Keičiamas negalios nustatymas, tačiau kokie būtų klausimynai – niekas nežino, o advokatas I. Vėgėlė neatmeta, kad dėl pokyčių gali nukentėti neįgalieji
Seimas šiandien svarstė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisas. Jas rengę asmenys siūlymus pristatė itin teigiamai ir žadėjo, kad įgyvendinus neįgaliųjų reformą iš to išloš daugybė žmonių, įskaitant ir negalią turinčių asmenų šeimų narius. Tačiau tiek dalis Seimo narių, tiek neįgalieji ir gausybės jų laiškų sulaukęs advokatas Ignas Vėgėlė kritikuoja reformą ir nerimauja, kad ji sukels daugybę problemų.
Negalią turinčių asmenų organizacijos ir pavieniai žmonės nesupranta, kodėl nustatant neįgalumo lygį norima mažinti medicininių kriterijų dalį ir labiau remtis socialiniais kriterijais. Jei dabar darbingumo procentai nustatomi daugiausiai atsižvelgiant į medicininius faktus apie paciento būklę, po šios reformos medicininiams kriterijams bus palikta vos 40 proc. Likę 60 proc. nustatant neįgalumą priklausys nuo žmogaus dalyvumo. Advokatas I. Vėgėlė aiškina[1]:
„Neatmestina, kad dėl šių pokyčių nukentės neįgalieji, dirbtinai sumažinant jiems skirtas lėšas – dėl kitokio vertinimo jų darbingumo lygis gali padidėti, nors sveikatos būklė ir nepagerės. Skaičiuojama, kad tai gali paliesti apie 80 tūkst. neįgaliųjų, kurie dabar gauna valstybės paramą. Pastebėtina, kad jau dabar neįgaliųjų skurdas siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.“
Tokius neaiškius pokyčius kritikuoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai, teigiantys, kad negalios ir dalyvumo nustatymo tvarka yra išties neaiški. Linas Kukuraitis sako[2]:
„Pagrindinė problema yra ta, kad nemažai svarbių dalykų paliekama poįstatyminiams aktams, o tai reiškia, jog šiuo metu nei Seimas, nei asmenų su negalia atstovai neturi galimybės susipažinti su būsimomis naujomis tvarkomis. Neįgaliųjų reforma keičia pačią negalios nustatymo tvarką, kai nuo medicininio modelio pereinama prie labiau socialinio, nustatant asmenų dalyvumą. Kaip konkrečiai dalyvumas ir negalia bus vertinami ir nustatomi, iki šiol nėra aišku, nes klausimynai tik rengiami ir viešai neaptariami.“
Kitaip tariant, reformai šiandien pritarta, tačiau iš esmės visiškai neaišku, kaip bus keičiamas neįgalumo nustatymas. Tad akivaizdu, jog neįgalieji nerimauja ne šiaip sau, nes jų baimės dėl pasikeisiančios tvarkos išties gali virsti realybe.
Negalios reforma žadama įteisinti greitą pagalbą neįgaliajam ir visai jo šeimai
Žinoma, nereikėtų užmiršti ir teigiamų reformos aspektų. Pavyzdžiui, pagal naująsias nuostatas staiga ištikus negaliai, pagalbą gautų ne tik neįgaliu tapęs asmuo, bet ir jo artimieji. Tam net nereikėtų sulaukti oficialaus negalios nustatymo fakto, nes pagalba esą būtų suteikiama nedelsiant. Prie reformos prisidėjęs Linas Kukuraitis sako:
„Negalia pakeičia ne tik paties asmens, tačiau ir jo artimųjų gyvenimus, o jai ištikus staiga, gyvenimas pasikeičia per akimirką. Labai svarbu, kad tuo momentu šeima nebūtų palikta viena. Būtina užtikrinti kokybišką socialinę pagalbą nuo pat krizės momento, kad asmuo ir jo šeima pajustų kuo mažiau psichologinių ir socialinių negalios pasekmių.”
Be to, užsimenama ir apie tai, kad priėmus siūlomas pataisas į pagalbą neįgaliesiems labiau būtų įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, joms būtų skiriamas finansavimas.
Tiesa, taip ir lieka neaišku, apie kokias pinigų sumas kalbama ir iš kur jos būtų gaunamos, kai jau dabar šnekama, kad reformai numatytų pinigų suma yra per maža. O ir patys neįgalieji mieliau išgirstų apie išmokų didinimą, o ne apie papildomą finansavimą kažkokioms organizacijoms.
Bet, matyt, tikimasi, jog neįgalieji daugiau lėšų gaus kitu būdu – tiesiog patys eidami dirbti. Tam sėjama dirva pasitelkiant asmenų su negalia įdarbinimo viešajame sektoriuje kvotų įtvirtinimą. Jau numatyta, kad viešojo sektoriaus įmonės ir organizacijos, kuriose dirba daugiau nei 25 darbuotojai, privalės įdarbinti bent 5 proc. asmenų su negalia.
