<h2>Lietuvių pamėgtoje Norvegijoje apeliuojama į piliečių pasirinkimo laisvę</h2>
<p>Su koronaviruso pandemija pasaulis gyvena jau antrus metus. Jei iš pradžių, daugelis tikėjosi, vos kelių savaičių karantino ir tiesiog poilsio namuose, šiandien visi įsitikinome, jog virusas niekur nedingsta, yra įsitvirtinęs visuomenėje ir mums bet kokia kaina reikia mokytis su juo gyventi, ne tik kovoti.</p>
<p>Įvairios pasaulio valstybės šiandien renkasi skirtingas praktikas. Jei praėjusiais metais bene vieninteliu pasirinkimu tebuvo karantinas bei griežti judėjimo suvaržymai, šiandien dalis pasaulio jau nebeplanuoja visiškai užsidaryti artėjant šaltajam sezonui, o veikiau kurpia planus, kaip visuomenę bei ekonomiką palikti atvirą, kartu ir kontroliuojant ligos plitimą.</p>
<p>Europa, kaip žemynas, kuriame gausu šalių pasirinkusių skirtingą COVID-19 valdymo bei kontrolės politiką, tampa puikus pavyzdys teiginio, kad ir su virusu turime išmokti gyventi bei judėti pirmyn. Tiesa, skirtingos senojo žemyno valstybes šiuo metu yra kitoniškose padėtyse: jei vienos vis dar aktyviai skatina savo visuomenę skiepytis bei pristato naujus ribojimus, kitos kurpia planus, kaip rudenį 100% atverti ugdymo įstaigas, pramonę bei piliečius vėl sugrąžinti į daugiau ar mažiau normalų gyvenimą[1].</p>
<p>Ilgą laiką pasaulinės pandemijos kontekste garsiai kalbėta apie dažnai ekonominiu bei socialinės gerovės pavyzdžiu laikomas Skandinavijos šalis. Vos prasidėjus kritinei situacijai, Švedija žengė tuomet dar drąsų žingsnį ir nusprendė neįvesti griežtų karantino ribojimų. Tuo tarpu kitos kaimynės kaip Norvegija ar Suomija neretai puikavosi pirmosiomis vietomis, geriausiai su viruso krize besitvarkančių šalių sąrašuose. Žinoma, momentines krizes išgyveno ir šios šalys, o ypač sunkus laikotarpis buvo 2020-ųjų vėlyvas ruduo bei žiema. </p>
<p>Vis tik, šiais metais, kai pasauliui jau pristatyta galimybė vakcinacijai, tačiau globaliai praktikai rodant, jog net ir skiepai magiškai neapsaugo nuo naujų susirgimų skaičiaus šuolio į viršų, Skandinavijos šalys vėl eina savu keliu ir pateisindamos geriausių vietų gyventi sąrašo lyderių vardą, suteikia savo piliečiams teises į pasirinkimą.</p>
<p>Štai, lietuvių itin mėgstamoje Norvegijoje, netrukus startuosiantys naujieji mokslo metai pasitiks darželinukus, moksleivius, studentus bei darbuotojus pilnai duris atvėrusiose ugdymo įstaigoje. Šalies valdžia rugpjūčio 13-ąją pranešė, kad šiais metais ugdymo sektorius pilnai sugrįžta prie įprastinių praktikų, o geriausia žinia – ankščiau galiojęs socialinės distancijos nurodymas pagaliau bus atšauktas.</p>
<p>Tai reiškia, kad vaikai ir vyresni ugdymo sistemos nariai, vėl galės sėdėti šalia, nevaržomai bendrauti bei užmegzti kontaktą. Klasėje ar auditorijoje esančių asmenų skaičius vėl taps neberibojamas, o įsisukus viruso židiniui, stabdymo priemonės nebebus tokios griežtos[2].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/changbok-ko-f8t2vgni47i-unsplash.jpg" alt="Moksleiviai grįžta į klases" /></p>
<p>Jei ankščiau, kontaktą su sergančiuoju turėjęs vaikas ar net ir pats pedagogas buvo priverstas izoliuotis, šiais mokslo metais pakaks neigiamo testo rezultato. Galima pamanyti, kad vietos valdžia remiasi vakcinavimo procesu, mat šiuo metu Norvegija turi priėjimą prie daugiau nei 1 milijono Modernos vakcinos dozių, kurias gavo iš Lenkijos, Lietuvos, Bulgarijos bei Rumunijos, šioms šalims jų nepanaudojus[3].</p>
