2024 m. biudžetas priimtas, bet klausimų – ir toliau daugybė
Šią savaitę posėdžiavęs Seimas priėmė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nors jį pasirašyti dar turės prezidentas Gitanas Nausėda.
Prieš pagrindinį balsavimą dėl viso projekto, Seimo posėdžių salėje atmesti visi parlamentarų pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė. Valdantieji biudžetą gyrė, o opozicijos atstovai ragino atkreiptį dėmesį į jo problemas, priminė, kad net ekonomistai biudžetui negailėjo kritikos.
2024 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).
Kitais metais vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos (ES) šalys turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Kitais metais 20 proc. numatoma didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) – jis sieks 751 eurą. 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (709 eurus „į rankas“)
Laidoje „Prie arbatos su Kęstučiu Skrebiu“, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei šios frakcijos parlamente narys Valius Ąžuolas išskyrė esmines biudžeto problemas[1].
Seimo narys sako, kad šis priimtas biudžetas yra ne tik deficitinis, bet ir itin skylėtas: jame milijardai lėšų atitenka ne didžiausio prioriteto tikslams, bet patiems opiausiems šalies reikalams – pinigų neva ima ir pritrūksta.
Valdžia taiko „myli-nemyli“ principą: vieniems itin dosnūs, kitiems – šykštūs
LVŽS atstovas V. Ąžuolas negaili kritikos valdančiųjų parengtam kitų metų biudžetui. Politikas akcentuoja, kad šalies pajamos kitais metais sieks apie 17 mlrd. eurų, bet išlaidos bus jau apie 21 mlrd. eurų.
Politikas sako, kad šis deficitas akivaizdus, tačiau ignoruojant kritiką, valdantieji tiesiog pasirinko eiti pačiu lengviausiu keliu. Skolintis nuspręsta dabar, o šią skolą grąžinti kažkaip jau teks kitos kadencijos Seimui.
V. Ąžuolas ypatingai išskiria ir tai, kad pagal visus turimus skaičius, jau dabar galima pamatyti, kaip akivaizdžiai brangsta skolos aptarnavimas. Tai vyksta po to, kai buvę valdantieji „valstiečiai“, praėjusią kadenciją skolos aptarnavimą sumažino dvigubai; vis dėlto, dabartiniai valdantieji viską gražino į senas vėžes ir mokestį vėl padvigubino.
Tačiau bene labiausiai šio biudžeto skylėtumo faktą politiko nuomone atspindi tai, kiek daug lėšų trūksta pirmo svarbumo reikalams, nors yra tiesiog švaistoma kitur.
V. Ąžuolas akcentuoja, kad savivaldybių ugniagesiams ir jų algoms jau dabar neužtenka pinigų: šiems metams pinigų buvo skirta 11 mėnesių algoms, bet ne daugiau.
„Čia toks požiūris į žmones, kuriais visuomenė turi daugiausiai pasitikėjimo“, – konstatuoja politikas.
Ir iš tiesų, mūsų šalies gaisrininkais visuomenė yra linkusi itin pasitikėti. Vis tik, valdžia, regis, to nesureikšmina.
Politikas teigia, kad kitiems metams pirminiame biudžete savivaldybių gaisrininkams buvo numatoma 45 mln. eurų, tačiau staiga, po antrojo apsvarstymo, visas milijonas lėšų buvo paimta ir nubraukta, o suma perkelta priešgaisrinio gelbėjimo departamentui.
„Palyginimui, priešgaisrinio gelbėjimo departamento biudžetas 185 mln. eurų, savivaldybių ugniagesių apie 45 mln. eurų“, – akcentuoja V. Ąžuolas, priminęs, kad pareigūnų skaičius panašus, bet biudžetai skiriasi bene keturis kartus.
Politikas teigia, kad net mokesčių inspekcija yra skolinga, o savo darbuotojų algoms taip pat neturi lėšų. Tokia situacija pastebima institucijoje, kuri turi prižiūrėti kaip mokami mokesčiai, turi kovoti su šešėliu ir neskaidria veikla.
V. Ąžuolo teigimu, įvairiems renginiams, neva skirtiems kovai su korupcija, valdantieji laisva ranka skiria tris milijonus eurų, tačiau darbuotojų algoms – ne.
O tokia situacija fiksuojama ir kituose sektoriuose: gydymo įstaigų darbuotojams, mokytojams, prokuratūros darbuotojams algų trūksta, tačiau kitoms institucijoms pinigų valdantieji kažkodėl negaili.
