NATO viršūnėles saugojo nuo užnuodyto maisto
Liepos 11–12 d. viso pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Vilnių, kur vyko vienas didžiausių ir svarbiausių renginių – NATO viršūnių susitikimas. Išleistos krūvos pinigų, skubiai atlikti visokiausi viešieji pirkimai, kosmetinis Vilniaus remontas – bet tik ten, kur vyks delegacijos – visa tai kainavo mokesčių mokėtojams gražų pinigėlį. Tačiau tai dar ne viskas. Pasirodo, NATO viršūnių susitikimo metu gero darbo gavo ir STT pareigūnai. Jie… ragavo maistą.
„Prie šio renginio saugumo užtikrinimo prisidėjo įvairių sričių specialistai, tarp kurių buvo ir STT pareigūnai.
Jų pagrindinė užduotis nebuvo įprasta – jie Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, Valdovų rūmuose, LR Prezidentūroje atliko atsakingą maisto, tiekiamo susitikimo dalyviams, testavimą“, – rašoma STT socialinio tinklo paskyroje[1].
STT rado nišą, kur gali padirbėti?
Sarkastiškai į šią situaciją sureagavo visuomenininkas, apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
„Dvare priklauso būti barzdaskutys, juokdarys ir maisto ragautojas. Sveikinimai STT – po ketvirčio amžiaus paieškų pagaliau rado nišą, kurioje riboti jos agentų talentai buvo panaudoti pagal paskirtį.
Užsakymai verslo ir kitų tūzų vestuvėms, firmų ir partijų jubiliejams – Jakšto g. 6“, – savo socialiniame tinkle rašo R. Valatka[2].
Dauguma įrašo komentatorių tokią STT veiklą taip pat vertino sarkastiškai.
„Čia ta organizacija, kuri įprastai neegzistuoja, užsinorėjo pasi-PR’inti NATO summit’o šviesoje? Vienas Tapinas dirba geriau nei visa STT su jau išėjusiais pensininkais ir dar neatėjusiais studentais“, – rašo socialinių tinklų naudotojas.
„O kaip su gėrimų testavimu? Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas irgi turėjo rasti kaip pasipinigauti“, – šmaikštavo komentatorius.
Tačiau atsirado ir palaikančių tokį STT darbą.
„Nu atsiprašau, tamsta, bet gal galit paaiškinti, apie ką šitas paburbėjimas? Kad pareigūnai buvo atsakingi už tai, kad pasaulio lyderių valgomas maistas būtų neužnuodytas? Apie tai, kad ne STT turėtų tokius taskus atlikti?
Kai burbat taip tiesiog, būtų gerai, kad šiek tiek patikslintumėt. kaip žurnalistas, tikriausiai, pats suprantat. Nes šiuo momentu atrodo, kad iš didelio rašto išėjote iš krašto“, – mano Adelina (tokrasis vardas žinomas).
Ne pirmas kartas, kai STT sužiba
STT, atrodo, pastaruoju metu žiba ne pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Štai visai neseniai aikštėn iškilo istorija, kai STT ilgus metus kračiusi buvusį Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovą Šarūnaą Narbutą, galiausiai, paaiškėjo, buvo neteisi. Tačiau net neatsiprašė.
Specialiųjų tyrimų tarnyba dar 2020 metais pareiškė įtarimus Š. Narbutui, esą valstybės institucijoms kovo mėnesį siekiant ypatingai skubiai įsigyti didelį kiekį koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų ir pradėjus derybas su vienos užsienio įmonės įgaliotu atstovu, Š. Narbutas ėmė veikti kaip neoficialus tarpininkas tarp Lietuvos institucijų ir minėtos bendrovės.
Teigta, kad už tarpininkavimą Š. Narbutas gavo ir savo dalį pinigų – STT teigimu jau įvykus didesnės nei 5 mln. vertės koronaviruso (COVID-19) tyrimo reagentų pirkimams, į Š. Narbuto asmeninę banko sąskaitą per keletą kartų buvo pervesta didesnė nei 300 tūkst. eurų suma.
