Slovakijos premjeras griežtas: norite remti Ukrainą – joje kovokite patys
Slovakijos premjeras kreipėsi į savo šalies politikus, kurie nori remti Ukrainą ginklais arba siųstų ten savo karius ir ragino juos pačius „pasiimti kulkosvaidžius ir kovoti“.
„Jei jie yra rimtai nusiteikę, turėtų ten vykti, paimti kulkosvaidžius ir kovoti“, – sakė Slovakijos premjeras opozicijai, pažymėjęs, kad pagal dvišalį susitarimą Slovakija nesiūlys Ukrainai jokių bendradarbiavimo formų, leidžiančių slovakų kariams vykti į Ukrainą[1].
Taip R. Fico kalbėjo po pirmadienį vykusio vyriausybės posėdžio, kurio valdančiosios partijos susitarė, kad R. Fico šią poziciją išsakys Europos vadovų susitikime Paryžiuje.
„Sutarėme niekada nesiūlyti siųsti Slovakijos karių į Ukrainą“, – akcentavo R. Fico, kuris taip pat pažymėjo, kad jo vyriausybė sutiktų, jei prie šios pozicijos prisijungtų bet kuri kita Europos Sąjungos (ES) ar NATO narė.
Slovakijos ministras pirmininkas teigė, kad žino, jog kelios NATO ir ES valstybės narės svarsto galimybę siųsti savo karius į Ukrainą pagal dvišalius susitarimus, tačiau Slovakija mano, kad tai kelia pernelyg didelę grėsmę.
Prieš išvykdamas į susitikimą Paryžiuje, Slovakijos ministras pirmininkas taip pat perspėjo apie „pavojingą įtampos eskalavimą“ su Rusija. R. Fico pabrėžė, kad Vakarų karių siuntimas neprivers Rusijos pasiduoti, o tik padidins grėsmę, jog karas išplis į kitas valstybes.
Slovakija, pasikeitus valdžiai, laikosi griežtos pozicijos paramos Ukrainai klausimu. Už taikos derybas, o ne Ukrainos apginklavimą ne kartą pasisakė ir pats R. Fico.
Slovakijos premjeras per antrąsias Rusijos-Ukrainos plataus masto karo metines kalbėjo ir apie tai, kad Rusija karą Ukrainoje pradėjo dėl ten siautėjusių neonacių, o galimą Ukrainos narystę NATO R. Fico apibūdino kaip „postūmį Trečiojo pasaulinio karo pradžiai“.
Slovakijos premjeras atkreipė dėmesį ir į tai, kad jo manymu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra „klaidingai demonizuojamas“, sakė, kad ES turėtų nustoti žvalgytis į JAV ir pradėti raginti Ukrainą ieškoti sprendimo ir susitarimo, kuriuo būtų paisoma Ukrainos reikalavimų ir kartu, būtų suteiktos saugumo garantijos Rusijai.
Prancūzijos prezidentas užsiminė apie karių siuntimą į Ukrainą
Pirmadienį Paryžiuje pasibaigus konferencijai dėl pagalbos Ukrainai, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad neatmestų Prancūzijos sausumos pajėgų dislokavimo Ukrainoje galimybės.
„Per daugiau nei 20 valstybių vadovų ir ministrų pirmininkų susitikimą sutarimo dėl sausumos pajėgų panaudojimo nebuvo, tačiau nieko negalima atmesti kalbant apie ateities dinamiką“, – sakė E. Macronas.
Susitikime buvo nuspręsta sudaryti koaliciją tiekti Ukrainai raketas tolimoms atakoms ir per trumpą laiką iš savo atsargų mobilizuoti papildomą amuniciją. Dėl prancūzų naikintuvų „Mirage“ pristatymo dar nenuspręsta, tačiau Prancūzijos karinė technika, kuri galėtų padėti Ukrainai, vis dar aptariama.
Vėliau Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane’as Sejourne per Nacionalinės Asamblėjos posėdį išsamiau paaiškino parlamentarams prezidento E. Macrono žodžius dėl galimo Europos karių dislokavimo Ukrainoje.
Pasak jo, kalba eina apie tokias operacijas kaip išminavimas, kibernetinis saugumas ar ginklų gamyba Ukrainos teritorijoje. Vykdant kai kurias jų gali prireikti „būti Ukrainos teritorijoje neperžengiant karo veiksmų slenksčio“.
Vis tik, E. Macrono žodžiai sulaukė aštrios kraštutinių dešiniųjų kritikos Prancūzijos parlamente, ypač „Nacionalinio sambūrio“ lyderės Marine Le Pen.
„Kokia dieviška teisė pavertė Prancūziją kareiviu už kiekvieną teisingą reikalą pasaulyje, kai vienintelė pasaulio imperija, Jungtinės Amerikos Valstijos, atsisako padaryti tą patį?“, – sakė M. Le Pen per diskusiją su ministru pirmininku Gabrieliu Attaliu.