Vienas geriausių to pavyzdžių yra būtent sveikatos apsauga. Ligoninėse ir poliklinikose didžiulės eilės, medikai skundžiasi darbo krūviais. Valdžia kalba apie didelį lėšų poreikį, siekiant situaciją pakeisti, tačiau vakcinoms nuo COVID-19 ima ir skiria apie 34 mln. eurų, nors jų poreikis yra visiškai sumenkęs ir geriausiau atveju siekia galbūt 1 milijoną, o didelė dalis vakcinos dozių, galiausiai tiesiog pasensta ir yra išmetamos.
Apmokestinami regionai ir smulkieji verslininkai, sudaromos visos galimybės suklestėti turtuoliams
LVŽS narys V. Ąžuolas prakalbo ir apie tai, kad kontraversiškai įvertintos ir anksčiau pristatytos mokesčių reformos atskiri punktai, dabar į dienos šviesą yra ištraukiami po vieną ir gali būti priimti atskirai.
Pavyzdžiui, vienas tokių sprendimų, susijęs su lengvata, kuria pasinaudojęs stambus verslas, galėtų praktiškai visiškai nemokėti pelno mokesčio.
Parlamentaras V. Ąžuolas pažymi, kad kitose Baltijos šalyse Latvijoje bei Estijoje, pelno mokesčio visiškai nėra, tačiau įvykus permainoms Lietuvoje, tai be kita ko reikš, kad klestės tik UAB bei AB įmonės, nemokančios mokesčių, bet apynasris bus uždėtas smulkiajam verslui, su 40 proc. mokesčiais. Pasak politiko, net ir tuomet dar bus kalbama apie gyvulių ūkius ir pan.
V. Ąžuolo nuomone, visi šie sprendimai tik rodo, kad ir kitų metų biudžetas tik pablogins Lietuvos regionų situaciją.
„Geras pavyzdys yra suskystintos dujos. Regionai, kurie neturi gamtinių dujų, jie priversti vartoti suskystintas. Tai juos nubaus 300 eurų ant tonos bauda, nors anglim bauda yra 50 eurų“, – sako politikas.
Jis taip pat pabrėžia, kad nors Europos Sąjunga (ES) ir nurodo, kad 30 proc ES lėšų turi eiti tiesiai į regionus, šie pinigai yra sulaikomi: valdžia planuoja ES lėšų naudoti už 3,5 mlrd. eurų, naudoja 1 mlrd. eurų, o pati premjerė vėliau ima ir atsako, kad yra tiesiog per daug pinigų, nors Lietuvos ekonomika sunkiai veikia be šių lėšų, kurias galėtų įlieti.
V. Ąžuolo teigimu, valdantieji tiesiog plaukia pasroviui: pradėjo dirbti tuomet, kai pajamos į biudžetą buvo apie 11 mlrd. eurų, o dabar pajamos kiek daugiau nei 17 mlrd. įvertinus infliaciją, mokesčius ir t.t. Politiko nuomone, valdantieji nieko nedarė, tik aptarnavo stambų verslą, kad jiems būtų geresnis gyvenimas ir net nesiėmė veiksmų, kad savo neva tinkamu darbu įtikintų rinkėją prieš ateinančius kitų metų rinkimus.
Politikas net prakalbo apie buhalterinės apgaulės mechanizmą, kuris yra taikomas dabartinėje valdžioje. Kadangi bendrą valstybės biudžetą sudaro keturi kiti biudžetai: valstybės, kuris turi didelį deficitą, savivaldybių biudžetas, taip pat turintis deficitą, sveikatos draudimo biudžetas, kuris yra subalansuotas ir ketvirtasis Sodros biudžetas, kuris turi 580 mln. eurų perviršį, būtent jis tarsi kompensuoja valstybės biudžeto deficitą, sudaro galimybę vyriausybei daugiau skolintis.
V. Ąžuolo teigimu, tai yra ne kas kitas kaip buhalterinės apgaulės mechanizmas: neva pinigai yra ir jos galima išleisti, bet iš tiesų, tai vyksta tik šalies pensininkų sąskaita. Juk kitais metais skurdo riba sieks 672 eurus, o vidutinė pensija bus tik ties 605 eurų riba. Tai reiškia, kad pensininkai yra paliekami toliau bei nešti valstybės skolų naštą.
