Pusė gyventojų pensijų fonde pinigus paliktų, kita pusė – atsiimtų investicijas
Naujausias tyrimas atskleidė, kad kone pusė gyventojų, jei tik galėtų, pensijų fonduose sukauptus pinigus atsiimtų iškart. Tokių žmonių yra 43 proc. Kiek daugiau – 46 proc. gyventojų – sako, kad net jei būtų leista iš pensijų fondų pinigus išsiimti kada tik norisi, jų neliestų ir paliktų toliau kauptis.
Spaudos konferencijoje pristatęs tyrimo duomenis Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sakė, kad gyventojai ir šiuo metu turi kur išleisti sutaupytus pinigus, todėl pasiėmę viską, kas sukaupta fonde, pinigus investuotų jiems butiniems dalykams dabar. Tiesa, atsiimti pinigus norėtų jaunesni žmonės, ir tai natūralu, mat jie turi gerokai daugiau poreikių, nei senjorai – tai ir nauji namai, gerbūvio sukūrimas šeimai ir pan.
„Tai yra ne senjorai, ne tie priešpensijinio amžiaus žmonės, o būtent jaunieji Lietuvos gyventojai, jauni žmonės, kurie iki 35 metų amžiaus renkasi arba pasisako už tai, kad jie išsiimtų tuos pinigus ir išleistų“, – sakė T. Gudaitis. Jo teigimu, tai tik rodo, kad jaunesni Lietuvos piliečiai tiesiog nelabai supranta kaupimo pensijai prasmės.
„Tos disciplinos ir supratimo apie pensijos kaupimą ir apie tai, iš kur ir kokiais šaltiniais žmogus gaus pensiją sulaukęs senatvės, dar iš tikrųjų trūksta“, – įsitikinęs vadovas.
Jis sakė, kad šių metų lapkričio gale šalies pensijų fonduose gulėjo 7 milijardai eurų. Iš šių pinigų 1,5 mlrd. eurų buvo uždirbta grąža, o 0,5 mlrd. eurų buvo išmokėta arba paveldėta.
T. Gudaitis taip pat akcentavo, kad politikų siūlymai atlaisvinti pensijų kaupimo gniaužtus tėra pigus populizmas ir išreiškė viltį, kad politikai visgi nepasiduos reitingų vaikymuisi ir neatlaisvins dabartinės tvarkos.
„Norėtųsi, kad kalbant apie ateities kaupimo sistemą, apie bendrai pensijų sistemą, jos modelį, turėtume platų sutarimą, o nepradėtume naudoti rinkimų metais siūlyti tam tikrus siūlymus, kurie tikrai turi tam tikrą populistinį pobūdį (…) Tai tikrai labai tikimės, kad to pavyks išvengti ir sistemos stabilumas parodys ir tą jau rodo, kad tikrai galima pasiekti gerų rezultatų“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas[1].
Prezidentas siūlė pensijų pančius atlaisvinti, Seimas nesutiko
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda dar šį rudenį buvo pateikęs siūlymą bent kiek atlaisvinti antrosios pakopos pensijų kaupimo sąlygas. Manytina, kad prievartinis kaupimas pensijai yra vienas iš faktorių, dėl ko gyventojai labai skeptiškai vertina tokį dalyką. Todėl prezidentas, siekdamas padidinti gyventojų pasitikėjimą ir norą geranoriškai dalyvauti pensijų kaupime, pasiūlė suteikti žmonėms teisę vieną kartą per kaupimo laiką gauti iki 25 proc. jo sukaupto pensijų turto dydžio išmoką.
Taip pat jis siūlė, kad asmenys turėtų 3 mėn. laikotarpį, per kurį nuspręstų, ar tikrai nori ir toliau kaupti pensijai, o jei apsisprestų, kad to nenori – galėtų visai to atsisakyti.
