<h2>Socialiniai tinklai mus paverčia visažiniais</h2>
<p>Šiandien socialiniai tinklai vienija daugiau nei 4,6 mlrd. žmonių visame pasaulyje. Daugelis šiuolaikinių žmonių kiekvieną dieną pradeda pasitikrindami savo paskyras socialinių tinklų platformose ir peržiūrėdami tai, kuo dalijasi draugai ir pažįstami. Tačiau toks informacijos prieinamumas yra ne tik teigiamas dalykas, verčiantis mus domėtis ir susipažinti su pasauliu. Aktyvi veikla socialiniuose tinkluose turi ir neigiamą pusę, keičiančią jais besinaudojančiųjų asmenybes ir net kenkiančią demokratijai.</p>
<p>Naujas Teksaso universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad dalijimasis naujienų straipsniais su draugais ir sekėjais socialiniuose tinkluose gali paskatinti žmones manyti, kad jie apie straipsnių temas žino daugiau nei iš tikrųjų[1].</p>
<blockquote>
<p>Tyrime, paskelbtame žurnale „Journal of Consumers Psychology", pateikiami „Reuters" Žurnalistikos tyrimų instituto duomenys atskleidė, kad tik vos daugiau nei pusė vartotojų perskaito visą straipsnį, prieš juo pasidalindami. Maždaug ketvirtadalis perskaito tik dalį istorijos, o kiek daugiau nei penktadalis, perskaito antraštę ir kelias pastraipas, tačiau drąsiai dalijasi informacija socialiniuose tinkluose.</p>
</blockquote>
<p>Kaip teigia ekspertai, informacijos, ypač mokslinės, pasidalijimas gali padidinti asmenų pasitikėjimą savimi; taip žmonės jaučiasi svarbūs, o savo draugams ir kolegoms atrodo it srities ekspertai.</p>
<p>Nors pasitikėjimas savimi yra teigiamas dalykas, tačiau taip individas gali susikurti ir netikslingą savęs suvokimą. Tuomet, ekspertų lygio patarimai gali būti dalijami ir realiame gyvenime. Ir tomis temomis, apie kurias asmuo, įsijautęs į tariamo „eksperto“ vaidmenį iš tiesų nieko nenutuokia.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dole777-eqspi11rf68-unsplash-1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Pusė žmonių net neperskaito to, kuo dalijasi socialiniuose tinkluose – pakanka antraštės ir kelių pastraipų</h2>
<p>Naujausi „Reuters" Žurnalistikos tyrimų instituto duomenys rodo, kad tik 51 proc. vartotojų, kurie skaito naujienas ir jomis dalijasi socialiniuose tinkluose, iš tikrųjų perskaito visą straipsnį.</p>
<p>26 proc. perskaito tik dalį jo, o 22 proc. pažvelgia tik į antraštę ar kelias eilutes ir skuba informacija dalintis skaitmeniniame pasaulyje[2].</p>
<p>Tyrėjai 98 bakalauro studijų studentams pateikė internetinių naujienų straipsnių rinkinį ir pasakė, kad jie gali informaciją laisvai skaityti, ja dalytis ar daryti ir viena, ir kita. Vėliau tyrėjai vertino dalyvių subjektyvias ir objektyvias žinias apie kiekvieną straipsnį.</p>
<p>Tyrimo metu tapo aišku, kad skaitant straipsnius padidėjo tiek objektyvios, tiek subjektyvios žinios. Tačiau įdomiausia, kad dalijimasis straipsniais taip pat padidino subjektyvias žinias, net jei studentai nebuvo perskaitę to, kuo nusprendė dalytis.</p>
<h2>Patys įtiki savo kompetencijomis, kurios veikia ir realiame gyvenime priimamus sprendimus</h2>
<p>Mokslininkai nustatė, kad žmonės internalizuoja savo dalijimąsi į savęs suvokimą, todėl jie tiki, kad yra tokie pat kompetentingi kaip atrodo iš jų pranešimų.</p>
<p>Be to, tyrime dalyvavę studentai manė žinantys daugiau, kai jų dalijimasis viešai įpareigojo juos turėti eksperto tapatybę: kai dalijosi savo tapatybės vardu, o ne slapyvardžiu, kai dalijosi su draugais, o ne su nepažįstamaisiais, kai galėjo laisvai pasirinkti, kuo dalytis.</p>
<p>Šie tyrimo rezultatai rodo, kad populiarėjant socialiniams tinklams daugėja ir tų, kurie dalinasi informacija jos neskaitę. Anksčiau buvo įrodyta, kad tik 28 proc. žmonių perskaito viską, kas parašyta straipsnyje, prieš dalydamiesi juo socialinėje žiniasklaidoje, o dabar, kaip jau minėta, naujausias tyrimas rodo, kad tokių jau 51 proc. Beje, ankstesniame tyrime kaip ir dabar atliktame nustatyta, kad dalijimasis straipsniu net jo ir neperskaičius gali padidinti žmogaus savęs suvokimą[3].</p>
