Buvęs Slovakijos premjeras gavo „patogią daugumą“
Praėjusį sekmadienį paaiškėjus Slovakijos parlamento rinkimų nugalėtojams, saliutus iššovė buvęs šalies ministras pirmininkas Robertas Fico kartu su balsų daugumą surinkusia jo vedama partija „Smer-SSD“, nors tokios pergalės niekas ir nesitikėjo. Tačiau slovakai gali džiaugtis – pastaruoju metu kai kurioms ES narėms vis dažniau reiškiant pasipiktinimą perdėta parama Ukrainai, jiems tuo skųstis, panašu, nebereiks, mat R. Fico kalba, kad šalyje yra „svarbesnių problemų nei Ukraina“.
Nors buvusiam Slovakijos premjerui R. Fico buvo prognozuojamas pralaimėjimas, jam ir jo vadovaujamai partijai pavyko pelnyti 42 vietas parlamente (22.95%). Antroje vietoje su 32 vietomis (17.96%) liko Progresyvioji Slovakija, trečioje – socialdemokratai su 27 vietomis (14.07%), toliau – Paprastieji žmonės ir sąjungininkai su 16 vietų (8.9%), Krikščionių demokratų judėjimas (12 vietų, 6.82%), Laisvė ir solidarumas (11 vietų, 6.32%), Slovakų nacionalinė partija (10 vietų, 5.63%).
Po pergalės, savo būstinėje R. Fico, apsuptas žurnalistų, rėžė ir savo kalbą.
„Nuo antradienio norėčiau keliauti po visus regionus ir ten susitikti su mūsų organizacijomis. Norėčiau joms padėkoti už tai, kad padėjo „Smer“ pasiekti šį rezultatą“, – teigė „Smer-SSD“ pirmininkas.
Skelbiama, kad rinkimus laimėjęs „Smer“ surinko beveik 23 proc. balsų. Už Robertą Fico balsavo daugiau kaip pusė milijono žmonių, tačiau to nepakanka savarankiškai vyriausybei suformuoti, todėl jam teks ieškoti koalicijos partnerių su savo partija. Visgi, jo teigimu, jam nereikia konstitucinės daugumos, bet pakanka „patogios daugumos“.
Pirmadienį Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova pavedė populistui R. Fico sudaryti naują koalicinę vyriausybę.
Užsimojo valdžios institucijose įgyvendinti pokyčius
R. Fico tvirtina, kad tuo atveju, jei vyriausybėje bus „Smer“, šalies lauks daug esminių pokyčių. Pavyzdžiui, ketinama pakeisti policijos ir specialiosios prokuratūros vadovybę.
Politikas svarsto, kad šių valstybinių institucijų vadovybėse sėdi daug prieštaringai išrinktų asmenų – policijai esą vadovauja Štefanas Hamranas, kuris iš tiesų nepraėjo atrankos ir dėl jo buvo pakeistas įstatymas, o Specialiajai prokuratūrai vadovauja asmuo, kuris buvo nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Iš pareigų R. Fico taip pat teigė norintis nušalinti ir Specialiosios prokuratūros prokurorą Ondrejų Repą.
Jokios karinės paramos Ukrainai – šalis turi svarbesnių problemų
Tuo tarpu, R. Fico atėjimas valdžion galimai reikš ir karinės paramos Ukrainai pabaigą, mat politikas įsitikinęs, jog „Slovakija turi didesnių problemų nei Ukraina“.
Buvęs premjeras pabrėžė, kad jeigu „Smer“ pavyks suformuoti vyriausybę, jie padarys viską, kad taikos derybos įvyktų kuo skubiau. Visgi, ir toliau neketinama nutraukti humanitarinės pagalbos Ukrainai, taip pat Slovakija esą dalyvaus ir atstatant karo nusiaubtą šalį.
Ukrainos užsienio reikalų ministras: gerbiame slovakų pasirinkimą
Paaiškėjus balsavimo rezultatams, atsaką į Ukrainai ne itin palankų pasirinkimą, paskelbė ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Jo teigimu, dar per anksti vertinti prorusiškų pažiūrų kandidato pergalės Slovakijos parlamento rinkimuose poveikį Ukrainai ir teigė, kad reikia palaukti, kol bus suformuota koalicija.
„Ukraina gerbia Slovakijoje gyvenančių žmonių pasirinkimą“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Kijeve sakė D. Kuleba.
R. Fico atstovauja Kremliui palankią pusę?
Žiniasklaidoje nuolat pabrėžiama, kad R. Fico dirba palankia Kremliui linkme. Pats politikas esą kadaise palaikęs euro įvedimą Slovakijoje kaip „svarbų istorinį sprendimą“, tačiau dabar neva taikosi į karo nuniokotą Ukrainą ir teigia, kad karas joje kilo dar 2014-aisiais, kai „Ukrainos fašistai žudė rusų tautybės civilius“.
„Mums gyvybiškai svarbu palaikyti gerus santykius su kiekviena pasaulio šalimi, įskaitant Rusijos Federaciją“, – pridūrė jis, ir savo provakarietiškus oponentus pavadino „karo kurstytojais“.
R. Fico taip pat sakė, kad neleistų suimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pagal tarptautinį arešto orderį, jei jis kada nors atvyktų į Slovakiją.
Primename, kad rugsėjo viduryje Kijevą kaip reikiant įsiutino „Bermudų trikampis“ – Lenkija, Vengrija ir Slovakija, pratęsusios draudimus eksportuoti ukrainietiškus grūdus ir keturių rūšių aliejines kultūras neva tam, kad būtų apginti vietinių ūkininkų interesai. Dėl šios priežasties Kijevas santykius su šia trijule nusprendė aiškintis teisminiu keliu.
