Siekiama, kad jau kitais metais būtų išbandytas internetinis balsavimas
Artėjant kitų metų Seimo, prezidento bei Europos Parlamento (EP) rinkimų maratonui, Lietuvoje vėl pradedama kalbėti apie balsavimą internetu.
Siekiant padidinti užsienyje esančių Lietuvos piliečių balsavimo aktyvumą, artėjančiuose rinkimuose parlamentaras socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Rinkimų kodekso pataisas.
Pataisomis siūloma sudaryti galimybę balsuoti internetu užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams. Manoma, kad vėliau toks balsavimo būdas galėtų būti pradėtas taikyti ir nacionaliniu mastu.
„Balsavimas internetu suteikia rinkėjui galimybę pasisakyti svarbiausiais valstybės klausimais nepriklausomai nuo vietos ir laiko. Internetinis balsavimas yra efektyvesnis, patogesnis ir pigesnis, nei įprastas balsavimas. Taip pat atsirandančios grėsmės dėl terorizmo (pranešimai apie užminuotus pastatus, galimas pavojus dėl Astravo atominės elektrinės) skatina ieškoti būdų, kaip galima būtų išvengti rinkimų sutrikdymo. Manau, kad įteisinus galimybę balsuoti internetu rinkėjai aktyviau dalyvautų ne tik referendume dėl dvigubos pilietybės, bet ir Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose“, – sako parlamentaras L. Jonauskas.
Pasak jo, Pasaulio lietuvių bendruomenės nuolat pabrėžia, kad internetinio balsavimo sistemos įdiegimas yra be galo svarbus, o ir Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų diskutuojama apie balsavimą internetu.
Kaip pavyzdį L. Jonauskas pateikia ir Estiją, kuri dar 2005 metais rinkėjams sudarė galimybę balsuoti internetu.
Politiko teigimu, dėl to Estijoje kiekvienuose rinkimuose vis daugiau rinkėjų renkasi balsą atiduoti būtent internetu, taip pat balsavimas internetu sudarė palankesnes galimybes balsuoti užsienyje esantiems estams.
Balsuojama būtų VRK puslapyje, iš pradžių – tik esant užsienyje
Socialdemokrato L. Jonausko siūlomas projektas numato, kad balsuoti internetu būtų galima kitose valstybėse esantiems Lietuvos piliečiams. Jie balsuoti galėtų Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto tinklalapyje pagal VRK nustatytą tvarką.
Internetu metu gautus duomenis kauptų, saugotų ir apdorotų VRK valdoma informacinė sistema, VRK privalėtų užtikrinti, kad būtų įgyvendinami visuotinės ir lygios rinkimų teisės bei slapto balsavimo principai, turėtų būti laikomasi elektroninės informacijos saugos reikalavimų.
Parlamentaro L. Jonausko teigimu, rinkėjui reikėtų leisti internetu balsuoti kelis kartus, tačiau būtų skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas.
Internetu balsavęs rinkėjas turėtų teisę balsuoti ir kitais būdais, tačiau būtų skaičiuojamas tik vėliausiai gautas jo balsas.
Jei balsavimo internetu metu gauti duomenys buvo sunaikinti, sugadinti ar neteisėtai pakeisti, VRK turėtų teisę ne vėliau kaip likus 84 valandoms iki balsavimo rinkimų dieną pradžios, nutraukti balsavimą internetu ir anuliuoti jo metu gautus balsus.
Partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius VRK sprendimą laikyti balsavimą internetu įvykusiu arba sprendimą dėl jo metu gautų balsų anuliavimo, galėtų apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Jei nėra pagrindo anuliuoti balsavimo internetu, pasibaigus balsavimo internetu laikui, VRK per 12 valandas priimtų sprendimą laikyti šį balsavimą įvykusiu.
Rinkimų kodekso pataisas parengęs L. Jonauskas sako, kad joms įgyvendinti reikėtų apie 2 mln. eurų papildomų lėšų balsavimo internetu sistemos sukūrimui. Parlamentaras siūlo, kad Rinkimų kodekso pataisos įsigaliotų jau 2024 m. sausio 1 d.