<p>Šis reiškinys, vadinamas padidėjusiu subjektyviu žinojimu, gali pakeisti žmonių elgesį ir daryti įtaką jų priimamiems sprendimams.</p>
<p>Be to, nustatyta, kad dalijimasis internete padeda žmonėms jaustis labiau susietiems su tuo, kas vyksta pasaulyje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karsten-winegeart-60gsdomrfgc-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Socialiniai tinklai – nauja realybė, kurios dar iki galo nepažįstame</h2>
<p>Socialiniai tinklai jau ne vienerius metus yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Tačiau, nepaisant to, kad tviterį ar feisbuką naudojame kasdien, socialinių medijų įtaka mūsų asmenybei dar nėra iki galo ištirta, o nauji tyrimai atskleidžia vis naujų faktų.</p>
<p>Pavyzdžiui, vienas tyrimas atskleidė, kad internetinės socialinės žiniasklaidos kultūra gali skatinti piktybišką elgesį. Mokslininkai nustatė, kad kitaip nei realiame gyvenime ir visuomenėje, ryšiai tarp žmonių socialiniuose tinkluose yra ypač silpni[4].</p>
<blockquote>
<p>Feisbuke ar tviteryje yra fizinis atstumas, santykinis anonimiškumas ir nedidelė reputacijos praradimo ar baudžiamoji rizika dėl blogo elgesio. Tai reiškia, kad mūsų pykčio, liūdesio ar agresijos niekas nepastebės, o net jeigu ir išsiliesime ant kito socialinio tinklo vartotojo, tikėtina, kad nesulauksime jokios atsakomybės ar grįžtamojo ryšio.</p>
</blockquote>
<p>Be to, tyrėjai pastebi, kad socialinės žiniasklaidos vartotojai, siekdami didesnio populiarumo ir dėmesio, užima vis radikalesnes pozicijas.</p>
<p>Socialinių tinklų vartotojai stengiasi pranokti vienas kitą, kad įgytų įtakos internete ir pagerintų savo socialinį statusą.</p>
<h2>Socialinių tinklų varžybos persikelia į realų gyvenimą, o kova dėl socialinio svorio – į internetą</h2>
<blockquote>
<p>Ekspertai pažymi, kad socialinei žiniasklaidai užvaldant vis daugiau mūsų gyvenimo, šios statuso varžybos ėmė persikelti į realųjį pasaulį ir pradėjo jį formuoti, o tai labai kenkia demokratijai[5].</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad tikrasis pasaulis tampa diskusijų, vykstančių tviteryje ar feisbuke tęsiniu, tačiau realybė nėra pritaikyta tokioms radikalioms pozicijoms.</p>
<p>Tai tampa ypač pavojinga, kai taip kuriamas ir griaunamas socialinis kapitalas. Socialinė žiniasklaida kovą dėl socialinio svorio perkėlė į internetą.</p>
<p>Bėgant metams kultūrinis kapitalas perėjo nuo tinkamų drabužių dėvėjimo ar tinkamo kalbėjimo manierų, prie „tinkamų“ įsitikinimų ir paraiškų internete. </p>
<blockquote>
<p>Pavyzdžiui, įsivyravo nuomonė, kad „tinkamo" socialinio ir moralinio kapitalo asmenys nepalaiko atitinkamų politikų ir viešų asmenų. Tai reiškia, kad tokie asmenys gali būti priskiriami elitui. Tuo tarpu palaikantys kontraversiškas figūras, net ir esantys atitinkamo išsilavinimo ar socialinės klasės, nebus priskiriami socialiniam elitui.</p>
</blockquote>
<h2>Pažiūros internete tampa nauja valiuta</h2>
<p>Tai reiškia, kad mūsų pažiūros internete tampa nauja valiuta, o dėl to, žmonės užima vis radikalesnes pozicijas, kad išlaikytų savo padėtį socialinėje hierarchijoje, nesvarbu ar tai būtų šios hierarchijos viršus, ar apačia.</p>
<p>Nors tokia aplinka gali sukurti ypač didelį susipriešinimą ir nesaugumą, jaunuoliai, regis, džiaugiasi socialinių tinklų sukuriamu vakumu.</p>
<blockquote>
<p>Organizacijos „Sąmoningas jaunimas" atliktas tyrimas atskleidė, kad 71 proc. jaunų žmonių jaučiasi labiau nei bet kada anksčiau pasitikintys savimi, kai gali kalbėti apie jiems rūpimus dalykus internete[6].</p>
</blockquote>
<p>Paklausti, kodėl jaučiasi labiau pasitikintys savimi internete, trys ketvirtadaliai arba 75 proc. jaunuolių atsakė, kad mato, jog kiti žmonės internete dalijasi savo pažiūromis, ir tai jiems suteikia pasitikėjimo dalytis savosiomis.</p>
