Finansų rinkos šiandien – tarsi reanimacijoje gulintis pacientas
Kviečiame paskaityti interviu su Ernstu Volfu (Ernst Wolff), visiems geriausiai pažįstamu kaip knygos „Volstryto Vilkas“ autoriumi. Jį kalbina finansų temų žurnalistas ir straipsnių autorius – Torstenas Vitmanas (Thorsten Wittman).
Skaitmeniniai finansai, „finansinis fašizmas“ ir quo vadis? Kur link juda pinigų ir finansų rinkos? Gyvename labai įdomiais ir turiningais laikais. Ir todėl džiaugiuosi, kad šiandien mūsų bendruomenėje vėl svečiuojasi Ernstas Volfas. Prieš trumpai pristatydamas, pone Volfai, trumpas klausimas, kaip Jums sekasi šiais įdomiais laikais, atsižvelgiant į aplinkybes? Kol kas pas Jus viskas gerai?
Taip, ačiū, kad paklausėte. Nepaisant nepalankių aplinkybių, šiuo metu man sekasi labai gerai.
Nuostabu. Tai skamba labai, labai gerai. Ar mums taip pat reikia daugiau pinigų švietimo ir finansų srityje? Kas ten iš tikrųjų vyksta? Trumpas Ernsto Volfo pristatymas: kas dar jo nepažįsta, jis svečiavosi daugelį kartų Vertingene bei kituose filialuose, kur jis pažįstamas kaip „Volstryto vilkas“, taip vadinasi ir jo naujoji knyga, labai rekomenduojama visiems tiems, kurie domisi pinigais ir finansų sistema. Kaip ir knygos „TVF pasaulinė galia“, „Finansų cunamis“. Ernstas Volfas – žurnalistas, daugiausia dėmesio skiriantis pinigams ir finansų sistemai, kad geriau suprastumėte, kas ten iš tikrųjų vyksta, o tai yra labai svarbus finansinės laisvės pagrindas. Jis jau daugiau nei keturiasdešimt metų užsiima šia tema. Taigi labai malonu, kad šiandien vėl esate čia. Aš taip pat labai mėgstu skaityti Jūsų straipsnius. Aš visada maniau, kad juose labai gerai, labai vaizdžiai viskas išdėstyta, ir iš tikrųjų galima suprasti, kas ten vyksta. Taip, ir tai būtų mano pirmasis klausimas. Kas ten vyksta dabartinėje aplinkoje? Kas ruošiama? Kas slepiasi už šio skaitmeninio finansinio fašizmo termino?
Turėtumėte žinoti, kad gyvename labai ypatingame istoriniame etape. Mūsų pasaulinė finansų sistema jau daug kartų buvo arti pabaigos ir daug kartų ją teko gelbėti. Pirmą kartą 1998 m. Tada kai kurie bankai susitelkė ir visa tai šiems bankams iš viso kainavo keturis milijardus dolerių. Kitas kartas, kai reikėjo palaikyti sistemos gyvybę, buvo 2007–2008 m. Problemos buvo tokios didelės, kad reikėjo įsikišti ne tik bankams, bet ir antrame plane valstybės bei ypač centriniai bankai turėjo toliau pumpuoti naujus pinigus į sistemą. Mūsų pastarųjų dvylikos metų situaciją galime palyginti su paciento, esančio intensyviosios terapijos skyriuje, padėtimi.
Taigi, pasaulinė finansų sistema bus dirbtinai palaikoma gyva tik atliekant vis daugiau pinigų injekcijų iš centrinių bankų ir vis labiau mažinant palūkanų normas. Iš viso per 12 metų mes patyrėme didelius, maždaug 750 centrinių bankų palūkanų sumažinimus. Šiais metais, 2020-ųjų kovo – balandžio mėnesiais, sistema vėl buvo ties riba, ir ją vėl reikėjo gelbėti. Šį kartą ne šimtais milijardų, o trilijonais. Be to, dabar palūkanų normos buvo sumažintos iki nulio arba labai arti nulio. Tai reiškia, kad jei dabar turėtų būti dar vienas bandymas gelbėti, o jis kada nors bus, tada į sistemą tektų pumpuoti dar didesnes sumas ir tada reiktų mokėti neigiamas palūkanas. Šios neigiamos palūkanų normos, žinoma, nesunaikins ankstesnės bankų sistemos, bet pakenks jai iš vidaus.
Taigi, reikia sugalvoti kažką naujo. Kai kurie žmonės dirba antrame plane ir jų ateities vizija atrodo taip: bankų sistema, kokia ją turėjome iki šiol, maždaug 500 metų, bus visiškai pakeista. Pinigų kūrimas bus atimtas iš eilinių bankų ir atsidurs išimtinai centrinių bankų rankose. Paprastas pilietis turėtų gauti skaitmeninę centrinio banko sąskaitą. Tai, žinoma, reiškia, kad centriniai bankai taps finansinio veiksmo centru ir kad visi atsidursime šių centrinių bankų malonėje. Nes jei visi turėsime skaitmeninę centrinio banko sąskaitą, tai centriniai bankai nuspręs, kada mes gausime pinigus, kiek mes gausime, ar mes iš viso gausime pinigų, ir faktiškai galime susieti šiuos pinigus su grynųjų pinigų galiojimo pabaigos data.
