Streikuoja mokytojai, streikui ruošiasi ir policijos pareigūnai
Panašu, kad kai kurių specialybių darbuotojai Lietuvoje į save valdžios dėmesį atkreipti pajėgia tik ėmęsi kraštutinių priemonių. Mokytojai streikuoja, nes pastaruosius metus sakyta kritika ir siūlymai buldozeriu stumtai švietimo reformai nebuvo išgirsti. Tad kas belieka, jei ne ultimatumai… Atrodo, kad panašiai nusiteikę ir policijos pareigūnai, kurie skundžiasi nevykusia reforma ir nori, kad jiems bent jau atlyginimus pakeltų 10 proc.
Kaip sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas, pareigūnai norėtų, kad atlyginimai bent kažkiek pasivytų infliaciją, kuri pernai siekė visus 20 proc. Gyventojų perkamoji galia sumažėjo, nepaisant to, kad valdžia porina esą jokios krizės kaip ir nėra.
„Būtų adekvatu, kad prisivytume infliaciją. Pernai Lietuvoje infliacija viršijo 20 proc. Šiemet ji šiek tiek mažesnė. Mūsų manymu, atlyginimų kėlimas yra tai, kad galime daugiau nusipirkti.
Tačiau kiekvienais metais tiek ugniagesiai, tiek pareigūnai, tiek pasieniečiai vis mažiau gali nusipirkti. Tai nėra atlyginimų kėlimas. Buvo vykdoma reforma, kuriai mes pritarėme. Bet su šia reforma turime skatinti specialistus, kurie atlieka labai svarbų darbą ir saugo mus, ypatingai dabar, Ukrainos karo akivaizdoje“, – sako S. Džiautas[1].
Pareigūnai mažais atlyginimais guostis gali tik šešėlinei Vyriausybei
Atrodo, kad ne tik mokytojų, bet ir policininkų valdantieji girdėti nenori. Policijos atstovai Lietuvos valstiečių – žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje galėjo pasiguosti, kad uždirba mažiau, nei prekių išvežiotojai.
Pareigūnai neslėpė, kad policijos situacija sudėtinga: nepaisant liaupsinamos reformos, pareigūnų nuolat mažėja, krūvis tik auga, atlyginimai toli gražu nėra motyvuojantys, o ir planų, kaip pritraukti daugiau žmonių, tiesiog nėra.
„Policijos žlugdymas yra akivaizdus kenkimas valstybei, – sako šešėlinė Vidaus reikalų ministrė Guoda Burokienė. – Valdantieji daug kalba apie karo ir kitas grėsmes, tačiau vietoje piliečių saugumo užtikrinimo, jie pasirinko kitą kelią. Jau dabar sulaukiame skambučių iš regionų ir didžiųjų miestų, kad policija nespėja reaguoti į iškvietimus, nes neturi žmogiškųjų resursų, kas šiandien ir yra didžiausia problema“.
Tačiau valdantieji dalykus daro kitaip – rugsėjo mėnesį prasidės valstybės tarnybos reformos antroji dalis, kuri skaudžiai kirs statutiniams pareigūnams[2].
Antrosios policijos reformų dalies laukia su nerimu
Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė neslepia – jau pirmoji reformos dalis kirto didelį smūgį pareigūnams, o antroji, kai viešojo saugumo tarnyba ir policija bus sujungtos, apskritai įneš tik destrukciją.
„Iki šiolei neišgirdau nei vienos priežasties, kodėl reikėtų tai daryti ir kokią naudą duos sujungimas pirmiausia pareigūnams, visuomenei, valstybei.
Pirma, tai dvi skirtingos tiek funkcijomis, pareigūnų parengimu ir skaičiumi bei paskirtimi Valstybėje tarnybos.
Antra, nepasvertai padarius tarnybos prijungimą, neatitaisoma žala bus padaryta ne tik VST, bet ir policijai“, – įsitikinusi R. Katinienė.