„Norėčiau, kad balsavimas internetu būtų išbandytas jau kitais metais gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ir tą pačią dieną vyksiančiuose Prezidento rinkimuose“, – sakė L. Jonauskas.
Primename, kad balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija Lietuvos Seimo nutarimu buvo patvirtinta dar 2006 m.
Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai buvo teikiami Seimui 2008, 2009, 2010 ir 2014 m., tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo iniciatoriams tobulinti.
2020 m. gruodžio 11 d. patvirtintoje Vyriausybės programoje taip pat numatyta įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu.
Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekse nėra numatyta galimybė balsuoti internetu.
Idėjos kritikai nedaugžodžiauja: balsavimas internetu kelia daugybę saugumo problemų
Kalbant apie balsavimą internetu, pasaulio ekspertai ragina neskubėti. JAV Nacionalinės mokslų, inžinerijos ir medicinos akademijos 2018 m. parengtoje ataskaitoje teigiama, kad šiuo metu nėra žinomos technologijos, kuri galėtų užtikrinti internetu perduodamo pažymėto balsavimo biuletenio slaptumą, saugumą ir patikrinamumą[1].
Mokslininkai ir saugumo ekspertai užfiksavo daugybę galimų pažeidžiamumų, su kuriais susiduriama bet kurioje internetinio balsavimo platformoje, įskaitant kenkėjišką programinę įrangą ir atsisakymo aptarnauti atakas, rinkėjų autentiškumo nustatymą, balsavimo biuletenių apsaugą ir anonimiškumą, taip pat tai, kaip tvarkomi ginčytini biuleteniai.
Kadangi nėra rinkėjo patvirtinto popierinio įrašo, nėra galimybės atlikti teisingą rezultatų auditą. O balsavimo programėlės ir balsavimas internetu taip pat kelia grėsmę balsavimo biuletenių slaptumui ir rinkėjų anonimiškumui, kas yra pamatiniai demokratijos principai.
2015 m. JAV balsavimo fondo (angl. U.S. Vote Foundation) ataskaitoje taip pat buvo įspėta, kad nė viena tuometinė balsavimo internetu sistema nėra pakankamai saugi ir patikima, kad ją būtų galima naudoti viešuosiuose rinkimuose.
Prižiūrėti rinkimus internete – itin sudėtinga
Stanfordo kompiuterių mokslo profesorius Davidas Dillas teigia, kad internetinis balsavimas yra tokia pavojinga idėja, kad kompiuterių mokslininkai ir saugumo ekspertai beveik vieningai jai nepritaria[2].
Jo teigimu, rinkimų patikimumo požiūriu, balsavimas internetu yra visiška katastrofa ir net jei neįmanoma sustabdyti visų rinkimų sukčiavimo atvejų, rinkimams turi būti taikomi aukštesni patikimumo standartai.
Kalbant apie Lietuvos atvejį, buvęs Europos parlamento nario Rolando Pakso padėjėjas Dobilas Sinkevičius taip pat teigia, kad tokia itin reta pasaulyje naujovė kaip elektroninis balsavimas į Lietuvos politinę sistemą įneštų chaoso, balsų pirkimo atvejai vietoj to, kad būtų vis labiau užkardomi, įgautų nevaldomą pagreitį.
Manoma, kad ir taip dažnai gendančios Valstybės rinkimų komisijos sistemos papildomai taptų pasaulio kibernetinių atakuotųjų taikiniu, o elektroninis balsavimas ne tik pakirstų ir taip nedidelį tautos pasitikėjimą rinkimais, bet sukeltų visiškai pagrįstas abejones rinkimų skaidrumu ir teisingais rezultatais.
Atsižvelgiant į tai, balsavimas internetu galimai net taptų grėsme nacionaliniam saugumui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai, jos santvarkai bei pamatams.
