<h2>Avarijų priežastimi dažnai tampa provėžos</h2>
<p>Techniškai netvarkingi automobiliai kaip ir provėžuoti greitkeliai dažnai gali tapti skaudžių eismo įvykių priežastimi. Lietuvoje šiuo metu ypatingo susitelkimo prireikia važiuojant net devyniais valstybinės reikšmės kelio ruožais, kuriuose susidariusios giliausios provėžos, paliktos per Lietuvą traukiančių vilkikų karavanų. Bet ne ką mažiau kelyje pavojingi ir techniškai netvarkingi automobiliai, kurių net pusė iki techninės apžiūros (TA) atlikimo važinėja turėdami trūkumų ir kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. Visgi, pastaruoju metu vis dažniau susiduriama su iššūkiais įsigyjant ne tik naują, bet ir naudotą automobilį, o ši tendencija įsisuko ir į naudotų elektromobilių rinką.</p>
<p>Provėžomis nusėti keliai yra bene dažniausia eismo nelaimes sukelianti priežastis, o tokie keliai dažnai pasižymi intensyviu eismu. Taip įsisukama į užburtą ratą – dėl didelio eismo srauto tokių kelių nespėjama tvarkyti, o netvarkomi valstybinės reikšmės keliai gerokai padidina avaringumą.</p>
<blockquote>
<p>Tyrimais nustatyta, kad provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, šių kelio darinių sukeltų autoįvykių dažnis pradeda staigiai didėti. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.[3]</p>
</blockquote>
<p>BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis įspėja, kad su provėžomis yra glaudžiai susijęs hidroplanavimas – reiškinys, kuomet automobilio padangos praranda tiesioginį sąlytį su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi. Štai, jei kelio danga yra lygi, vanduo nubėga į kelkraštį, o esant provėžoms – automobilis pradeda slysti vandens paviršiumi.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kelias.jpg" alt="" /></p>
<h2>Važiavimas nelygia kelio danga reikalauja susikaupimo</h2>
<p>Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) 2021 m. duomenimis, gilesnės nei 20 mm provėžos registruojamos devyniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose: valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A2 (Vilnius–Panevėžys), A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), A11 (Šiauliai–Palanga) ir krašto keliuose 229 (Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai), 150 (Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys), 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), kurių bendras ilgis – 17,5 km.</p>
<p>Visgi, jei laikomasi kelių eismo taisyklių ir provėžų pilna kelio danga važiuojama atidžiai, nelaimių galima išvengti. Tačiau saugaus vairavimo instruktoriaus Roko Markevičiaus teigimu, toks kelias yra netgi patogus vilkikų vairuotojams – jei provėžos yra gilios, šiems neva net nereikia laikyti vairo, tačiau daug sudėtingiau iš tokių provėžų po to „išlipti“[3].</p>
<p>Kita vertus, provėžos daug pavojingesnės lengviesiems automobiliams, o ypatingai – su prikabinta priekaba. Tokiais atvejais, pasak R. Markevičiaus, derėtų žinoti kelias „taisykles“.</p>
<blockquote>
<p>„Jei provėžos itin gilios, turbūt logiškiausias sprendimas važiuojant tokiu keliu būtų „apsižergti“ kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos. Dešinė juostos su provėžomis pusė paprastai būna labiau susidėvėjusi, ja važiuoti pavojingiau. Jeigu asfalto būklė patenkinama, o vairuotojas gerai jaučia automobilį, galima važiuoti ir į provėžą įleidus vienos pusės ratus“, – patarė instruktorius[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau A. Žiukelis laikosi kitos pozicijos. Pasak jo, net KET yra aiškiai nurodoma važiuoti kuo arčiau dešinės pusės, o tai iš tiesų yra saugiau nei važiuoti kelio viduriu, mat tuomet sumažėja kontakto su lenkiančiais automobiliais rizika. Nepaisant to, kad dešinė provėža iš tiesų kartais būna prastesnė už kairę, važiuojant ją apsižergus, kelio kokybė tada nėra jau tokia svarbi.</p>
<blockquote>
<p>Svarbu stebėti ir kelio ženklus – jei pamatomas kelio ženklas, įspėjantis apie provėžas, anot A. Žiukelio, reikėtų mažinti važiavimo greitį, tik svarbu to nedaryti staigiai ir nesukti vairo, jei į provėžas jau įvažiuota. </p>
</blockquote>
<h2>Iš pirmojo karto techninę apžiūrą praeina vos pusė automobilių</h2>
<p>Tačiau ne tik provėžomis išvagoti keliai, bet ir prasta automobilių techninė būklė dažnai gali tapti nelaimių priežastimi. Techninės apžiūros (TA) stotyse dirbantys specialistai pastebi, kad gyventojai nėra itin skrupulingi prakalbus apie automobilių techninę būklę, o tą rodo ir liūdna statistika – pirmuoju bandymu teigiamą periodinės TA vertinimą gauna vidutiniškai apie 50–52 proc. transporto priemonių[5].</p>
