Kodėl Ukraina tokia priklausoma nuo „Starlink“: 50 tūkst. terminalų, dronai ir žvalgyba

Spalio viduryje „SpaceX“ įvestas 160 km/val. greičio apribojimas Ukrainos kariuomenės „Starshield“ terminalams parodė, kaip smarkiai Ukrainos gynyba priklauso nuo vienos JAV bendrovės palydovinio interneto. DW, remdamasi Ciuricho ETH Saugumo studijų centro duomenimis, nurodo, kad 2025 m. Ukrainoje veikė apie 50 tūkst. „Starlink“ terminalų. Jais perduodami įsakymai, dronų vaizdai ir priešo pozicijų koordinatės. Apie patį apribojimą ir Elono Musko paaiškinimus 77.lt jau rašė straipsnyje apie „Starshield“ greičio ribas. Šiame straipsnyje aiškinamės, kodėl ši sistema Ukrainai tokia svarbi.

„Starlink“ Ukrainai tapo atsarginiu ryšiu po kibernetinės atakos 2022 m.

DW primena, kad „Starlink“ svarbą iš dalies lėmė karo pradžios įvykiai. Ukrainos anksčiau naudota palydovinė sistema KA-SAT buvo užpulta likus kelioms valandoms iki Rusijos invazijos, todėl „Starlink“ greitai tapo gyvybiškai svarbia alternatyva. Sistemą valdo JAV bendrovė „SpaceX“, ir ja kariai gali palaikyti ryšį bei keistis duomenimis net tada, kai sunaikinta infrastruktūra ar neveikia mobiliojo ryšio tinklai.

„The Conversation“ paskelbtoje analizėje Ekseterio universiteto profesorius Anthony Kingas primena, kad 2022 m. vasarį tuometis Ukrainos vicepremjeras Mychailas Fedorovas kreipėsi į E. Muską, o po dviejų dienų į Ukrainą atkeliavo 500 terminalų. Pasak A. Kingo, „Starlink“ indėlis į Ukrainos karo pastangas vien 2022 m. siekė 80 mln. JAV dolerių. „Be „Starlink“ mes jau būtume pralaimėję karą“, – 2022 m. sakė vienas Ukrainos būrio vadas, cituojamas analizėje.

Ši priklausomybė ne kartą turėjo savo kainą. A. Kingo teigimu, 2022 m. rugsėjį E. Muskas atsisakė įjungti „Starshield“ paslaugas Krymo regione, kai Ukraina planavo nuotoliniu būdu valdomais laivais atakuoti Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje. Kita vertus, kai 2026 m. ukrainiečiai informavo, kad rusai juodojoje rinkoje įsigijo „Starlink“ terminalų, E. Muskas, pasak A. Kingo, nustatė jų serijos numerius ir juos išjungė.

„Starlink“ yra komercinė paslauga, „Starshield“ – karinė

DW atkreipia dėmesį, kad pavadinimai „Starlink“ ir „Starshield“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau jie skiriasi. „Starlink“ – komercinė „SpaceX“ palydovinio interneto paslauga, o „Starshield“ sukurta vyriausybėms ir kariuomenėms. Abi sistemos remiasi ta pačia technologine infrastruktūra, bet „Starshield“ pritaikyta saugumo ir gynybos poreikiams.

Šis skirtumas svarbus, nes naujausi apribojimai, DW duomenimis, daugiausia palietė karinėms reikmėms naudojamas sistemas. „Kyiv Independent“ cituoja Ukrainos prezidento patarėją Serhijų Beskrestnovą: „Šiuo metu apribojimas taikomas „Starshield“ karinių paslaugų paketui ir riboja greitį iki 100 mylių per valandą (160 kilometrų per valandą).“ E. Muskas tvirtino, kad „Starshield“ sistemos priklauso JAV vyriausybei ir yra jos valdomos.

Dronai be ryšio turi skristi aklai

Be ryšio, „Starlink“ daugiausia naudojamas dronų operacijoms. DW duomenimis, sistema suteikia interneto ryšį antžeminiams, jūriniams ir oro dronams: vaizdas perduodamas beveik realiuoju laiku, o dronus galima valdyti dideliais atstumais. Per šiuos kanalus, ETH Ciuricho duomenimis, perduodami ir Rusijos pozicijų vaizdai bei GPS koordinatės, kurie keliauja artilerijos daliniams.