Jo namuose buvo atliktos kratos[3]
Po trejų metų paaiškėjo, kad STT suklydo
Tik šių metų gegužės viduryje Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą, kad Š.Narbutas nėra kaltas ir STT tyrimas, kaip jau ne kartą yra buvę, subliuško.
„Teismas nusprendė išteisinti, nes kaltinamasis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių“, – per posėdį sakė teisėjas Valerij Lauš.
Teismas taip pat priteisė išteisintajam 16,8 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
Vis dėlto tai – dar nebūtinai pabaiga. Prokuroras Gintaras Jasaitis sakė, kad nuosprendis tikrai bus apskųstas.
„Teismas trumpai žodžiu motyvus nuosprendžio aptarė, jie iš esmės neatitinka, kaip buvo formuluotas kaltinimas, kokie buvo surinkti įrodymai. Galiu pasakyti tik tiek, kad apeliacine tvarka šitą nuosprendį bent jau aš tikrai apskųsiu. Mano pozicija nesikeičia“, – teisme sakė prokuroras[4].
Kolegos STT bylą vadina „pamazgų pylimo kampanija“
Teisės fakultete kartu su juo studijavę dabar jau žinomi šalies veidai taip pat reiškė palaikymo žodžius.
Teisininkas Justinas Jaruševičius pasakojo atsimenantis, kaip paskutiniais mokyklos metais Šarūnas Narbutas susirgo reta ir sunkia onkologine liga.
„Tai jo nesugniuždė, priešingai, jis ėmė ieškoti, kaip keisti ypač prieš beveik du dešimtmečius buvusią tragišką padėtį skiriant brangius medikamentus sunkiems ligoniams. Ėmė žiūrėti ne tik savęs, tačiau ir kitų panašioje bėdoje esančių. Ir jam pavyko – Šarūnas privertė valstybę keisti gydymo skyrimo tvarkas“,– rašo J. Jaruševičius.
Jo teigimu, Šarūnas išties mokėjo didelę kainą už tai, kad vėžiu sergantiems pacientams gydymą gauti būtų lengviau, institucijos į juos žiūrėtų palankiau. Ta kaina – savo laiko, darbo ir sveikatos, tačiau padėjusi išgelbėti ne vieną onkologine liga susirgusį žmogų.
Ir vis dėlto filantropinė veikla neapsaugo, jei valstybės institucijoms nepatogų žmogų norima sumaišyti su žemėmis – o būtent taip kaltinimus jam įvardija kolegos teisininkai.
„2020-ųjų liepą teisėsaugos institucijos surengė beprecedentę pamazgų pylimo ant Šarūno kampaniją, kur Šarūną sulaikė, išplatino pranešimus spaudai apie jam reiškiamus įtarimus ir visa tai parodė tiek didžiųjų portalų vedamuosiuose, tiek vakaro žiniose. Šarūnas tuo metu buvo sulaikytas areštinėje, jam nesudaryta galimybė pasisakyti, atsiliepti į išdėstytus įtarimus. Pirmą kartą prieš kameras Šarūnas parodytas tik kitos dienos popietę, sulytas, nesiprausęs, kada po nereikalingo sulaikymo areštinėje atvestas į teismą. Taip per dvi dienas sugriauti jo dešimtmečiais kurti ryšiai ir puiki reputacija“, – prisimena jo kolega.
J. Jaruševičius teigia, kad Narbutui per trejus metus buvo areštuotas turėtas turtas, pinigai, trukdyta naudotis savo uždirbtais resursais apmokant gynėjo paslaugas ir gintis nuo valstybės prievartos aparato veiksmų, sunaikinus reputaciją nutrūko kontaktai ir galimybės vykdyti iki tol planuotus darbus, atsirado poreikis skirti savo laiką ir vienam gintis nuo pareigūnų sprendimų, analizuoti tūkstančius puslapių surinktų dokumentų. Maža to, onkologine liga sergančiam Š. Narbutui tokia nelygi kova atsiliepė ir sveikatai[5].
