Pasaulis vėl stovi ties branduolinio karo slenksčiu
Įvertinus pastarojo meto įtampas ir vis labiau augančią eskalaciją, galima sakyti, kad vėl stovime ant branduolinio karo slenksčio. JAV ir Rusijos Federacija valdo 90 proc. planetos branduolinių ginklų atsargų. Branduolinio karo metu viena didžiausių grėsmių yra branduoliniai povandeniniai laivai, galintys paleisti daugybę tarpžemyninių balistinių raketų, aprūpintų branduolinėmis galvutėmis. Štai kodėl yra labai pavojinga, kad Vakarų šalys, daugiausia vadovaujamos Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono, vis atviriau provokuoja rusus.[1]
Prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas greitai nutraukė santykinę geopolitinę ramybę, įsialiojusią pasibaigus Šaltajam karui. Prasidėjus karui šalys paskelbė blokadą ir vėl pasijautė Šaltojo karo nuotaikos. Mūsų akyse vyksta galios ir visiškas pasaulio persitvarkymas, o didžiosios valstybės žiūri viena į kitą kaip į savo raketų taikinius, praneša „Magyar Nemzet“.
Dėl šios priežasties tenka grįžti prie branduolinio atgrasymo doktrinos, žinomos iš Šaltojo karo laikų bei vėl rūpintis branduoline ginkluote. Labiausiai dėl to, kad prasidėjus karui Rusija sustabdė sutartį, kuria šalys įsipareigojo apriboti savo branduolinio arsenalo didinimą.
Pastarųjų metų įvykiai, karo psichozė ir beprotiška retorika ir nustūmė žmoniją ties naujo branduolinio karo, kuris, konservatyviais skaičiavimais, pražudytų mažiausiai penkis milijardus žmonių, slenksčio. Visiškai aišku: totaliame kare būtų tik pralaimėtojai.
Dvi pagrindinės branduolinės valstybės – Rusija ir JAV – turi pakankamai branduolinių galvučių ir įvairių branduolinių ginklų, kad amžiams pakeistų aplinką, kurią šiandien žinome kaip žmonių civilizacijos namus.
Žinant faktus ir branduolinės ginkluotės galimybes, visiškai suprantamas legendiniam Albertui Einšteinui priskiriamas anekdotas: nežinia, kokiais ginklais bus kariaujamas Trečiasis pasaulinis karas, bet Ketvirtasis tikrai bus kariamas lazdomis ir akmenimis.
V. Putinas nedvejodamas naudotų branduolinį arsenalą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą pareiškė, kad nedvejodamas panaudos savo branduolinį arsenalą, jei bus pažeista jo šalies sienos arba suverenitetas. Prancūzijos prezidentas E. Makronas, karo kurstytojas, pareiškė , kad reikėtų pagalvoti ir apie branduolinio ginklo panaudojimą prieš rusus, tam panaudojant Amerikos arsenalą, nes Prancūzijos prezidentas kalbėjo savo sąjungininkų vardu. Jungtinės Valstijos turi didžiausią arsenalą po rusų, o jų ginklai ir amunicija yra dislokuoti daugelyje pasaulio vietų bei paruošti dislokavimui už savo pagrindinių teritorijų. Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui rusų arsenalas taip pat buvo paruoštas skubiam panaudojimui, todėl raketos gali pradėti kilti bet kuriuo metu. Tai kelis kartus pabrėžė ne kas kitas, o Rusijos prezidentas V. Putinas.
Kodėl tai rizikinga? Nes tik devynios šalys turi branduolinį ginklą, vadinasi, devyni žmonės arba labai mažas politikų ratas kontroliuoja tokį destruktyvų arsenalą. Tai reiškia, kad siaura grupė gali nulemti aštuonių milijardų žmonių likimą.
Anot „Magyar Nemzet“, Rusijos ir JAV, kurios turi pačius įvairiausius branduolinius arsenalus, atveju tereikia susprogdinti užtaisą, paleisti raketą ir prasidėtų destruktyvi grandininė reakcija, kuri sunaikintų žmoniją. Jungtinės Valstijos ir Rusija kartu turi apytiksliai devyniasdešimt procentų pasaulio branduolinių ginklų arba daugiau negu devynis tūkstančius branduolinių užtaisų, tačiau šis skaičius išauga iki daugiau nei 11 tūkst., jei įtrauksime ir jau nuimtas, bet dar nesunaikintas galvutes. Ir visa ši ginkluotė bet kada gali būti panaudota.
Nuo Hirosimos branduolinės atakos praėjo 76 metai, o visame pasaulyje, Amerikos salose, izoliuotuose Europos karinių oro bazių kampeliuose, Sibire ir net vandenyno gelmėse vis dar yra daugiau nei 12 000 branduolinių raketų. Jomis apginkluota ir dalis povandeninių laivų, kas turi veikti kaip atgrasymo priemonė.
Branduoliniai povandeniniai laivai ir jų balistinės raketos
Branduolinio karo metu viena didžiausių grėsmių yra branduoliniai povandeniniai laivai, kurie gali paleisti daugybę tarpžemyninių balistinių raketų, aprūpintų branduolinėmis galvutėmis. Toks karinis prietaisas nepastebimai gali tūnoti pasaulinio vandenyno gelmėse keturis mėnesius. Rusijos karinis jūrų laivynas turi vieną didžiausių pasaulyje povandeninių laivų flotilę, kurią sudaro 58 laivai, iš kurių 11 gali paleisti branduolines balistines raketas.
Tarpžemyninė raketa „Bulava“
„Bulava“ yra tarpžemyninio tipo, iš povandeninių laivų paleidžiama kietojo kuro balistinė raketa, kuri buvo pradėta eksploatuoti 2013 m. Ši raketa yra vienas pagrindinių Rusijos strateginių branduolinių pajėgų elementų. Tarpžemyninė balistinė raketa skirta „Borey“ klasės povandeniniuose laivuose, galinčiuose plukdyti po 12–16 raketų. Raketa yra 12 metrų ilgio, dviejų metrų skersmens ir sveria 36 800 kg .
Raketa gali skraidinti MIRV kovinę galvutę, kurios našumas yra 100–160 kilotonų, maždaug 8300 kilometrų atstumu. Anot rusų, raketa gali manevruoti bei nusitaikyti skrydžio metu, kad pergudrautų bet kokią priešo gynybą. Jos žiedinės paklaidos tikimybė yra tik apie 250 metrų.
Žemiau esančiame vaizdo įraše parodytas raketos bandymas, kurį Japonijos jūroje atliko Ramiojo vandenyno flotilės dyzelinio elektrinio povandeninio laivo „Volkov“ įgula, pagal kovinio rengimo planą, iš povandeninės padėties paleidžiant sparnuotąją raketą „Kalibr“. Kaip ir buvo planuota, raketa „Kalibr“ sėkmingai pataikė į nurodytą taikinį Siurkumų taktiniame poligone Chabarovsko teritorijoje. Raketa į taikinį atskriejo iš už 1000 kilometrų.
Kalbant apie „Bulava“ įveikiamą nuotolį, verta paminėti, kad jis yra 8300 kilometrų, o tai kelis kartus pavojingiau, kadangi branduolinis povandeninis laivas gali pasirodyti beveik bet kur ir paleisti savo naikinančias tarpžemynines balistines raketas, aprūpintas branduolinėmis galvutėmis į nieko nenujaučiančius taikinius bei taip pat sėkmingai vėl panirti po vandeniu.
https://www.youtube.com/watch?v=Sa2EJ4uHPxI
