Naujai atrasta, kad specifiniai antibiotikai galėtų kovoti su vaistams atsparia infekcija
Atėjo ruduo ir ligų sezonas. Įvairios infekcijos, virusai, bakterijos plinta sparčiau ir didelė problema yra ligų atsparumas vaistams. Viena tokių yra stafilokokas. Stafilokoko bakterijos sukelia stafilokoko infekcijas, kurios paprastai gydomos įvairiais antibiotikais. Tačiau dėl antibiotikams atsparių padermių atsiradimo pastaruoju metu gydymas tapo sudėtingesnis ir komplikuotesnis[1].
Todėl ieškoma sprendimo būdų. Šiuo metu Europoje daugiausia plaučių uždegimui gydyti naudojamas antibiotikas ceftobiprolis yra veiksmingas kovojant su pavojingomis Staphylococcus aureus bakterijų sukeltomis kraujo apytakos infekcijomis. Remiantis neseniai atlikto vėlyvosios stadijos tyrimo duomenimis, šis veiksmingumas yra panašus į daptomicino – stipriausio antibiotiko, skirto tokioms infekcijoms gydyti – veiksmingumą.
Šiuos rezultatus neseniai paskelbė tyrėjai, tarp jų ir Šveicarijos farmacijos bendrovės, gaminančios ceftobiprolą, mokslininkai. Remiantis tyrimo rezultatais, Ceftobiprolis labai perspektyvus gydant meticilinui atsparių S. aureus (MRSA) bakterijų sukeltas infekcijas, kurios, kaip žinia, yra sunkiai gydomos. Maždaug ketvirtadalis tyrime dalyvavusių pacientų sirgo MRSA infekcijomis.
Duomenys rodo, kad ceftobiprolis yra toks pat veiksmingas kaip daptomicinas – senesnis vaistas, šiuo metu laikomas galinga priemone nuo tokių infekcijų. Tyrimui vadovavęs Dr. Thomas Hollandas iš Djuko universiteto Medicinos mokyklos teigė, kad tai sritis, kurioje tikrai reikia pagalbos.
Vaistas jau prieinamas Europoje, o rugpjūčio mėn. bendrovė oficialiai pateikė paraišką dėl antibiotiko patvirtinimo JAV Maisto ir vaistų administracijai (FDA). Jei bus patvirtintas, vaistas gali suteikti medikams dar vieną gyvybiškai svarbią priemonę kovoje su gyvybei pavojingomis stafilokokoko infekcijomis ir išgelbėti daugybę gyvybių.
Ilgai lauktas proveržis: naujo antibiotiko laukta net 15 metų
Tyrimo, kuris atskleidė naujų vilčių vadovas T. Hollandas pabrėžė, kad skubiai reikia naujų antibiotikų, galinčių gydyti atsparią infekciją, S. aureus bakteremiją. Apie tyrimo rezultatus jis kalbėjo pažymėdamas, kad jau daugiau kaip 15 metų nebuvo patvirtintas naujas antibiotikas šiam tikslui[2].
Atliktame tyrime buvo atrinkti 390 pacientų, hospitalizuotų dėl komplikuotų stafilokokoko infekcijų, plintančių krauju. Šiems pacientams atsitiktinės atrankos būdu buvo paskirtos ceftobiprolo arba daptomicino infuzijos. Tyrimo rezultatai buvo džiuginantys: Ceftobiprolo grupėje gydymas buvo sėkmingas 69,8 %, o daptomicino grupėje – 68,7 %.
Gydymo sėkmė buvo apibrėžiama remiantis keliais kriterijais: paciento išgyvenamumas, simptomų pagerėjimas, S. aureus išvalymas iš kraujotakos, naujų komplikacijų, atsiradusių gydymo laikotarpiu, nebuvimas ir papildomų antibiotikų poreikio nebuvimas. Tačiau abiejų vaistų vartojimo metu dažniausias pacientams pasireiškęs šalutinis poveikis buvo virškinimo trakto problemos.
Mokslininkai pabrėžė, kad daptomicinas jau daugiau kaip penkiolika metų išlaikė neseniai patvirtinto antibiotiko, skirto S. aureus bakteremijai gydyti, statusą. Tyrimo bendraautorius Dr. Vance Fowler jaunesnysis iš Duke Health pareiškime minėjo, kad, nepaisant didelės medicinos mokslo pažangos, komplikuotos stafilokokoko infekcijos vis dar pasižymi 25 % mirtingumu praėjus 90 dienų po diagnozės nustatymo.
V. Fowleris pabrėžė, kad, atsižvelgiant į nuolatinį mirtingumą nuo šių pavojingų infekcijų, labai svarbu sukurti daugiau gydymo būdų. Atsižvelgdama į daug žadančius vėlyvosios stadijos tyrimo duomenis, preparatą gaminanti bendrovė pradėjo ceftobiprolo patvirtinimo procesą Jungtinėse Amerikos Valstijose[3].