Greičio riba tiesiogiai paveikia greitus Ukrainos dronus, kurių kai kurie skrenda iki 300 km/val. „Jei ryšys su dronu prarandamas, tiesioginio vaizdo nebegalima perduoti, o sistemų – valdyti realiuoju laiku. Dronai iš esmės turi tęsti misiją skrisdami aklai“, – rašo DW. A. Kingas pažymi, kad 160 km/val. yra per lėtas greitis perimti priešo dronus, todėl apribojimas silpnina ir Ukrainos oro gynybą nuo vis intensyvesnių Rusijos dronų atakų prieš miestus ir infrastruktūrą.

„Kyiv Independent“ duomenimis, Ukrainos 7-ojo oro šturmo korpuso dronų dalinys Huliaipolės kryptyje dėl ryšio problemų turėjo atšaukti kelias misijas. Ukrainos gynybos ministerija vėliau pranešė, kad dienos metu faktiniai greičiai buvo gerokai mažesni už ribą, o vakare ryšys stabilizavosi, tačiau „SpaceX“ ir toliau taiko apie 160 km/val. (ministerijos duomenimis, 161 km/val.) ribą.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
„Starlink“ terminalai Ukrainoje (2025 m.)	apie 50 tūkst.	DW (ETH Ciuricho CSS)
Greičio riba „Starshield“ terminalams	160 km/val.	„Kyiv Independent“, DW
Kai kurių Ukrainos dronų greitis	iki 300 km/val.	DW
Pirmieji terminalai 2022 m.	500	„The Conversation“
„Starlink“ indėlis 2022 m.	80 mln. JAV dolerių	„The Conversation“

Šaltiniai: DW, „Kyiv Independent“, „The Conversation“.

Žvalgybos duomenys ir „Starlink“ veikia kartu

DW pabrėžia, kad „Starlink“ ir „Starshield“ – tik viena Ukrainos gynybos sistemos dalis. Ukraina iš Vakarų partnerių gauna žvalgybos duomenis apie Rusijos oro atakas, raketų paleidimus, karių judėjimą ir priešlėktuvinės gynybos pozicijas. Žvalgyba suteikia informacijos apie taikinius ir maršrutus, o „Starlink“ užtikrina, kad ji greitai pasiektų dalinius. Todėl, DW vertinimu, pranešimai, kad JAV riboja prieigą prie žvalgybos duomenų, kelia tokį pat nerimą kaip ir „Starlink“ ribojimas. Kitos NATO šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, taip pat gali teikti žvalgybos duomenų, tačiau ne tokiu mastu kaip JAV.

„Kyiv Independent“ rašo, kad Ukrainos pareigūnai apribojimą sieja su JAV spaudimu Kyjivui nutraukti atakas prieš Rusijos naftos objektus. „Akivaizdu, kad šis veiksmas negali būti atsitiktinumas ir yra susijęs su dabartine politine situacija“, – sakė S. Beskrestnovas, nors įrodymų nepateikė. „Kyiv Independent“ duomenimis, straipsnio paskelbimo metu Baltieji rūmai šio klausimo nekomentavo.

Europos alternatyvos karo sąlygomis dar neišbandytos

Europa turi kelias „Starlink“ alternatyvas, įskaitant „Eutelsat“ / „OneWeb“. Tačiau, DW duomenimis, jų gebėjimas prilygti „Starlink“ karo sąlygomis didesniu mastu dar nepatikrintas. ES kuriamą savo palydovų tinklą 77.lt aptarė straipsnyje apie IRIS² projektą.

„Pasikartojantis nerimas dėl galimų apribojimų rodo, kad palydovinis ryšys tapo esmine Ukrainos gynybos dalimi“, – rašo DW. Priklausomybė nuo vieno tiekėjo palengvina operacijas, tačiau, DW vertinimu, rodo, kaip labai šiuolaikinės kariuomenės tapo nuo jo priklausomos. A. Kingas savo analizę baigia įspėjimu: Rusija stiprina smūgius energetikos infrastruktūrai artėjant žiemai, todėl „Starlink“ apribojimas „gali tapti kritiškas, jei tęsis“.