alt="" /></p>
<h2>Ministerijos atsakas: mes čia ne prie ko</h2>
<p>Į „Momentum Vilnius“ pareiškimus netruko sureaguoti ir pati ŠMSM, atšaudama, kad bendrabučiais kaip ir aukštojo mokslo tvarka turi rūpintis ne ministerija, bet pačios aukštosios mokyklos, mat jos veikia autonomiškai[4]. Ministerija pažymėjo, kad tokios problemos dėl studentų apgyvendinimo – jokia ne naujiena, o su šiuo iššūkiu susiduria ir kitos pasaulio valstybės.</p>
<blockquote>
<p>Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas reaguodamas į būsimą studentų bendruomenės protestą prie ministerijos durų, sakė, kad valstybė neva negali įsipareigoti studentams skirti vietą bendrabutyje, ar juo labiau pati Vyriausybė nenustato, kiek aukštosios mokyklos gali priimti studentų į valstybės nefinansuojamas vietas.</p>
</blockquote>
<p>Pasak jo, aukštosios mokyklos laisvai tvarko savo finansus, todėl atsižvelgdamos į galimybes užtikrinti kokybiškas studijas, savo lėšas gali skirti pagal poreikį. </p>
<p>Viceministrui atrodo, kad ministerijai kišti nosies čia nereikia – juk švietimo įstaigos – ne valdančiųjų reikalas. ŠMSM laikosi pozicijos, kad aukštasis mokslas nėra vien paskaitos, o aukštosios mokyklos, valdydamos bendrabučius ir kurdamos studentų miestelius, kuria ir visapusišką studijų patirtį[4].</p>
<blockquote>
<p>Tačiau duomenys rodo, kad norinčių studijuoti Lietuvoje kiekiai menksta. Preliminariais duomenimis, iš viso 2022–2023 m. bus 97 322 studentų, o toks skaičius yra 6 tūkst. mažesnis nei pernai.</p>
</blockquote>
<h2>Vietų negavo keli šimtai Vilniaus universiteto pirmakursių</h2>
<p>Apie liūdną bendrabučių situaciją viešai prakalbo ir VU studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė. Ji atkreipė dėmesį, kad su vietų bendrabučiuose stoka susiduriama kasmet, tačiau šiemet universiteto bendrabučių durys buvo užtrenktos net 200 neturinčių kur gyventi studentų.</p>
<blockquote>
<p>„Anksčiau tai išspręsdavo rinka – studentai (-ės) nuomojosi butus Vilniuje. Deja, kasdien šitas sprendimas studentams (-ėms) vis mažiau prieinamas dėl būsto nuomos kainų kilimo“, – socialinėje feisbuko paskyroje komentavo N. Žutautaitė.</p>
</blockquote>
<p>N. Žutautaitė pranešė, kad reaguodama į situaciją universiteto administracija padarė šiokią tokią pertvarką pačiuose bendrabučiuose, o vienas iš būdų padaryti papildomos vietos – įkelti eilėje laukiantį studentą į triviečius kambarius, kuriuose sutartį gyventi kartu su kiek didesne kambario nuoma buvo sudarę du žmonės.</p>
<p>VU SA prezidentė supranta, kad šios problemos sprendimui nepakaks tik pastatyti papildomą lovą bendrabučio kambaryje, o taip pat problemos neišspręs ir nekilnojamojo turto rinka. Šiuo atveju labiausiai laukiama valstybės parama, kad būtų plečiami bendrabučių tinklai, atliekamos renovacijos ir atnaujinimai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vu-sa.jpg" alt="" /></p>
<h2>Studijų kainos priverčia susiveržti diržus</h2>
<p>Seimo narys „valstietis“ Robertas Šarknickas pastebi, kad studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose jau tampa prabanga. Prieš prasidedant naujiems mokslo metams, parlamentaras jau teigė sulaukęs ne vieno skambučio iš alytiškių su skundais dėl sunkiai įkandamų aukštojo mokslo kainų, gerokai apkartinančių jaunuolius į mokslus turinčių išleisti šeimų gyvenimus[6].</p>
<p>R. Šarknickas atkreipė dėmesį į šių dienų aukštojo mokslo kainas šalies universitetuose. Štai norint studijuoti ekonomiką KTU, už metus reikia sumokėti 2 704 eurus. Norintieji studijuoti mediciną LSMU, kišenes turi praverti dar plačiau – už metus mokslo tenka atseikėti 5 135 eurus, o aukštesniuose kursuose – ir po 6 572 eurus už metus.</p>
<blockquote>
<p>„Šeimos turi veržtis diržus arba palydėti savo vaikus į oro uostus, kur valstybės padeda. Dar viena galimybė – imti paskolas, bet tai dabar būtų labai rizikinga tvarkingai gyvenančioms šeimoms. Prasidėjo diržų veržimosi politika“, – teigė R. Šarknickas[6].</p>
</blockquote>
<p>Politikas neatmeta, kad Lietuva turėtų pasukti kaimyninių šalių keliu, kurios priėmė sprendimą laikinai mažinti PVM sunkiuoju-būsimuoju laiku studijoms, maistui, šildymui ir kt., ir supranta, kad specialistų ateityje trūks.</p>