<p>Vis tik, valdžia paskelbė, kad paskutiniai šalyje dar galiojantys ribojimai bus nutraukti rugsėjo pabaigoje ir nepaisant to, kad tikimasi, jog visi vyresni nei 18-ikos asmenys tuo metu jau bus paskiepyti, prievartinės vakcinacijos kampanijos valstybė nevykdys. Nuo pat pasaulinės vakcinacijos pradžios, Norvegijos vyriausybė aiškiai komunikavo, kad kiekvienas šalies pilietis bus laisvas pasirinkti, ar jam priimtina gauti vakciną, ar ne.</p>
<p>Norvegijos sveikatos ministras Bentas Høie yra ne kartą atmetęs bet kokio prievartinio skiepijimo galimybę:</p>
<blockquote>
<p>„Koronaviruso skiepas bus visiškai savanoriškas. Žvelgiant istoriškai, mes neturime tradicijų prievarta vakcinuoti piliečių, mums to niekada nereikėjo. Mūsų tikslas yra suteikti visuomenei tinkamą informaciją apie vakcinacijos galimybes tam, kad piliečiai patys galėtų nuspręsti kaip elgtis," – norvegų dienraščiui „Faktisk" teigė ministras[4].</p>
</blockquote>
<p>Užkrečiamųjų ligų apsaugos įstatymas Norvegijos politikams nesuteikia galimybės versti asmenis vakcinuotis. Vis tik, teoriškai, laikini ribojimai gali būti taikomi.</p>
<h2>Drąsią poziciją COVID-19 akivaizdoje užėmusi Švedija šiandien žengia mokslo keliu </h2>
<p class="p1">Pandemijos kontekste Švediją ilgą laiką buvo linksniuojama tiek pasaulio žiniasklaidoje, tiek įvairių politikų kalbose, tiek ir socialiniuose tinkluose. Pasirinkimas neiti masiškai pasirinktu keliu bei netaikyti griežtų judėjimo, kaukių dėvėjimo įstatymų buvo sutiktas dviprasmiškai. Vieni teigiamai vertino šalies valdžios drąsą pasirinkti savarankišką ir mažiau populiarų kelią, kiti piktinosi neatsakingumu ir kaltino dėl tūkstančių švedų mirties.</p>
<p class="p1">Kad ir kurią nuomonę palaikėte jūs, šiandien akivaizdu, kad Švedijoje situacija yra visiškai valdoma. Nors šalis, kaip didžioji dalis vakarų pasaulio, aktyviai skatina piliečius vakcinuotis, griežtos retorikos ar aktyvių raginimų rinktis vienaip ar kitaip yra vengiama ir šiandien, viską paliekant pačių švedų sąmoningumui bei laisvei. Pasaulinė statistika rodo, kad net ir plintant Delta atmainai, Švedijoje pasiektas beveik nulinis COVID-19 sukeltų mirčių skaičius[5].</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/kelly-sikkema-wiytzu3pxsi-unsplash.jpg" alt="Virusas" /></p>
<p class="p1">Nors Švedija pasirinko skiepyti visuomenę ir trečiąja vakcinų doze, rudenį mokymo įstaigos duris vienodai atvers visiems piliečiams. Valdžia skelbia, kad kontaktinis mokymas yra numatyta visų piliečių teisė, kuri visu pajėgumu bus taikoma artėjančiais 2021-2022 mokslo metais. Tiesa, esant ligos protrūkiui, mokykloms individualiai bus suteikta teisė ugdymą perkelti į nuotolį. Tačiau, mokyklos negalės įvesti nuotolinio mokymo siekiant skatinti socialinės distancijos praktikas: kitaip tariant, atstumo laikymosi taisyklė nustos galioti[6].</p>
<p class="p1">Už ugdymo įstaigų sienų, švedų taip pat laukia pokyčiai. Bet kokie nurodymai dėl susibūrimų ar asmenų skaičiaus nustos galioti visose viešose vietose, įskaitant viduje esančias patalpas jau nuo rugsėjo mėnesio. Tiesa, grįždama į įprastą gyvenimo ritmą, Švedija dar kartą imasi beprecedenčių veiksmų ir imasi įdomaus tyrimo.</p>
