Po patirto fiasko atnaujinama gyventojų perspėjimo sistema
Lietuvoje laukia esminis gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) atnaujinimas – Vidaus reikalų ministerija, reaguodama į Valstybės kontrolės auditą, jau pradėjo sistemos modernizavimo darbus. Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič pabrėžia, kad perspėjimai apie nelaimes ar krizes turi pasiekti žmones greitai ir patikimai – tai vienas kertinių civilinės saugos elementų.
Deja, pastaraisiais metais ne kartą fiksuota, kad perspėjimo žinutės pasiekdavo gyventojus pavėluotai arba visai jų nepasiekdavo, todėl sistema turi būti iš esmės atnaujinta. Ministras sako, kad pavyzdžiu Lietuvai turėtų tapti Ukraina – jos skaudi karo patirtis rodo, kokie svarbūs yra efektyvūs perspėjimo mechanizmai[1].
Modernizuota GPIS veiks kaip integruota daugiakanalė platforma: gyventojai perspėjimus gaus ne tik per mobiliuosius telefonus, bet ir per sirenas, LRT televiziją bei radiją. Visa sistema bus valdoma centralizuotai, siekiant užtikrinti operatyvų ir koordinuotą informacijos skleidimą.
Kaip skelbiama, projektą įgyvendina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru, Ryšių reguliavimo tarnyba bei mobiliojo ryšio operatoriais. Planuojama, kad modernizavimo darbai kainuos apie 5,88 mln. eurų, o sistema bus visiškai atnaujinta iki 2027 metų pabaigos.
Vidaus reikalų ministerija taip pat siekia, kad GPIS būtų įtraukta į kritinės infrastruktūros sąrašą – tai užtikrintų didesnį dėmesį sistemos saugumui, patikimumui ir techninei priežiūrai. Greta šių priemonių stiprinama ir fizinė gyventojų apsauga: savivaldybėms jau paskirta 15,9 mln. eurų daugiau nei 380 priedangų modernizavimui. Iki 2030 metų civilinei saugai planuojama skirti iki 77 mln. eurų, o 2026-aisiais ketinama peržiūrėti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą.
Perspėjimo sistema stringa: pinigai skiriami kitoms reikmėms, o sirenos vis dar nevaldomos centralizuotai
Valstybės kontrolė pirmadienį paviešino nerimą keliantį išankstinį auditą: gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas vėluoja dvejais metais, o iš 2,9 mln. eurų, skirtų 2023–2025 m. jos atnaujinimui ir kibernetiniam saugumui, darbai taip ir nepradėti[2].
Net 1,8 mln. eurų – 95 proc. 2023–2024 m. biudžeto – buvo perkelta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) darbuotojų išeitinėms ir kitoms vidaus reikmėms. Be to, net 78 proc. perspėjimo sirenų šalyje iki šiol nevaldomos centralizuotai – realios grėsmės atveju gyventojai gali būti tiesiog neinformuoti laiku.
Dar viena silpnoji grandis – fizinė apsauga. Pranešime pažymima, kad priedangose trūktų vietos apie 361 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – dar 200 tūkst. Be to, net 91 proc. priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia. Valstybės kontrolė šį auditą paskelbė dar nebaigtą, kad kuo greičiau atkreiptų politikų dėmesį į sistemines spragas. Ji žada toliau stebėti, ar priimamos priemonės realiai veikia.
Reaguodama į kritiką, Vidaus reikalų ministerija teigia, kad modernizacija jau pajudėjo – parengtas daugiakanalės perspėjimo platformos planas, apimantis sirenas, LRT ir mobiliuosius įrenginius, o visa sistema turėtų būti baigta 2027 m. pabaigoje. Planuojama tam skirti apie 5,88 mln. eurų, o iki 2030-ųjų į priedangų ir apsaugos statinių infrastruktūrą – dar daugiau nei 100 mln. eurų.
Ministerija taip pat siekia, kad GPIS būtų priskirta kritinei infrastruktūrai – tai užtikrintų rimtesnę priežiūrą ir finansavimą.
Dalis gyventojų perspėjimo pranešimų taip ir negavo
Pernai metų kovo viduryje šalyje vykusios valstybinio lygio civilinės saugos pratybos atskleidė, kad gyventojų perspėjimo sistema vis dar stringa – dalis žmonių į savo telefonus negavo trumpųjų pranešimų.
Šios pratybos, kurių metu simuliuotas branduolinės avarijos scenarijus Baltarusijos Astravo AE, buvo skirtos įvertinti valstybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms – nuo informavimo iki evakuacijos. Jose dalyvavo šešios ministerijos, visos šalies savivaldybės, saugumo tarnybos ir net nevyriausybinės organizacijos.
Per artimiausius trejus metus planuojama surengti dar 57 tokias pratybas, o jau po kelių savaičių laukiama pirmųjų vertinimų ir rekomendacijų institucijoms.
