Šokiruojantys skirtumai: užsienyje ir Lietuvoje balsuojantiems – skirtingi biuleteniai

Užsienyje balsuojantys lietuviai gali nulemti rinkimų eigą

Rinkimuose balsuoti teisę turi visi pilnamečiai Lietuvos piliečiai, nepaisant to, kur jie gyvena: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar šalies rajonuose ir regionuose. Taip pat balsuoti gali ir užsienyje gyvenantys ar rinkimų metu esantys piliečiai.

Visi užsienyje gyvenantys ar laikinai esantys, vyresni nei 18 metų ir balsavimo teisę turintys piliečiai, turi teisę ir yra kviečiami balsuoti tiek rinkimuose, tiek ir referendumuose. Užsiregistruoti balsuoti užsienyje galima VRK administruojamame elektroninių paslaugų portale „Rinkėjo puslapis“^[1], balsuoti lietuviai gali skirtingose pasaulio šalyse: nuo JAV, iki Jungtinės Karalystės.

Be to, yra sudaryta ir Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda. Seimo rinkimų pirmajame ture joje balsavo 62,56 proc. apygardos rinkėjų. Čia antrajame ture susigrums Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė.

Iš tiesų, rinkimų balsai, atkeliaujantys iš užsienio, neretai gali turėti milžiniškos įtakos rinkimų baigčiai ir net nulemti galutinius rezultatus. Taip vos nenutiko ir šių seimo rinkimų pirmajame ture, kai intriga, nulemta užsienio balsų, išliko iki paskutinių akimirkų.

Juk tik šeštadienį, suskaičiavus paštu keliavusius Pasaulio lietuvių vienmandatės rinkimų apygardos balsus, paaiškėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vis dėlto sulaukė reikiamo rinkėjų palaikymo ir perkopė 7 proc. seimo rinkimų ribą.

LVŽS išlaikė iki tol turėtus 7,02 proc. balsų ir užsitikrino 6 mandatus seime. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sugrįžo virš 3 200 vokų, tad rinkimų rezultatai menkai pasikeitė. VRK anksčiau buvo paskaičiavusi, kad LVŽS reikiamos 7 proc. rinkimų kartelės nebūtų peržengusi tuo atveju, jeigu apygardą būtų pasiekę 4100 rinkėjų biuletenių, iš kurių nei vienas daugiamandatėje nepalaikytų „valstiečių“ sąrašo.

Tačiau dabar pasirodo ir vis daugiau istorijų iš gana netipiškai vykdomo balsavimo užsienyje. Aiškėja, kad užsienyje balsuojantys lietuviai gauna balsavimo biuletenius, kurie net neturi numerio. Tokiu atveju, autentiškumą užtikrina tik antspaudas. Ar tokia praktika iš tiesų yra pakankamai saugi, siekiant išvengti abejonių dėl rinkimų patikimumo?

Balsavimo biuletenis yra svarbus rinkimų dokumentas

Balsavimo biuletenis yra itin svarbus rinkimų dokumentas. Jis įteikiamas rinkėjui balsuoti, o balsavimo biuletenių pavyzdžius ir formas nustato VRK, kuri organizuoja bei vykdo rinkimus Lietuvoje. Vis tik, kiekvienuose rinkimuose balsavimo biuleteniai yra skirtingi^[2]. 

Kalbant apie seimo rinkimus, piliečiai balsuodami juose gauna 2 balsavimo biuletenius. Pirmame balsavimo biuletenyje yra sąrašas politinių partijų, kurios dalyvauja seimo rinkimuose. Pilietis turi pasirinkti ir pažymėti 1 politinę partiją. Taip pat rinkėjas renkasi balsuoti už pasirinktos politinės partijos kandidatų sąrašą. 