Gyvybei pavojinga stafilokoko infekcija tampa vis piktesne
Stafilokoko infekciją, paprastai vadinamą stafilokoku, sukelia bakterijos, kurių paprastai randama ant odos arba nosyje, net ir sveikiems žmonėms. Infekcija prasideda, kai stafilokoko bakterijos patenka į organizmą per įpjovimą, žaizdą ar kitą odos pažeidimą, kuris dažnai sukelia nedideles odos infekcijas. Daugeliu atvejų jos nėra sunkios ir gali būti lengvai gydomos.
Tačiau jei bakterijoms pavyksta patekti giliau į organizmą, jos gali sukelti sunkias infekcijas, kurios gali būti pavojingos gyvybei. Bakterijos gali plisti įvairiais būdais. Ji gali plisti žmogui kontaktuojant, ypač pažeidus odą. Žmonės gali nešioti bakterijas ant savo kūno ir perduoti jas kitiems, net jei patys neserga. Taip pat galima užsikrėsti stafilokokokų infekcija nuo užkrėsto maisto, todėl galima apsinuodyti maistu.
Dėl nedezinfekuotos medicininės įrangos naudojimo taip pat gali plisti stafilokokoko infekcijos. Ši būklė tampa ypač pavojinga, kai pereina į pažengusias stadijas, pavyzdžiui, sepsį, kuris yra kraštutinė organizmo reakcija į infekciją. Jei sepsis nėra skubiai gydomas, jis gali sukelti audinių pažeidimą, organų nepakankamumą ir mirtį[4].
Be to, atsiradus antibiotikams atsparių stafilokoko bakterijų padermių, tokių kaip MRSA (meticilinui atsparus auksinis stafilokokas), klinikinis šių infekcijų valdymas dar labiau komplikuojasi, todėl jas sunkiau gydyti ir dėl to jos tampa mirtinos. Šios antibiotikams atsparios padermės dažnai atsiranda dėl netinkamo ir per didelio antibiotikų vartojimo, todėl jos laikomos didele visuomenės sveikatos problema.
Mirtinas sunkių stafilokokų infekcijų pobūdis kartu su didėjančiu antibiotikams atsparių padermių paplitimu pabrėžia prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo svarbą. Stafilokoko infekcijų gydymo būdai pirmiausia apima antibiotikų vartojimą, žaizdų drenažą ir prietaisų pašalinimą tais atvejais, kai infekcija susijusi su medicinos prietaisais. Taikomas gydymo būdas priklauso nuo konkretaus paciento nustatyto stafilo bakterijų tipo.
Atsparumas antibiotikams kelia vis daugiau problemų
Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai paprastai gydymo procesą pradeda atlikdami tyrimus, kad nustatytų infekciją sukeliančias stafilokokoko bakterijas. Šis nustatymas yra labai svarbus, nes padeda parinkti pacientui veiksmingiausią antibiotiką. Tarp antibiotikų, dažnai skiriamų stafilokokų infekcijoms gydyti, yra cefazolinas, nafcilinas, oksacilinas, vankomicinas, daptomicinas ir linezolidas.
Pacientai, gaunantys geriamųjų antibiotikų, turi griežtai laikytis paskirtų dozių ir vaistų vartojimo trukmės. Būtina baigti visą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo paskirtą vaistų kursą, net jei simptomai pagerėja iki vaistų vartojimo pabaigos. Be to, pacientai turi būti informuoti ir budrūs dėl požymių ir simptomų, kurie gali rodyti infekcijos paūmėjimą, ir apie visus tokius pastebėjimus nedelsdami pranešti savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui.
Staph bakterijų gebėjimas prisitaikyti kelia didelį susirūpinimą sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams. Laikui bėgant daugelis bakterijų padermių įgijo atsparumą dažniausiai naudojamiems antibiotikams, įskaitant peniciliną, kuris kadaise buvo labai veiksmingas gydant stafilokokokų infekcijas.
Atsparumo antibiotikams reiškinys paskatino atsirasti štamų, vadinamų meticilinui atspariu auksiniu stafilokoku (MRSA), atsparių daugeliui antibiotikų. Dėl šių atsparių padermių plitimo tenka vartoti stipresnius antibiotikus, dažnai vartojamus į veną, pavyzdžiui, vankomiciną ar daptomiciną. Tačiau šie stiprūs antibiotikai taip pat gali sukelti daugiau šalutinių poveikių ir komplikacijų.
Staph infekcijų valdymas ir gydymas tampa vis sudėtingesnis dėl antibiotikams atsparių bakterijų padermių atsiradimo. Pagrindinis gydymo būdas ir toliau išlieka antibiotikai, tačiau pasirinkimas, kurį antibiotiką naudoti, tapo dar svarbesnis ir reikalauja kruopštaus apsvarstymo bei ištyrimo. Daugėjant antibiotikams atsparių padermių, tokių kaip MRSA, būtina nuolat būti budriems, atlikti tyrimus ir kurti naujus gydymo metodus, kad būtų galima veiksmingai kovoti su šiomis sudėtingomis ir dažnai pavojingomis infekcijomis.