<p class="p1">Švedų mokslininkai tikisi surasti ryšį tarp finansinių paskatų bei pasirinkimo vakcinuotis. Lundo universiteto tyrėjai pradėjo projektą, kurio metu nevakcinuotiems asmenims nuo 18-kos iki 60-ies metų buvo suteikiamos 23 JAV dolerių vertės dovanų kortelės, tam, kad paskatinti juos pasiskiepyti. Tokiu tyrimu siekiama išsiaiškinti, kas geriausiai suaktyvina visuomenę bei kokiais tikslais piliečiai pasirenka skiepytis[7].</p>
<p class="p1"><img src="77_CDN_URL/images/pam-menegakis-12yqhbe8nuc-unsplash.jpg" alt="Kaukės" /></p>
<h2>Danija atsisako kaukių, o Islandija jas grąžina</h2>
<p>Dar viena Skandinavijos šalis Danija taip pat grįžta prie kiek įprastesnio gyvenimo. Nors šiuo metu šalyje yra paskiepyta apie 50% populiacijos, o iki rudens siekiama, kad šis skaičius išaugtų iki 85%, valdžia vis tik nemano, kad visuotinis imunitetas bus pasiektas[8].</p>
<p>Realistiškai žvelgiant į esamą, valdomą situaciją, šalyje galioję ribojimai sparčiai laisvėja ir jų yra visiškai atsisakoma. Veido kaukės viešajame transporte tapo nebeprivalomos, laisvėja ir socialinio atstumo taisyklės, o rudenį, mokymo įstaigos laukia sugrįžtančių moksleivių.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/vladimir-fedotov-ij4wyjq1eai-unsplash.jpg" alt="Situacija Islandijoje" /></p>
<p>Kiek kita situacija klostosi Islandijoje, kuri ilgą laiką buvo laikoma viena saugiausių vietų pasaulyje, kur virusas, regis, buvo visiškai sutramdytas. Pradėję vakcinacijos programą islandai taip pat nesnaudė: šalyje bent vieną skiepo dozę yra gavę 96% moterų ir 90% vyrų vyresnių nei 16-kos metų amžiaus[9]. Nors vakcina atrodo, bent trumpam apsaugojo sveikatos sistemą nuo griūties, kartu išvengiant mirčių, kurių nebuvo užfiksuota nuo pat gegužės mėnesio, pastarosios savaitės Islandijoje liudija, kad vakcina nėra vienintelis ir visapusiškai veiksmingas raktas į pergalę prieš virusą.</p>
<p>Šalyje, kur pasiskiepijusių žmonių skaičiai yra vieni didžiausių pasaulyje, pastarosiomis savaitėmis naujų užsikrėtimų ir hospitalizuotų asmenų skaičius auga. Nors šalies valdžia dar birželio 25-ąją atšaukė visus galiojusios judėjimo ar socialinės distancijos ribojimus, būtent skatinimas laikytis atstumo bei viešose vietose vėl dėvėti veido kaukes buvo sugrąžintas[10].</p>
<p>Suomija laikosi atsargesnės pozicijos. Nors mokslo metai šalyje jau prasidėjo, o moksleiviai į klases bei auditorijas sugrįžo, tam tikri atstumų ribojimai vis dar yra išlikę[11]. Naujų susirgimų skaičiams augant, sostinės Helsinkio ir aplinkiniuose regionuose įvedami ir griežtesni susibūrimų ribojimai. Nuo rugpjūčio 20-os, viduje vykstantys renginiai galės įsileisti tik iki 25-ių asmenų, lauke vykstantys susibūrimai bus leidžiami iki 50-ies asmenų. Šiuo metu Suomijos vakcinacijos procesas yra užstrigęs, pilnai paskiepyta apie 40% visuomenės.</p>
<p>Žvelgiant į dabartinę situaciją tiek Europoje, tiek ir pasaulyje galima pastebėti, kad vieno teisingo atsakymo, galinčio išspręsti visas pandemijos keliamas problemas, nėra. Vakcinacija netapo įrankiu, visiškai įveikusiu virusą, tačiau vis daugiau pasaulio vyriausybių laisvina ribojimus ir skatina gyventojus grįžti prie įprasto gyvenimo normų. Pasauliui tenka susitaikyti, kad liga niekur nedings, tiesiog turime išmokti su ja gyventi.</p>