Prezidentas siūlė ir didinti amžių asmenų, kurie įtraukiami į pensijų kaupimą. Dabar įtraukiami visi asmenys nuo 18 metų, tačiau tiesa tokia, kad tokio amžiaus jaunuoliai neretai dar mokosi bendrojo lavinimo mokyklose arba studijuoja pirmame kurse. Darbą dirba tam, kad pajėgtų išsilaikyti studijuodami, tad jiems tuo metu svarbus kiekvienas euras, o ir žinių apie kaupimą pensijai jie turi nepakankamai[2].
Vis dėlto Seimas apsisprendė atmesti šiuos prezidento siūlymus. Prezidento siūlymui pritarė 49 politikai, prieš buvo 15, susilaikė 42. Ne visiems Seimo nariams toks balsavimas pasirodė normalus – o sprendimas susilaikyti arba balsuoti prieš palydėtas replikomis apie visišką politikavimą.
„Noriu į socdemus kreiptis: socdemai, tiek daug kalbate apie pertvarką pensijų fonduose. Jūsų šešiais balsais, kurių čia nėra, būtų praėjęs projektas. Tai: darbais, o ne žodžiais“, – sakė demokratas Linas Kukuraitis.
Vis dėlto valdantieji rėžė, kad kaupimas pensijai yra pinigų taupymas labai aiškiam tikslui, o leidimas išsiimti pinigus anksčiau laiko reikštų, kad pensijos kaupimas nelabai kuo skiriasi nuo „taupomosios kasos“.
„Taupymui turime kitus instrumentus. Ar tikrai tikslinga leisti išsiiminėti? Ar neturėtume judėti priešinga kryptimi?“, – sakė laisvietė Monika Ošmianskienė[3].
Kontroliuoja, kokiu būdu pensininkai galės atsiimti savo pinigus
Kuriozinė situacija yra ta, kad šiuo metu senjorai, kaupę II pensijų pakopoje, ir sukaupę daugiau kaip 5,4 tūkst. eurų, visos sumos vienu kartu atsiimti negali.
Valstybė neduoda pasirinkimo ir verčia žmones tenkintis periodinėmis nedidelėmis išmokomis, kai senjorai savo ruožtu gali turėti kitokių norų ir planų.
Tarkime, sukaupti pinigai būtų reikalingi būsto remontui, sveikatos priežiūrai ir panašiai.
Į LRT „GIRDI“ kreipęsis vilnietis Arvydas prieš porą metų tapo pensininku. Dar būdamas darbingo amžiaus vyras kurį laiką santaupas kaupė antrojoje pensijų pakopoje.
Sukauptos beveik 6,5 tūkst. eurų sumos atsiimti jis negali, nors, kaip teigia, energijos krizės ir aukštų kainų kontekste šie pinigai kaipmat pasitarnautų. Arvydas sako, kad jis mieliau visą antroje pensijų pakopoje sukauptą sumą atsiimtų iškart ir, pavyzdžiui, investuotų į efektyvesnį šildymo katilą ar namo renovaciją[4].
Pensijai kaupia… jau būdami pensijoje
Dar vienas II pakopos pensijų paradoksas tas, kad pensijos jau sulaukę asmenys, kurie toliau dirba ir savo sukauptų lėšų renkasi nenaudoti, turi jas kaupti ir toliau.
Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį iš pensijos sulaukusio asmens nurašomos įmokos pensijų fondui. Maža to, pensininkams net neleidžiama nutraukti sutarties ir sustabdyti kaupimo.
Į „Delfi“ besikreipusi senjorė Marija – viena iš tokios lietuviškos pensijos sistemos įkaičių.
„Lapkritį iš darbdavio už spalio mėnesį gavau atsiskaitymo lapelį ir pamačiau, kad man vėl nuskaičiuoja dalį atlyginimo į pensijų fondą, nes buvau metams sustabdžiusi kaupimą. Už spalį nuskaičiavo 63 eurus, lapkritį – 80 eurų, o gruodį – vėl 63 eurus“, – stebisi pašnekovė. Ji teigia nebenorinti toliau tęsti kaupimo, bet yra priversta[5].