Šis atkirto, kad jei M. Le Pen 2022 m. būtų buvusi išrinkta prezidente, „pati tiektų ginklus Rusijai, kad nugalėtų ukrainiečius“. Taip G. Attalis priminė žurnalistų tyrimus, kurie atskleidė glaudžius kraštutinių dešiniųjų partijos ryšius su Rusija siekiant susilpninti paramą Ukrainai.
Vakarai suskubo atsitraukti: savo karius į Ukrainą norėtų siųsti mažuma
O apie galimybę, kad į Ukrainą gali būti pasiųstos Vakarų šalių sausumos pajėgos anksčiau pasisakęs Prancūzijos prezidentas sukėlė daugybę diskusijų. Į E. Macronas komentarus sureagavo tokios šalys kaip Čekija, Slovakija, Švedija ir Lenkija, pareiškusios, kad nesiųs karių į Ukrainą.
Tiesa, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos viršūnių susitikime, Višegrado grupės šalys skirtingai vertino dabar Ukrainoje susidariusią situaciją ir jos sprendimo būdą: Čekija ir Lenkija prisideda ir prie karinės pagalbos Ukrainai, o Vengrija ir Slovakija to neremia.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigė, kad „karas gali būti nutrauktas tik derybomis“, o Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas sakė, kad „erdvės kompromisams nėra, kai kalbama apie Ukrainos valstybės nepriklausomybę“.
Tačiau idėja siųsti savo karius į Ukrainą nesižavi ir didžiosios Vakarų šalys. Baltieji rūmai pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas laikosi pozicijos, jog kelias į Ukrainos pergalę yra karinės pagalbos teikimas, bet ne tiesioginis įsitraukimas į karą.
„Prezidentas Joe Bidenas aiškiai pasakė, kad JAV nesiųs savo karių kariauti Ukrainoje“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime[2].
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad vokiečių kariai nebus siunčiami į Ukrainą.
„Ukrainos žemėje nebus Vokietijos ir NATO dalinių“, – sakė jis, patvirtinęs ir savo nepritarimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimui Ukrainai.
Ispanija irgi pasisakė prieš Vakarų sausumos dalinių siuntimą į Ukrainą. Šalies užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas kategoriškai atmetė tokią galimybę, pažymėdamas, kad dabar reikia siekti tik taikos.
Dėl karių siuntimo į Ukrainą Lietuvoje vyrauja prieštaringa nuomonė
Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti į Ukrainą sausumos pajėgas, į tai sureagavo ir Lietuva. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad valstybės svarsto įvairias iniciatyvas dėl paramos Ukrainai, tačiau kalbant dėl karių dislokavimo, diskutuojama tik apie ukrainiečių karių mokomąsias misijas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokias diskusijas vertino teigiamai.
„Mano įsitikinimu, ta situacija, kurioje dabar esame, yra naudinga tik Putinui. Mes esame patys sau užsibrėžę visas įmanomas raudonas ribas, visiškai nediskutuojame apie jokių strateginių dilemų Rusijos kariuomenei sukūrimą Ukrainoje“, – kalbėjo ministras.
Prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad tai yra labai ankstyva idėja, o nemaža dalis šalių šiai iniciatyvai kategoriškai nepritaria. Prezidento teigimu, iš tiesų norint imtis panašių žingsnių visų pirma reikia pasiekti bendrą sutarimą.
„Aš manau, kad prie šito pasiūlymo mes kurį laiką negrįšime, nes iš tikrųjų turi būti visų sąjungininkų, visų panašiai mąstančių valstybių sprendimas. Tai turi būti bendras sprendimas“, – sakė prezidentas.
Visgi G. Nausėda sakė, kad jeigu sąjungininkės sutartų siųsti į Ukrainą mokomąsias karines misijas, Lietuva tokiame formate būtų pasiruošusi dalyvauti. O mūsų kaimynė Latvija pasakė neprieštaraujanti, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Vakarų kariai.
NATO tiesiogiai įsitraukti į karą Ukrainoje kol kas nežada
Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas viešai pareiškė, kad Aljansas šiuo metu nesirengia siųsti karių į Ukrainą, nors ir teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą.
„Mes tai darome nuo 2014 m. ir dar labiau po plataus masto invazijos. Tačiau nėra planų pasiųsti NATO kovines pajėgas į Ukrainą“, – pabrėžė jis.
Vis tik, NATO generalinis sekretorius dar kartą pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę į savigyną, o „mes turime teisę remti juos ginant šią teisę“.
NATO teikia Ukrainai tik nemirtiną pagalbą ir paramą, pavyzdžiui, vaistus, uniformas ir žiemos įrangą. Kai kurios sąjungininkės siunčia ginklus ir amuniciją savo sprendimu arba susibūrusios į grupes. Bet kokiam sprendimui pasiųsti karius reikalingas visų NATO valstybių narių pritarimas.