Kaip galima pastebėti, kai kurios šalys čia jau yra labai toli pažengusios. Toliausiai – Kinija. Ši skaitmeninė centrinio banko sąskaita buvo išbandyta Kinijoje nuo kovo, ir jau yra keletas postūmių. Žinoma, kiti didieji centriniai bankai atsilieka. Yra ECB, norintis eksperimentuoti su E-euru, Federalinis rezervas, norintis kažkada į rinką paleisti FED „FedCon“. Tačiau šiuo metu visose tose lenktynės pirmauja kinai.
Ateityje grynieji pinigai bus panaikinti
Šiuo metu į tai ir rodoma centriniam bankui. Taip, grynieji pinigai neturėtų būti panaikinti, tarp šių sistemų turėtų egzistuoti sambūvis. Žiūrint iš tos pusės, tai gali net neblogai skambėti. Tada vis tiek egzistuotų alternatyva ir bankai tikriausiai išliktų ateityje. Arba kaip Jūs matote šiuos dalykus?
Manau, kad bankai tikrai visiškai pakeis savo verslo modelį. Jau dabar matyti, kad visi filialai uždaromi, kad viskas skaitmeninama. Taigi, pirmiausia visame bankų sektoriuje bus didžiulė atleidimų banga. Manau, kad po penkerių – dešimties metų filialų nebebus, viskas veiks skaitmeniniu būdu. Ir kaip sakiau, tada pinigų kūrimas bus atimtas iš bankų ir atiduotas į centrinio banko rankas.
Tačiau ką reiškia šis pareiškimas dėl grynųjų pinigų, kad niekas negalvoja jų atsisakyti. Tai man labai primena Valterio Ulbrichto pasakymą, kuris kadaise pareiškė, kad niekas neplanuoja statyti sienos. Žinoma, jie mus užtikrins, kad grynieji pinigai dar kurį laiką funkcionuos. Ir dar bus sambūvio etapas. Bet tam tikru metu ateis momentas, kai grynieji pinigai bus visiškai panaikinti. Ir tam jau sukurta daug planų.
Vienas iš planų yra paties TVF. TVF pasiūlė apmokestinti grynuosius pinigus ir šis mokestis jau buvo pradėtas įgyvendinti čia, Vokietijoje. Mums buvo sumažintas PVM mokestis ir dabar yra atskirų įmonių, kurios šį sumažinimą taiko savo klientams, kai jie atsiskaito skaitmeniniu būdu. Kitaip tariant, šiuo atveju grynųjų pinigų vertė yra mažesnė, nei mokant skaitmeniniu būdu, nes skaitmeniniu būdu reikia mokėti mažiau. Taigi tokiu būdu, žinoma, galima labai greitai išimti grynuosius pinigus iš apyvartos. Manau, kad toks ir bus planas.
Kada nors grynieji pinigai bus panaikinti labai radikaliai.
Ką jūs matote apie dabar esančių palūkanų normų, tuo tarpu kartais neigiamų palūkanų normų, vaidmenį? Ir tai yra nuostabu, kad jei prisiimsite paskolą, tada teoriškai jums netgi bus sumokėta, o jei jūs pinigus padėsite banke ir patys taupysite, kas kruopščiai buvo kuriama per dešimtmečius, už tai net reikės susimokėti patiems. Tai visiškai neteisingas pasaulis ir, mano nuomone, tema yra labai neįvertinta. Prisimenu, kad patarimų tema, kuri buvo susijusi su neigiamomis palūkanų normomis, sulaukė žymiai mažiau atsiliepimų nei daugelis panašių temų. Bet kai kalbama apie neigiamų palūkanų normą, kad suprastume dabartinio finansų pasaulio problemas, kokį vaidmenį visa tai vaidina? Ir ar manote, kad mes tikrai pamatysime realias neigiamas palūkanų normas bankuose ateinančiais metais, kai staiga bus, pavyzdžiui, minus 1 ir 2 procentai?
Kad bankuose, nemanau. Štai kodėl galvoju, kad visas šis sukrėtimas vyksta šiuo metu, nes jei bankai mokėtų neigiamas palūkanas dabar, tai reikštų, kad bankuose vyktų didžiulis bėgimas, kad visi žmonės skolintųsi pinigus, nes jie žinotų, kad vėliau reikės grąžinti mažiau. Taigi, šios neigiamos palūkanų normos sugadintų ir sunaikintų bankų sistemą, kokia ji yra dabar.