Įvykdžius neįgaliųjų reformą, gali atsirasti nereikalingų pareigybių, tačiau atsisakoma Ginčų komisijos
I. Vėgėlė pažymi, kad naujosios Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pataisos numato, jog neįgaliesiems bus paskirti pagalbos koordinatoriai. Tačiau, pasak advokato, dar prieš teikiant reformos projektą Seimui, keliose savivaldybėse buvo bandyta įgyvendinti pilotinį projektą, kurio metu atvejo vadyba buvo teikiama centralizuotai. Toks projektas visiškai nepasiteisino. I. Vėgėlė sako:
„Savivaldybių atstovai pabrėžė, jog atvejo vadybininkai dubliavo dirbančius socialinius darbuotojus, apkrovė šiuos papildomu darbu ir net trukdė.“
Tad kyla klausimas, kodėl įstatymo pataisose išliko pagalbos koordinatorių pareigybė ir kokiu tikslu ji nebuvo nei panaikinta, nei kaip nors kardinaliai pakeista, net ir žinant, kad yra visiškai nereikalinga? Ar tai noras sukurti papildomų biudžetinių darbo vietų? O gal apsunkinti darbą socialiniams darbuotojams, kurių stygius jaučiamas net ir dabar, kai dar nepradėta įgyvendinti daug šurmulio sukelti galinti reforma?
Paradoksalu – įteisinti vargu ar kam reikalingi pagalbos koordinatorius, o itin svarbios Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsimota atsisakyti. Ši komisija nagrinėja neįgaliųjų skundus ir pastaruoju metu tenkindavo net 45 proc. iš visų pateiktų skundų. Tai, beje, itin nepatikdavo ministerijai: I. Vėgėlė savo feisbuko paskyroje rašo:
„Komisijos vadovas teigia, kad ministerija nuolat priekaištaudavo, kad komisija „gadina statistiką“ ir „švaisto lėšas“.
Žinoma, iš kitos pusės, galima pasidžiaugti, kad norima mažinti biurokratinį aparatą ir koncentruoti neįgaliųjų reikalus vienoje įstaigoje. Tačiau ir čia vertėtų į situaciją žvelgti kur kas atsargiau, nes nutylimos svarbios detalės.
Kaip pastebi I. Vėgėlė, ta vienintelė su neįgaliųjų reikalais besitvarkanti įstaiga net neaišku, ar bus biudžetinė organizacija, ar viešoji įstaiga. Pastaroji galėtų priklausyti privatiems asmenims, o tada gali kilti įvairių nesklandumų, su kuriais susiduriama kone kiekvieną sykį, kai „privatizuojama“ kažkokia sfera. Pats I. Vėgėlė akcentuoja:
„Beje, ir dėl „Agentūros“ funkcijų kyla ne vienas klausimas: „Agentūra“ priiminės poįstatyminius teisės aktus, susijusius su negalios nustatymo procedūromis ir taip pat priiminės individualius administracinius aktus ir kartu organizuos asmens su negalia teisių apsaugos įgyvendinimo Lietuvoje stebėseną. Pagal JTO neįgaliųjų teisių konvenciją stebėseną tegali vykdyti nepriklausomas, neįgaliųjų sistemos administravime nedalyvaujantis subjektas.“
Tiesa, priimtos pataisos įsigalios dar palyginus gan negreitai. Pati reforma – nuo 2024 metų sausio 1 dienos, o kai kurios priemonės – nuo 2026 metų sausio 1 dienos.
Seimas vis tik pritarė negalios nustatymo tvarkos keitimui
Nepaisant visų diskusijų ir pačių neįgaliųjų nuogąstavimų bei advokato I. Vėgėlės pastabų, antradienį vykusiame Seimo posėdyje politikai sėkmingai pritarė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo redakcijai ir lydimųjų teisės aktų pakeitimams. Politikai tvirtina, kad šios pataisos atneš išskirtinai vien gerus pokyčius. Seimo narys Mindaugas Lingė netgi tvirtina, kad visa kritika dėl galimai mažėsiančių išmokų yra tik spekuliacijos ir melas[3]:
„Svarstymo metu išties viešojoje erdvėje netrūko įvairų spekuliacijų ir bandymų klaidinti visuomenę su šios reformos tikslais ir rezultatais. Buvo gąsdinama, kad dvigubai sumažės išmokas gaunančių asmenų skaičius. Iš tiesų tai yra melas, tai yra netiesa ir tai yra spekuliacijos.“
Įdomu tai, jog reforma rytiniame posėdyje nebuvo priimta, nes paprasčiausiai pritrūko Seimo narių. Tačiau po pietų ji ir vėl buvo pasiūlyta balsavimui, tik šį kartą jau sėkmingai – balsavimui užsiregistravo 72 asmenys. Už pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieštaraujančių nebuvo, o susilaikė tik vienas – Andrius Bagdonas. Pilną balsavusiųjų lentelę galite matyti apačioje.
