Vilnius pristatė planą kaip evakuotų gyventojus ekstremalių situacijų metu
Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino planu, kuris vieną dieną gali išgelbėti miestą – parengtas universalus evakuacijos žemėlapis, gimęs po skaudžių pastarųjų metų pamokų: karo Ukrainoje ir netikėto lėktuvo sudužimo Žirmūnuose. Dokumentas sudėliotas taip, kad veiktų tiek evakuojant vieną daugiabutį, tiek išgabenant visą sostinę, o jo viešoji versija prieinama internetinėje svetainėje saugusvilnius.lt ir seniūnijose.
Pagrindiniais planų „griaučiais“ būtų laikomos trys kryptys: Panevėžys–Šiauliai, Kaunas–Klaipėda ir Alytus–Lenkijos siena. Kiekvienai seniūnijai nubraižyti konkretūs maršrutai su „Google Maps“ nuorodomis, surinkimo (≈60) ir tarpiniai (10) punktai, o siauriausios miesto vietos – Valakampių tiltas, A1 išvažiavimas, Geležinio vilko – Molėtų sankryža ir kt. – įtrauktos į prioritetinių rekonstrukcijų sąrašą, kad spūstys neatimtų brangaus laiko[1].
Evakuacija būtų valdoma penkių žingsnių seka: sirenos ir SMS, nukreipimas į punktus, trumpalaikė pagalba kelyje, kolonos su palyda ir galiausiai grįžimo planas, kai pavojus atslūgs. Dalyviams siūloma iš anksto apsibrėžti, kuriam tipui jie priklauso: savarankiški vairuotojai, keliaujantieji su savivaldybės pagalba ar pažeidžiami gyventojai, kuriuos išveš specialiai pritaikytas viešasis transportas.
Suderinta ir vidinė institucijų veikla
Neviešoji plano dalis – institucijų „virtuvė“. Čia suderinti kariuomenės, PAGD, policijos, Raudonojo Kryžiaus ir Šaulių sąjungos algoritmai: kiek žmonių ir technikos reikia, kas iškviečia generatorius ar palapines, jei savivaldybės galimybės bus išsemtos.
„Planą turėti nereiškia ruoštis masinei evakuacijai rytoj – tai saugiklis, leidžiantis ramiai miegoti“, – pabrėžia meras Valdas Benkunskas.
Vilniečiams belieka atlikti namų darbus: atsisiųsti žemėlapį, susiplanuoti šeimos susitikimo vietą, susikrauti 72 valandų krepšį ir įsiminti civilinės saugos liniją 19101. Generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas priminė, kad jeigu kada prireiktų evakuotis, reikėtų pasikliauti tik oficialiais kanalais, o ne chaotiškomis žinutėmis socialiniuose tinkluose.
„Šiuo metu skirtingiems scenarijams esame pasiruošę geriau nei bet kada iki šiol, tačiau tai nereiškia, kad laukiame nelaimių ar ruošiamės realiai masinei evakuacijai. Realybė jau ne kartą parodė, kad netikėtumai – nuo nukritusio lėktuvo ar sprogimo bute – gali nutikti čia pat, todėl ruošiamės tam, kad kiekvienas vilnietis galėtų jaustis saugiau ir, jeigu ištiktų ekstremali situacija, žinotų, kaip elgtis.“ – išdidžiai savo feisbuko paskyroje rašė sostinės galva Valdas Benkunskas[2].
Apie tokį Vilniaus žingsnį jau kalba visa Lietuvos žiniasklaida, mat nei vienas šalies miestas iki šiolei nėra apsiėmęs nieko panašaus. Tačiau vilniečiai išlieka kritiški – nors žinoti, ką daryti ekstremalių situacijų metu neprošal, šlamančius itin mėgstantis meras daug pasitikėjimo nekelia – miestelėnai spėlioja, kad tokios pratybos galimai galėjo miestui kainuoti apvalią sumą. Visgi, gyventojai negaili kritikos Susisiekimo ministerijai, kad tokios svarbos darbus organizuoja ir atlieka ne ji.
Gyventojams buvo pristatyta programėlė LT72
Kovo pradžioje Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva startavo su „LT72“ – išmaniąja programėle, kuri kišenėje sutalpina visą išlikimo gidą.
Joje vos keliais bakstelėjimais galima išvysti interaktyvų žemėlapį, kuriame žymimos artimiausios sirenos, priedangos, kolektyvinės apsaugos statiniai ir evakuacijos punktai, o prireikus gyventojams bus siunčiami ir skubūs pranešimai – nuo branduolinės avarijos iki potvynio. Be to, aplikacijoje įdiegti žinių testai leis pasitikrinti, ar asmuo mokėtų veikti, jei liktų tik kelios minutės apsispręsti, kur bėgti ir ką pasiimti.
Ministerijos atlikti tyrimai rodo, kad tik pusė gyventojų turi trijų parų atsargas, tad „LT72“ kuriama ne panikai, o praktikai: čia gausu priminimų, ką susidėti į išvykimo krepšį bei kita vertinga informacija.