Ji paaiškino,kad viešojo saugumo tarnybos pareigūnai saugo ir konvojuoja nuteistuosius ir suimtuosius, likviduoja konfliktines situacijas laisvės atėmimo vietose, prireikus palaiko viešąją tvarką masinių renginių metu, užtikrina svarbių valstybės objektų apsaugą, užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, privalo ginti valstybę karo metu.
„850 pareigūnų prijungimas prie policijos situacijos policijoje neišgelbės, o nesuvaldžius situacijos prijungimo metu VST paliks nemaža dalis pareigūnų, VST funkcijos bus perduotos policijai, kuri jau keli metai po nesibaigiančių reformų išgyvena krizę – darbuotojų trūkumą, prastą mikroklimatą, didžiulį darbo krūvį ir t.t“, – sako pareigūnų profesinės sąjungos vadovė.
Ji priduria, kad policijoje beveik pusė darbuotojų yra moterys, o pareigoms pasipildžius riaušių malšinimo, įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ir kitas veiklas, kuriose reikalingas visai kitokia fizinė jėga ir taktinis pasirengimas, iš policijos gretų pasitrauks dar daugiau pareigūnų[3].
Ne tik atlyginimai maži, bet ir atsakomybės nesuvokiamos
Policijos pareigūnai guodžiasi ir tuo, kad ne tik maži atlyginimai sekina ir taip nepilnus motyvacijos aruodus, bet ir vidinė policijos tvarka. Štai visai neseniai paaiškėjo, kad policijos pareigūnų automobiliai, kuriais jie vyksta į iškvietimus, net nėra apdrausti Kasko draudimu. Dėl to net ir smulkūs pažeidimai, kurių tikrai gali atsirasti pareigūnams skubant į iškvietimus, tampa proga dar daugiau atskaičiuoti iš ir taip kuklaus pareigūno atlyginimo.
„Pareigūnams nuolat gresia net ir dėl menkos klaidos netekti dalies atlyginimo. Taip nutiko ir Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei G. K. Dėl vykstant į smurtinio nusikaltimo vietą netyčia įbrėžto tarnybinio automobilio ji galėjo netekti penktadalio per mėnesį uždirbamo atlyginimo.
Liepos 31 dieną Lietuvos policijos profesinė sąjunga pareigūnei skyrė pašalpą, kuri atitinka jos dėl automobilio pažeidimo patirtas išlaidas“, – informavo profesinė sąjunga[4].
Vilniuje jau dabar trūksta kelių šimtų policininkų
Šiuo metu trūksta 18 proc. policijos pareigūnų. Daugiausiai laisvų darbo vietų yra Vilniuje, Panevėžyje, Marijampolėje ir Tauragėje.
Tačiau trūksta ne tik žmonių, bet ir pinigų jiems.
„Atsižvelgiant į skiriamą finansavimą, dabar užpildyti tiek tuščių pareigybių negalėtumėme, taip pat manome, kad tiek pareigūnų dabartinėje situacijoje, atsižvelgiant į bendrą demografinę padėtį ir nereikėtų“, – sako Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Tuo tarpu R. Katinienė sako, kad iš viso Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policininkų.
„Didžiausia problema yra sostinėje – trūkumas apie 450 policijos pareigūnų. Vilniuje didžiulis darbo krūvis vyrauja jau nuo pat Nepriklausomybės. Realiai, lieka neišspręsta problema, dėl ko ateiti dirbti į sostinę, policijos pareigūnai nenori“, – sako R. Katinienė. Labiausiai trūksta tų pareigūnų, kurie dirbtų tiesiogiai su gyventojais.
„Policijos pareigūnų didžiausias trūkumas yra darbiniuose padaliniuose, kur jie atlieka daugiausiai funkcijų, turi kontaktą su gyventojais: reagavimo ir veiklos padalinys. Tie, kurie reaguoja į įvykius, tie, kurie patys tiria ir nagrinėja gyventojų skundus, pareiškimus“, – teigia ji[5].