<p>Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pastebi, kad lietuviai linkę važinėti su beveik dvigubai senesniais automobiliais nei kitose Vakarų Europos šalyse – čia važinėjančių automobilių vidutinis amžius siekia net 14 metų. Tuo tarpu, vertinant transporto priemonių bendrąją techninę būklę, šiandieninių lengvųjų automobilių kritinis amžius yra 9–12 metų, kurį peržengus net du kartus išauga traumų ar žūties rizika eismo įvykių metu.</p>
<blockquote>
<p>Kartais smulkūs automobilio techninės būklės trūkumai gali tapti skaudžių nelaimių priežastimi, mat net 9 iš 10 avarijų yra susijusios būtent su matomumu.</p>
</blockquote>
<p>R. Gabartas pastebi, kad į TA stotis net apie 40 proc. automobilių atvyksta su prastai sureguliuotais žibintais. Nepriklausomų saugos eismo ekspertų teigimu, dėl šių priežasčių net iki 90 proc. avarijų yra susijusios su vairuotojų regėjimu ir matomumu. O štai dėl techninių trūkumų automobilių savininkams kartais gali tekti ir gerokai patuštinti piniginę.</p>
<blockquote>
<p>„Jeigu automobilio techninis trūkumas yra eismo įvykio priežastis, tokiu atveju civilinės žalos išmoka nukentėjusiajam gali būti išieškota tiesiogiai iš kaltininko. Pavyzdžiui, jei automobilio savininkas žiemą sukelia eismo įvykį ir yra nustatoma, kad padangos neatitinka reikalavimų, t. y. padangos nėra žieminės, tokiu atveju žala būtų išieškoma iš eismo įvykį sukėlusio asmens“, – atkreipė dėmesį A. Žiukelis[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/apziura.jpg" alt="" /></p>
<h2>Įsigyti net ir naudotą automobilį – misija neįmanoma?</h2>
<p>Sutrikus naujų automobilių gamybai, pasaulyje išaugo naudotų transporto priemonių paklausa, tad naršant automobilių skelbimo portaluose galima pamatyti gana skurdžią pasiūlą. Ir, nors draudimo bendrovės skalambija pavojaus varpais, dėl senstančių ir nebesaugių gyventojų automobilių, šį pasikeisti į naujesnį kartais gali tapti itin sunkia užduotimi, o naudotų automobilių rinka dėl sutrikusių gamybos grandinių pamažu jau išsisemia.</p>
<p>Augančios degalų kainos jau ne vieną paskatino persėsti prie elektromobilio vairo, tačiau tokį automobilį įsigyti taip pat nėra paprasta ne tik dėl ribotos pasiūlos, bet ir dėl subsidijavimo priemonių stokos[7]. BRC Autocentro pardavimų vadovas Zbignev Podskorbis pastebėjo, kad lyginant su praėjusiais metais, šiemet pastebima šoktelėjusi elektromobilių paklausa.</p>
<blockquote>
<p>„Birželį pardavėme net 7 elektromobilius, kurių pirmoji registracija ne senesnė nei 2016 m. Šiuo metu daugiausiai elektromobilių parduodame pagal užsakymą atgabenant iš Vokietijos ar kitų Europos šalių. Nepaisant šiemet atsiradusios didesnės elektromobilių pasiūlos, susiduriame su jų trūkumu, kaip ir su įprastų, vidaus degimo variklius turinčių automobilių stoka“, – pastebėjo Z. Podskorbis[7].</p>
</blockquote>
<p>Labiausiai šalyje neva trūksta ne tokių žinomų ir pigesnių markių elektromobilių, kurių būtų galima parsigabenti iš Kinijos. Tačiau kaip Z. Podskorbis pastebėjo, kad dėl politinių aplinkybių Kinijos elektromobilių pramonė vengia Lietuvoje turėti savo atstovybes.</p>
<p>Elektromobilių paklausai neabejotinai kiša koją ir dar prastai veikianti subsidijavimo sistema, o lyginant su kaimyne Latvija, pastarojoje ji daug labiau pažengusi. Nepaisant to, kad Latvijoje asmuo, įsigijęs elektra varomą automobilį nebeturi papildomai kreiptis į institucijas dėl subsidijos paskyrimo ir ją gauna iškart pirkdamas automobilį, ten subsidijuojami ir hibridiniai automobiliai, kas dar netaikoma Lietuvoje.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/elektromobilis-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Skurdus pasirinkimas ir išaugusios kainos</h2>
<p>Nepaisant pastebimo naudotų automobilių trūkumo, net ir pavykus rasti tinkamą transporto priemonę, tikėtina, kad už ją teks gerokai permokėti ir tik dėl to, kad <a title="Lietuvoje – ne tik naujų, bet ir naudotų automobilių deficitas" href="/lietuvoje-ne-tik-nauju-bet-ir-naudotu-automobiliu-deficitas">senka naudotų automobilių resursai</a>.</p>
<p>Liepos pabaigoje buvo pastebėta, kad dabar tikras aukso amžius automobilių pardavėjams, kurie prieš kelis metus įsigytą transporto priemonę dabar gali parduoti už tą pačią kainą.</p>
<p>Didėjanti elektromobilių paklausa gerokai viršija jų pasiūlą, o tą liudija ir 36 proc. išaugę naujų elektra varomų automobilių pardavimai, o štai naudotų parduota buvo taip pat 20 kartų daugiau. Tiesa, prošvaisčių kol kas nematyti, mat viską lemia politiniai sprendimai ir karo Ukrainoje baigtis. </p>
