Šmeižtas Vilniaus mokykloje: mama kaltinama nesirūpinimu vaiku, iš jos prašoma pinigų

Vienoje sostinės mokyklų – neeilinis skandalas

Mokykla yra bendruomenė, kuri vienija tėvus, mokinius, mokytojus ir personalą. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši bendruomenė išsiskiria ne tik nuolatiniu tarpusavio bendradarbiavimu, bet ir abipuse pagarba.

Vis dėlto, realybė ne visada yra tokia. Tam, kad mokyklos bendruomenė veiktų vieningai ir nuosekliai, visi jos nariai turi elgtis atsakingai, siekdami sukurti saugią, pagarbią ir palaikančią aplinką tiek vaikams, tiek ir vienas kitam.

Natūralu, kad didesnėje žmonių grupėje gali kilti konfliktai, tačiau juos būtina spręsti korektiškai, privačiai, vengiant šmeižto ar asmeninių kaltinimų. Vieši kaltinimai ir neapgalvotas elgesys ne tik žeidžia konkrečius asmenis, bet ir silpnina bendruomenės pasitikėjimą bei kuria itin prastą mokymo įstaigos įvaizdį.

Būtent tokia istorija dabar yra siejama su Vilniaus Žygimanto Augusto progimnazija, o tiksliau – su viena iš šios mokymo įstaigos pradinukų klasių^[1]. Dvi moksleivių mamos įsivėlė į viešą konfliktą, kuris greitai peraugo į kaltinimus ir šmeižtą. Būtent apie tai socialiniuose tinkluose kalba viena iš į konfliktą įsivėlusių moterų.

Mama, viešai kaltinama neatsakingumu, jaučiasi šmeižiama

Feisbuke neseniai paskelbta vienos iš Vilniaus Žygimanto Augusto progimnazijos antros klasės moksleivio motinos istorija. Moteris teigia, kad kitos tos pačios klasės moksleivės motina jau antrus metus bando ją pavaizduoti kaip neatsakingą mamą.

Feisbuko įraše moteris teigia, kad dar 2023 m. gruodžio mėnesį, praėjus trims mėnesiams nuo mokslo metų pradžios, minima moteris parašė pranešimą, kuris buvo perskaitytas visiems klasės tėvams. Pranešime – prašymas pervesti pinigus mokyklos reikmėms.

Tokio prašymo sulaukusi moteris pasijuto, kad ją bandoma pavaizduoti kaip neatsakingą ir turėjo įrodyti, kad jau 2023 m. rugpjūtį pasirūpino visomis reikalingomis savo vaiko priemonėmis. Ji taip pat buvo priversta pateikti pirkinių kvitus, kad įrodytų, jog jos vaikas turi viską.

„2023 metais buvau priversta paviešinti visus šiuos pirkinių kvitus visiems klasės tėveliams, kad įrodyčiau, kad savo vaiko mokslo priemonėmis esu pasirūpinusi pati dar iki rugsėjo 1-osios“, – rašo ji.

Tačiau 2024 m. rugsėjo mėnesį, anksčiau jau pinigų reikalavusi moteris vėl parašė panašų pranešimą, taip pakartotinai skatindama manyti, kad vaiku nėra pasirūpinta.

Nukentėjusia besijaučianti ir apkaltinta mama teigia, kad vaiko nesirūpinimu ją kaltina tos pačios klasės kaip ir jos vaiko mama, kuri yra Vilniaus Volungės darželyje-mokykloje dirbanti pedagogė.

Įvertinus tai, moteris kvestionuoja, kaip toks elgesys yra suderinamas su pedagogine etika. Ji taip pat klausia, ar toks žmogus gali toliau eiti mokytojo ar darželio auklėtojo pareigas.

„Atrodo, kad šioje situacijoje kai kuriems asmenims buvo priskirtas šakalo – šmeižiko vaidmuo,“ – pažymi galimai dėl šmeižto nukentėjusi moteris.

Mokyklos bendruomenės narių elgesį reglamentuoja etikos kodeksas

Šioje istorijoje minimos Vilniaus Žygimanto Augusto progimnazijos bendruomenės etikos kodekse yra išskirta, kad „bendruomenės narių santykiuose svarbūs tolerantiškumas, draugiškumas, geranoriškumas, konfidencialumas“^[2].

Taip pat išskiriama, kad mokinių tėvai, globėjai ar rūpintojai turėtų aktyviai palaikyti „mokyklos siekius, garbingai atsiliepia, etiškai bei mandagiai elgiasi, nešališkai ir be asmeninio išankstinio nusistatymo vertina mokyklos veiklą, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, aptarnaujančio personalo kompetencijas, administracijos darbą“.

Mokyklos etikos kodekse išskiriama ir tai, kad mokinių tėvai turėtų nekenkti „mokyklos reputacijai ir bendriesiems interesams vykdydami bet kokią veiklą ir pagal galimybes prisideda prie mokyklos keliamų tikslų įgyvendinimo.

„Tolerantiškai priima nuomones ir įsitikinimus, pagarbiai elgiasi su mokyklos bendruomenės nariais ir kitais asmenimis“, – teigiama viename iš etikos kodekso punktų.

Kodekse taip pat pažymima, kad klasės tėvų kolektyve turi būti skatinama palanki santykių atmosfera, savitarpio pasitikėjimas, neskatinamas šmeižtas, įžeidinėjimai, nėra demonstruojamos neigiamos emocijos, objektyviai vertinami mokyklos bendruomenės narių ir ugdytinių ugdymo pasiekimai, veikla ir elgesys.

Ekspertai taip pat yra linkę pabrėžti, kad bet kokiame kolektyve, norint užkirsti kelią šmeižtui ar kitiems konfliktas, svarbu sukurti aplinką, kurioje būtų vertinamas atvirumas, pagarba ir atsakomybė už kiekvieno asmens žodžius.

Teigiama, kad tik skatinant atvirą ir pagarbų dialogą, galima išvengti konfliktų, kurie vėliau yra išreiškiami per šmeižtą. Dėl to, organizacijos, mokyklos ar darbo vietos turėtų turėti aiškiai apibrėžtą politiką, kaip spręsti šmeižto istorijas ir kaip už jas turėtų būti atsakoma.

Dažniausiai yra pažymima, kad konfliktai turėtų būti sprendžiami tiesiogiai su susijusiais asmenimis, ne per viešas diskusijas ir kaltinimus. Šmeižto atveju, svarbu reaguoti greitai ir atsakingai: reikėtų nedelsiant nutraukti skleidžiamą neteisingą informaciją, išsiaiškinti aplinkybes ir reikalauti viešo atsiprašymo. Be to, kai kuriais atvejais verta atsiminti, kad šmeižtas gali turėti rimtų teisinių ir asmeninių pasekmių.