Palaikymą Civilinės partnerystės projektui gavo iš opozicijos
Kol valdančioji koalicija pati nesugeba susitarti ir vieningai vienodai balsuoti dėl Civilinės partnerystės projekto, Laisvės partija, kuri ir yra šio projekto iniciatorė, sulaukė palaikymo iš opozicijos. Po to, kai partijos lyderė Aušrinė Armonaitė viešai pareiškė, kad socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė „peza“ ir niekaip negeba pasakyti, ar partija palaikys įstatymo projektą ar ne, europarlamentarė pareiškė, kad jei būtų Seime, balsuotų už įstatymo projektą.
„Geriausia tai yra sėdėti Briuselyje ir kartą per mėnesį pezėti visokius dalykus apie “paprastų žmonių” gyvenimą Lietuvoje.
Tarptautiniuose europarlamento ir kairiųjų formatuose skelbtis už žmogaus teises, o grįžus namo toliau vyniotis nuo tiesaus atsakymo, tai ar bus vieningas socialdemokratų frakcijos palaikymas Civilinės sąjungos įstatymo priėmimui. Ir kodėl jo iki šiol nėra, kai Partnerystės įstatymas buvo žadėtas rinkėjams“, – savo socialiniame tinkle rašo A. Armonaitė ir priduria, kad V. Blinkevičiūtei dar ne vėlu pasitaisyti[1].
Taigi po tokio „malonaus“ pareiškimo, V. Blinkevičiūtė galiausiai pareiškė, kad, jei būtų Seime, balsuotų už partnerystės įstatymą.
„Jeigu aš būčiau Seimo narė, aš balsuočiau už civilinės sąjungos įstatymo projektą“, – TV3 televizijai pirmadienį įvardijo V. Blinkevičiūtė[2].
Dėl Civilinės sąjungos pirmiausiai turi susitarti valdantieji
V. Blinkevičiūtė taip pat sako, kad pirmiausiai vis dėlto dėl įstatymo projekto bendro sutarimo turi prieiti patys valdantieji, ir tik tada vieningo balsavimo reikalauti iš kitų partijų.
„Mes socialdemokratai visą laiką tam pritardavome ir palaikydavome, bet dar kartą aš noriu atkreipti dėmesį į vieną svarbiausią dalyką – šitą įstatymo projektą teikia valdantieji konservatoriai ir liberalai, jie turi daugumą Seime“, – sakė V. Blinkevičiūtė[3].
Vis dėlto kad socdemai palaiko civilinę partnerystę, anokia paslaptis – nuo pat pradžių apie palaikymą jie kalbėjo patys. Tiesa, nebuvo visiškai vieningi, tačiau to reikalauti, pačiai valdančiajai koalicijai negebant balsuoti vieningai, turbūt būtų per drąsu.
„Socdemų pozicija nėra pasikeitusi. Frakcijoje yra įvairios nuomonės, bet pusė frakcijos arba didesnė jos dalis palaikytų ir tokį išplautą projektą tam, kad nebebūtų dviprasmybių arba asmenų grupių, kurios yra socialiniame užribyje ir negali niekaip savo santykių formalizuoti teisine prasme“, – yra sakęs LSDP frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas.
Socialdemokrato teigimu, vietoje Partnerystės įstatymo valdančiųjų siūlomame Civilinės sąjungos įstatymo projekte dingo iš esmės visos nuostatos, kurios anksčiau „tradicinės šeimos“ likimu susirūpinusiems kėlė nepasitenkinimą[4].
Civilinės sąjungos projekto rengėjai spaudžia ir prezidentą
Nors šalies vadovas vis dar delsia ir nesako nieko konkretaus apie Civilinės sąjungos įstatymo projektą, A. Armonaitė savo pasisakymais jau spaudžia jį į kampą.
Ji pareiškė, kad jei prezidentas nepalaikys įstatymo projekto, kils tarptautinis skandalas.
„Jeigu Seime būtų priimtas partnerystės įstatymas ir prezidentas nepasirašytų tokio įstatymo, mes tikriausiai turėtume tarptautinį skandalą. Prezidento balso nėra žmogaus teisių klausimais: nei nevaisingų porų, nei nesusituokusių porų, nei LGBT porų… Ir jau tikriausiai nebus“, – sakė Laisvės partijos lyderė[5].
Prezidentas pritarti Civilinės sąjungos įstatymui neskuba
Tuo tarpu Prezidentūra, panašu, taip pat nusiteikusi ir laukia pokyčių, nors juos kaip įmanydami bando paneigti įstatymo rengėjai.
Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sakė, kad Gitanas Nausėda nori pamatyti galutinį įstatymo variantą ir tik tada spręs, pasirašyti jį ar ne. Kodėl? Nes įstatymo tekstai dažnai keičiasi.
Panašu, kad ir šalies galva nebetiki seimūnų pažadais. Koks sklandus šalies valdymas, kai net aukščiausi šalies vadovai neturi pasitikėjimo Seimu…
„Įstatymas yra svarstomas, kol kas dar yra labai pradinėje stadijoje. Dar eigoje galbūt jis keisis, todėl komentuoti šioje stadijoje dar nereikėtų, kadangi nežinome, koks bus galutinis įstatymo variantas.
Yra atvejų – ir ne tokių retų – kai tekstai keičiasi. Neturėdami to galutinio varianto, komentuoti turbūt būtų pagaliau ir neatsakinga“, – Prezidentūros poziciją apibendrino G. Nausėdos patarėja[6].
Civilinės sąjungos įstatymą išgrūdo pirmyn apgavystės būdu
Primename, kad iki įstatymo priėmimo liko vos vienas balsavimas Seime. Žingsnį pirmyn įstatymas žengė visai neseniai, tačiau ir vėl – neskaidriu būdu. Garsiai pareiškę, kad klausimą išima iš darbotvarkės ir jo nesvarstys, paskutinę akimirką projekto autoriai klausimą į darbotvarkę grąžino. Bėda – nebuvo nemažos dalies „prieš“ balsuojančiųjų, todėl įstatymas gana lengvai ir praslydo į tolimesnius priėmimo vandenis.
Už civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, prieš buvo 52, 3 balsuodami susilaikė. Vieningai prieš balsavo opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė.
Vieningi balsuodami už pataisas buvo ir patys laisviečiai.
Na, o konservatoriai, liberalai, socdemai ir demokratų frakcija balsuodami parodė skirtingą supratimą ir skirtingas vertybes. Realiai tai trimis opozicijos balsais įstatymas ir buvo priimtas.
Du darbo partijos, keturi demokratų, penki valstiečių, trys socdemų nariai nebalsavo. Tiek balsų būtų sočiai užtekę, kad įstatymo projektui pritarta nebūtų.
„Jokia valdžia nesielgė taip klastingai kaip ši – štai vakar paskelbusi, kad išima iš darbotvarkės Civilinę sąjungą, šiandien vėl ją įtraukė. Kai kurie balsuojantys PRIEŠ nespėjo grįžti iš komandiruočių“, – sako ir Laisvos visuomenės instituto valdybos narė Kristina Zamarytė-Sakavičienė[7].
