<h2>Slovėnijos aukščiausiojo teismo sprendimas</h2>
<p>Slovėnijos aukščiausiasis Konstitucinis Teismas nusprendė, kad vyriausybės dekretas, reglamentuojantis COVID-19 vakcinacijos pažymėjimų tikrinimą viešosiose vietose prieštarauja šalies Konstitucijai. Tai didžiulis smūgis šalies vyriausybei ir jos vykdytai pandeminei politikai.</p>
<p>Gegužės 5 dieną Slovėnijos Konstitucinis Teismas paskelbė sprendimą, kuriame nurodė, jog šalies vyriausybės dekretas dėl COVID-19 vakcinaciją ar persirgimą įrodančių sertifikatų tikrinimo viešosiose vietose kėsinasi į žmogaus teises[1].</p>
<blockquote>
<p>Nustatyta, jog vyriausybės dekretas pažeidžia piliečio teisę į asmeninės informacijos apsaugą, kuri gali būti užtikrinama tik įstatymu, o ne atitinkamu dekretu[2].</p>
</blockquote>
<p>Tai reiškia, kad Slovėnijos vyriausybė pažeidė Konstitucijos 38 straipsnį.</p>
<h2>Dekretą pakeisti turėjo įstatymas</h2>
<p>Įtarimai, kad minėtas dekretas nėra legalus dokumentas kilo jau anksčiau. Slovėnijos informacijos komisarė Mojca Prelesnik dar 2021 m. rugpjūtį įspėjo, kad reikėtų priimti atitinkamą teisinį pagrindą, kuris leistų tikrinti COVID-19 sertifikatus apgyvendinimo, maisto tiekimo ir renginių sektoriuose.</p>
<p>Tuomet Konstitucinio Teismo buvo paprašyta peržiūrėti su tuo susijusį vyriausybės nutarimą. Vyriausybė anuomet teigė, kad teisinis pagrindas tikrinti COVID-19 sertifikatą yra Užkrečiamųjų ligų įstatymas ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai.</p>
<p>2021 m. teismas atmetė skundą, tačiau dabar Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad COVID-19 sertifikato tikrinimas negali būti laikomas savanorišku.</p>
<p>Konstitucinis Teismas nurodė, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas, net ir pandemijos metu, kai reikia imtis neatidėliotinų priemonių, pažeidžia konstitucinę žmogaus teisę į asmens duomenų apsaugą, todėl reikalingas įstatymas[3].</p>
<p>Teismo pranešime skelbiama:</p>
<blockquote>
<p>„Slovėnijoje draudžiama reglamentuoti duomenų tvarkymą vyriausybės dekretais, nes jie nėra demokratinio sprendimų priėmimo proceso, kuris gali vykti tik Nacionalinėje asamblėjoje, rezultatas".</p>
</blockquote>
<p>Taip pat pažymima, kad Slovėnijos vyriausybė turėjo daugiau nei pakankamai laiko priimti atitinkamą įstatymą, kuris leistų jai veikti teisėtai.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/jeremy-bezanger-o8yxapnvai4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<p>Per visą COVID-19 pandemijos laikotarpį Slovėnijos vyriausybė pandeminius valdymo apribojimus nustatė dekretais.</p>
<p>Dekretai buvo suformuluoti remiantis Užkrečiamųjų ligų įstatymu, kuris suteikė vykdomosios valdžios institucijoms itin plačius įgaliojimus aiškinti jo nuostatas ir tuo remiantis leisti miglotus dekretus.</p>
<p>Įvairios šalies nevyriausybinės organizacijos, pavieniai asmenys ir valstybės institucijos ne kartą šiuos dekretus sėkmingai užginčijo teisme. Šį kartą pandeminis dekretas užginčytas aukščiausiu lygmeniu.</p>
<blockquote>
<p>„Valstybė turi apsaugoti žmones nuo užkrečiamųjų ligų, o tai yra viena iš žmogaus teisių, tačiau ne kitos žmogaus teisės pažeidimo sąskaita", – teigia Slovėnijos informacijos komisarė.</p>
</blockquote>
<p>Nors ir pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, dekretas gali ir toliau galioti dar metus. Tai suteikia valdžios institucijoms pakankamai laiko pakeisti teisės aktus, kad jie atitiktų jų sprendimus.</p>
<h2>Situacija Lietuvoje</h2>
<p>Lietuvoje opozicijoje esančios partijos taip pat buvo žengusios panašų žingsnį kaip slovėnai. Kreipėsi į teismą dėl Vyriausybės nutarimo, pagal kurį šalyje dėl koronaviruso pandemijos buvo paskelbta ekstremalioji padėtis. Šiame nutarime buvo nustatyti pandeminiai ribojimai, o tarp jų buvo paminėtos ir skirtingos sąlygos asmenims, turintiems galimybių pasą ir nevakcinuotiems bei COVID-19 nepersirgusiems[4].</p>
<p>Tačiau, galimybių paso naudojimas Lietuvoje buvo sustabdytas vasario mėnesį. Netrukus, Konstitucinis Teismas <a href="/kaip-ir-buvo-manyta-konstitucinis-teismas-del-nebegaliojancio-galimybiu-paso-byla-nutrauke">nutraukė bylą</a> dėl galimybių paso teisėtumo ir paskelbė, kad teismui vertinti nebeegzistuojantį reguliavimą yra beprasmiška.</p>
<blockquote>
<p>„Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima“, – teigta KT pranešime.</p>
</blockquote>
<p>Anot KT, galimybių paso atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui jis nagrinėtų tik tuo atveju, jeigu dėl jo kreiptųsi kitas teismas.</p>
