Valstybinėse institucijose – „amžinojo“ vadovavimo problema
Valdančiųjų noras į valstybines įstaigas sukaišioti savus žmones jau nieko nebestebina. Panašu, kad tai tapo įprasta praktika. Tačiau išrinktųjų apetitas tuo neapsiriboja – užsimota neberiboti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kadencijų. Tokius užmojus gali sustabdyti nebent juos kritiškai įvertinusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios specialistai mano, kad bandoma prastumti nauja tvarka gali sudaryti galimybių neskaidriai valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų veiklai, o galiausiai vadovui, turinčiam ryšių, leisti karaliauti net ir dešimtmečius. Tuo tarpu tokia tvarka jau taikoma sveikatos priežiūros įstaigų vadovams, kuriems parlamentas dar pavasarį apribojo galimybes eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Visgi, pernai siūlymas panaikinti kadencijų ribojimus gerai dirbantiems vadovams pasigirdo iš „valstiečių“ lūpų.
STT savo iniciatyva atlikus Seimo narių grupės siūlomų Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo bei Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo projektų antikorupcinį vertinimą, tarnyba įvertino, kad tai suteikia galimybių tokių įstaigų vadovams naudotis savo tarnybine padėtimi giminaičiams ir draugams proteguoti, taip pat įžvelgtos ir galimos korupcijos rizikos dėl dešimtmečiais vadovaujančių vadovų ryšių su politikais[1].
2017 metais priimtais Valstybės ir savivaldybių įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymais buvo nustatytas valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovams dviejų kadencijų iš eilės skyrimo apribojimas. STT atkreipė dėmesį, kad tada priimant įstatymų pakeitimus, buvo susiklosčiusi situacija, kai beveik pusės valstybinių įmonių (34 iš 79) vadovų vadovavo ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį.
2019-2020 metais STT atliktame antikorupciniame vertinime buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės įmonių valdomose įmonėse dirbantys giminystės ryšiais susiję asmenys sudarė apie 20 % visų darbuotojų. Atskirose savivaldybių valdomose įmonėse giminaičių dalis siekė ir iki 50 % darbuotojų.
Kadangi „amžino“ vadovavimo problema buvo pastebėta ir kitose viešosiose įstaigose, nustatyti apribojimą vienam asmeniui eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės buvo imtasi ir ir centrinių statutinių įstaigų vadovams, sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei kitiems.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad pagal minėtų įstatymų projektų siūlomas nuostatas įmonės vadovas gali būti skiriamas kitai kadencijai atsižvelgiant į tai, ar jo vadovavimo laikotarpiu buvo pasiekti įmonės nustatytos veiklos tikslai.
Nustatytas kadencijų ribojimas
Šių metų balandį parlamentarai uždegė žalią šviesą valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros vadovų nesibaigiančių kadencijų apribojimui[2]. Priimta pataisa buvo nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių lėšų bei viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai bus skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, bet tas pačias pareigas galės eiti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Vėliau esą bus taikomas nustatytas penkerių metų „atšalimo“ laikotarpis, kai praėjus šiam laikotarpiui nuo paskutinės kadencijos pabaigos (jeigu ji buvo antra), buvęs įstaigos vadovas vėl galėtų būti skiriamas į šias pareigas.
Rugsėjį Seime taip pat pasigirdo siūlymas apriboti kadencijas teritorinių ligonių kasų direktoriams ir stebėtojų tarybos nariams[3].
„Valstiečiai“ pasiūlė neriboti kadencijų
Neriboti gerai dirbančių valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų kadencijų pernai metais pasiūlė Seimo nariai „valstiečiai“ Juozas Varžgalys, Gintautas Kindurys, Algimantas Dumbrava ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Antanas Čepononis.
Argumentuodami savo tokį siūlymą „valstiečiai“ teigė, kad pagal dabartines įstatymų normas net ir gerai dirbantis valstybės ar savivaldybės įmonės ar akcinės bendrovės vadovas negali būti skiriamas ilgiau nei dviem kadencijoms iš eilės.
„Mūsų siūlomos įstatymų pataisos sudarytų galimybę pasibaigus antrajai kadencijai gerai dirbantį vadovą paskirti (rinkti) kitai kadencijai. EBPO taip pat rekomenduoja Lietuvai pirmenybę teikti akcinių bendrovių valdybų stiprinimui, įstatyme atsisakyti nuostatos dėl valstybės valdomų bendrovių vadovų kadencijų. Tai padėtų išvengti tendencijos, kai antrą kadenciją dirbantis vadovas, ypač kadencijos pabaigoje, nesistengtų gerai dirbti, nes nepriklausomai nuo darbo rezultatų jis vis tiek bus atšauktas iš pareigų“, – teigė J. Varžgalys[4].
