Ukraina neteko dar vienos savo rėmėjos
Naujai išrinkta Slovakijos vyriausybė nieko nelaukė ir ėmėsi darbo: nusprendė sustabdyti milijoninį pagalbos Ukrainai paketą.
Naujojo Slovakijos premjero Roberto Fico vyriausybė atsisakė pritarti karinės pagalbos Ukrainai teikimui, kurį parengė ankstesnė valdžia.
Šio paketo vertė siekė 40,3 mln. eurų. Jį turėjo sudaryti maždaug 4 mln. šovinių 7,62 mm kalibro kulkosvaidžiams, daugiau kaip 5 000 šovinių 125 mm kalibro artilerijos amunicijai, 140 raketų oro gynybos sistemose, minosvaidžiai ir jų amunicija[1].
Per neseniai Briuselyje įvykusį Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimą, tiek Slovakija, tiek ir kita Bendrijos narė Vengrija išreiškė nepritarimą papildomo, 50 mlrd. eurų pagalbos paketo skyrimui Ukrainai.
Tokia savo pozicija, naujasis Slovakijos ministras pirmininkas R. Fico patvirtino dar prieš parlamento rinkimus duotą pažadą visiškai nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai ir ateityje apsiriboti šiai šaliai skiriamą humanitarinę pagalbą.
R. Fico vyriausybė buvo suformuota spalio pabaigoje, kai ankstesnį ministrų kabinetą pakeitė jo partija „Smer“, laimėjusi Slovakijos parlamento rinkimus.
Vadovaujant ankstesnei vyriausybei, Slovakijos valdžia buvo patvirtinusi ir jau perdavusi Ukrainai net 13 karinės pagalbos paketų, kurių vertė bendrai, oficialiais duomenimis siekė apie 671 mln. eurų.
R. Fico su „Smer“ žada atstovauti Slovakijos žmonių interesus
Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova dar spalio pabaigoje patvirtino naują trijų partijų koalicinę vyriausybę, kuriai vadovauja R. Fico.
Anksčiau, Slovakijos prezidentė atsisakė patvirtinti naująją vyriausybę dėl Rudolfo Huliako kandidatūros į būsimus šalies aplinkos ministrus, sakydama, kad jo įgaliojimai neatitinka jo kvalifikacijos šiam darbui; jis kadaise neigė klimato kaitą.
R. Huliaką, prorusišką parlamento narį, pakeitė kitas kraštutinių dešiniųjų politikas, buvęs neo-nacistinės Liaudies partijos „Mūsų Slovakija“ narys Tomas Taraba. Po šio ėjimo, buvo padėti pagrindai naujai slovakų vyriausybei.
Premjeras R. Fico anksčiau jau buvo valdžioje, tačiau buvo priverstas atsistatydinti 2018 m. po skandalo, kilusio dėl jo galimų sąsajų su vietinio žurnalisto ir jo sužadėtinės nužudymu. Iki tol, Slovakijos vyriausybei jis vadovavo 2006-2010 m. ir vėl 2012-2018 m[2].
Šių metų rugsėjį, R. Fico partija užtikrintai laimėjo parlamento rinkimus, žadėdama ne tik nutraukti karinę pagalbą Ukrainai, bet ir pažaboti migraciją bei ginti Slovakijos suverenitetą. R. Fico taip pat nepritaria Vakarų sankcijoms Maskvai ir nori, kad ES priverstų Ukrainą surengti taikos derybas.
„Mes būsime konstruktyvi vyriausybė. Pamatysite suverenią Slovakijos užsienio politiką“, – po pergalės rinkimuose sakė R. Fico.
Ukraina jau piktinasi nauja slovakų valdžia
O pokyčiais Slovakijos valdžioje nesidžiaugia Ukraina. Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas vieno interviu radijui „Radio NV“ metu sakė, kad Slovakija yra „labiausiai prorusiška Europos valstybė“.
„Slovakija, primenu visiems, yra labiausiai prorusiška Vidurio Europos valstybė. Ne Vengrija, kaip galvoja daugelis ukrainiečių“, – sakė jis, pažymėjęs, kad net daugelis apklausų rodo Slovakijos prorusiškumą tiek ES, tiek visos Vidurio Europos kontekste[3].
Dar anksčiau, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas sakė, kad Rusija Slovakijai daro „beprotišką“ įtaką pačiu aukščiausiu lygiu.
Slovakijos pozicija globaliame kontekste – menkai svarbi
Jei Ukraina piktinasi nutrūkusia parama, vis dažniau manoma, kad pokyčiai Slovakijos valdžioje turės itin mažai įtakos ES bei Vakarų bendradarbiavimo klausimu.
Nors R. Fico žada nemenkų permainų savo šalies pozicijoje dėl daugelio užsienio reikalų klausimų, pati Slovakija, manoma, ir toliau liks menka įtakos zona Europoje.
Į šalies valdžios atstovų pareiškimus ir kritišką poziciją Ukrainos klausimu neutraliai reaguoja net Kremlius.
„Slovakija neturėjo tokios didelės ginklų tiekimo dalies, todėl vargu ar tai turės įtakos visam procesui“, – sakė Kremliaus atstovai po to, kai pasirodė žinia, jog Slovakija Ukrainai ginklų netieks[4].
Be to, privati Slovakijos ginklų pramonė, turinti didelius Vakarų šalių, įskaitant Vokietiją, užsakymus, manoma, toliau žada gaminti ir tiekti ginklus Ukrainai.
Tiesa, po pergalės parlamento rinkimuose, R. Fico veikla kai kuriuose ES bei NATO partnerių valdžios sluoksniuose sukėlė nerimą, ypač kai kalbama apie saugumo interesus.
„Kadangi slovakų kariai dislokuoti Latvijoje, ar galime pasitikėti, kad jiems bus leista kovoti, jei į Latviją įsiverš Rusija? Ar galime pasitikėti Fico vyriausybe? Ar NATO gali pasitikėti vyriausybe dėl slaptos žvalgybos informacijos?“, – kvestionavo buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas.
Tačiau kiti politikos apžvalgininkai ir analitikai sako, kad vos 5,5 mln. gyventojų turinti Slovakija, kurios 115 mlrd. eurų ekonomika labai priklauso nuo ES partnerių, yra tiesiog per maža, kad sutrikdytų Vakarų politiką.
Manoma, kad šalis yra tiesiog pernelyg maža ir neturinti jokio politinio svorio, kad jos valdžios permainos iš tiesų kažką keistų tarptautinėje arenoje.
Be to, kai kurie politikos ekspertai sako, kad yra pagrindo tikėtis, kad už uždarų durų R. Fico laikysis nuosaikesnio požiūrio. Manoma, kad gana ekstremali ir populistinė jo retorika yra skirta Slovakijos auditorijai, o ne užsienio partneriams.
Iš tiesų, R. Fico turi daug priežasčių sušvelninti savo kalbas. Jis pradeda vadovauti Slovakijai, kurios finansinė padėtis yra sudėtinga, tam suprantama, kad jam labai reikia ES ekonomikos atkūrimo fondų ir sanglaudos fondų, jei jis iš tiesų nori savo rinkėjams pasiūlyti žadėtą stabilumą ir gerovę.
„Fico yra pragmatikas. Jis žino, kad be ES lėšų Slovakija nebus stabili“, – sako Slovakijos viešųjų reikalų instituto atstovas Grigorijus Mesežnikovas, pažymint, kad Lenkijoje ir Vengrijoje dėl ginčų su Briuseliu buvo įšaldytos milijardinės paramos šios šalims lėšos.