Kandidatų sąrašai yra išdėstyti pagal jiems burtais įteiktus rinkimų numerius. Be to, pažymėtame sąraše galima pasirinkti 5 norimus kandidatus bet kokia tvarka. Kandidatų numerius reikia įrašyti langeliuose biuletenio apačioje. Pasirinkdami 5 kandidatus iš tos partijos kandidatų sąrašo, piliečiai suteikia jiems pirmenybę rinkimuose. Antrame biuletenyje yra kandidatų vienmandatininkų sąrašas. Čia taip pat renkamasi vieną kandidatą. Antrame ture iš vienmandatės apygardos tenka rinktis iš dviejų, daugiausiai balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų.

Rinkimams kiekvienam rinkėjui įteikiamas biuletenis, kuriame visi kandidatų sąrašai atspausdinti pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pačiame plote ir to paties tipo šriftu. Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą.

Rinkimų biuletenyje turi būti atspausdintas nurodymas rinkėjui, kaip užpildyti biuletenį, ir išskirtos specialios biuletenio vietos rinkėjo valiai pareikšti. Antrojoje biuletenio dalyje yra penki specialūs laukeliai, kuriuose rinkėjas balsuodamas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius. Užsienyje rinkimų biuletenis spausdinamas pagal VRK perduotą aprašymą arba biuletenio atvaizdą.

Negaliojančiais rinkimų biuleteniais pripažįstami vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas arba nepažymėtas nė vienas kandidatas. Taip pat daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatų sąrašas arba nepažymėtas nė vienas kandidatų sąrašas.

Negaliojantys yra ir tie rinkimų biuleteniai, pagal kuriuose padarytas žymas neįmanoma nustatyti rinkėjo valios, išskyrus nustatytus atvejus dėl pirmumo balsų, nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai, neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu biuleteniai, ne tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai, ne tos daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai^[3].

Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip vienas rinkimų biuletenis, o seimo, savivaldybių tarybų, merų rinkimuose – daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys rinkimų biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

Balsai iš užsienio svarbūs tapo ir Moldovoje

Tai, kad balsai iš užsienyje gyvenančių piliečių gali iš esmės pakeisti rinkimų eigą rodo ir naujausias atvejis Moldova.

Sekmadienį Moldova balsavo prezidento rinkimų pirmajame ture, taip pat vyko ir referendumas dėl konstitucijos pokyčio, į šį dokumentą įtraukiant siekį prisijungti prie Europos Sąjungos (ES).

Galiausiai balsavimo rezultatai parodė, kad po dviejų savaičių posovietinėje šalyje bus rengiamas antrasis prezidento rinkimų turas, o Moldovos siekis tapti ES nare vis tik bus įtvirtintas šalies konstitucijoje.

Vis tik, referendumas įvyko vos nedidele balsų persvara. Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, tik 50,39 proc. balsavusiųjų balsavo „už“^[4], nors apklausos rodė, kad daugiau kaip pusė rinkėjų pritaria Moldovos narystei Bendrijoje, o kai kuriose apklausose palaikančiųjų narystę buvo apie 60 proc.

O vos pradėjus skaičiuoti balsus, pirmieji rezultatai rodė, kad Moldova pasakė „ne“ savo su ES susijusiems siekiams. Tik paryčiais, jau ėmus aktyviau skaičiuoti moldavų diasporos Vakaruose balsus, paskelbta, kad Moldova nubalsavo už integraciją į Bendriją. Taigi, tai nulėmė vos 16 tūkst. iš pusantro milijono balsavusių rinkėjų.

Pati Moldovos prezidentė Maia Sandu teigė, kad balsų prieštaringumas yra siejamas su užsienio įtakomis. Teigiama, kad priešiškos jėgos siekė nupirkti 300 tūkst. balsų, skaičiuojama, kad apie 150 tūkst. žmonių sulaukė atlygio už savo balsą.

Savo ruožtu tarptautiniai stebėtojai nustatė, kad balsavimas prezidento rinkimuose ir referendume vyko tvarkingai, bet pasiruošimą jam galimai veikė dezinformacijos kampanijos ir kišimasis iš užsienio.