Stevanovičius į referendumą žiūri kaip į sprendimų galios grąžinimą Liubljanai
Stevanovičius teigė, kad Slovėnija turėtų susigrąžinti strateginių sprendimų kontrolę. Jo pareiškimas sieja referendumą ne tik su NATO naryste, bet ir su platesniu valstybės sprendimų autonomijos klausimu.
Ankstesnis bandymas dėl NATO referendumo Slovėnijoje jau buvo sustabdytas parlamente
Pernai Slovėnijos ministras pirmininkas Robertas Golobas paskelbė, kad šauksiąs konsultacinį referendumą dėl šalies narystės NATO. Vėliau parlamentas šį vyriausybės sprendimą atmetė.
Sprendimą parėmė valdančiojo Laisvės judėjimo 39 balsai, demokratų 3 balsai ir tautinių mažumų atstovai, taip buvo pasiekta reikalinga paprasta balsų dauguma. Tačiau socialdemokratai, kurie yra valdančiosios koalicijos dalis, tam nepritarė.
Socialdemokratų parlamentinės frakcijos vadovas sakė, kad partija ir toliau palaiko referendumą. Toks skirtumas koalicijos viduje rodo, kad klausimas Slovėnijoje jau anksčiau kėlė aiškų politinį nesutarimą.[1]
Naujoji iniciatyva grąžina NATO klausimą į vidaus politinės kontrolės ginčą
Stevanovičius taip pat užsiminė apie platesnį Slovėnijos tarptautinio įsitraukimo persiorientavimą. Jis sakė, kad reikėtų mažinti priklausomybę nuo daugiašalių institucijų, tokių kaip Pasaulio sveikatos organizacija, ir vengti įsitraukimo į išorinius karinius ar diplomatinius konfliktus, kuriuos apibūdino kaip neatitinkančius nacionalinių interesų.
Kol kas iš pateiktos medžiagos neaišku, kaip ir kada būtų pradėtas pats referendumo procesas, taip pat neaiški kitų koalicijos jėgų laikysena šįkart. Klausimas dėl NATO Slovėnijoje taip dar kartą grįžta į politinę darbotvarkę kaip sprendimų autonomijos ginčas.
Slovėnija dėl įstojimo į NATO referendumą jau turėjo 2003 m.