Bet kai tik jie turės centrinio banko skaitmeninius pinigus, viskas atrodys visai kitaip. Šios neigiamos palūkanos būtų paprasčiausiai iš jų išskaičiuotos, jiems nieko nepastebint. Didžioji problema yra tie, kurie šiuo metu bando tai išspręsti, kurie bando padaryti viską kuo neskaidresnį žmonėms, apsimesdami, kad viskas taps daug skaidriau.
Šiuo metu socialiniuose pokalbiuose daug agituojama už skaitmenines centrinio banko sąskaitas. Pavyzdžiui, sakoma, kad pasaulyje yra tiek daug vargingų žmonių, kurie neturi savo banko sąskaitos, bet turi mobilųjį telefoną. Jei mobiliajame telefone įdiegsime jiems piniginę, jie pagaliau sulauks pinigų, kad tai ir yra tikroji to priežastis. Tai taip pat ir būdas užfiksuoti žmones, kurie dar neturi sąskaitų. Skaitmeniniai centrinio banko pinigai iš tikrųjų yra svarbūs ne tik mums, mūsų platumoje, bet ir nepaprastai svarbūs norint užfiksuoti didelę žmonijos dalį, kurios iki šiol nėra bankuose.
Remiantis JT organizacijų pareiškimais, pasaulyje iš viso yra 1,7 milijardo žmonių, kurie neturi banko sąskaitos. Tačiau tuo tarpu dauguma šių žmonių turi mobiliuosius telefonus. Jiems galima atidaryti sąskaitą per mobiliojo telefono piniginę ir taip praktiškai juos užfiksuoti šioje sistemoje. Noriu pateikti Indonezijos pavyzdį: Indonezija turi 270 milijonų gyventojų. Beveik visi jie turi mobilųjį telefoną. Bet 60 procentų Indonezijos gyventojų neturi banko sąskaitos. Jiems galėtų būti mobiliuoju telefonu nedelsiant sukurta skaitmeninė centrinio banko sąskaita.
Centriniai bankai bendradarbiaus su skaitmeninėmis korporacijomis
Kokį vaidmenį šiame kontekste vaidina skaitmeninimas? Jis taip pat stipriai propaguojamas politikų. Realiai vertinant taip pat dėl šių priežasčių. Kaip jūs matote skaitmenines kompanijas šiame kontekste?
Skaitmeninės korporacijos čia yra labai, labai ryžtingos žaidėjos, nes šie nauji pinigai, šie skaitmeniniai centrinio banko pinigai bus ne tik valstybės pinigai, bet ir pusiau privatūs pinigai. Kitaip tariant, centriniai bankai negalės patys vieni paleisti šių pinigų vien dėl to, kad jiems trūksta techninių galimybių. Centriniai bankai šiuos pinigus turės paleisti kartu su didelėmis skaitmeninėmis korporacijomis.
Pirmose linijose yra „Microsoft“, „Apple“ ir „Google“, ir visų pirma „Microsoft“ ir „Apple“. Taigi, pavyzdžiui, „Apple Pay“ taps labai svarbi. Kinijoje, matome, yra „Alibaba“ su „Ali Pay“, todėl centriniai bankai dirbs su didelėmis skaitmeninėmis korporacijomis, taigi vyks valstybinių organizacijų susijungimas su privačiomis įmonėmis. Šiuo metu tai bus parduodama mums, kaip privačiai viešajai partnerystei. Bet galima tai vadinti ir kitaip. Tai galima apibūdinti kaip Musolinio autoritarinio korporatyvizmo svajonę.
Tai reikštų būtent tokį iš tikrųjų didelių žaidėjų susivienijimą, tai yra, kad turime centrinius bankus, kurie sparčiai siekia tapti superinstitucijomis, o tada turime ir politiką. Bet tokiu atveju galbūt galima tiesiogiai įtraukti į mokesčius ateityje. Nes tada, pavyzdžiui, procesais ir skaitmeninimu paprasčiausiai galima nuspręsti, kas, kada, kaip ir kokias turi sąskaitas, kas, kada, kaip ir kokius atliko mokėjimus. Ir tai taip pat bendra su didelėmis skaitmeninėmis korporacijomis, kurios jau turi didžiulį duomenų kiekį ir kurios taip pat dirba kartu su minėtomis institucijomis, politika ir centriniais bankais. Ar teisingai suprantu, kad viskas eina būtent šia linkme?
Visiškai tiksliai. Būtent ši kryptis ir buvo rodyta ilgą laiką, nes jau 2007–2008 m. krizės metu visi didieji centriniai bankai konsultavosi su „Blackrock“. „Blackrock“ yra svarbiausia turto valdymo įmonė pasaulyje. Iš viso ji valdo daugiau nei 7 trilijonus dolerių. Taigi, tai maždaug dvigubai viršija Vokietijos bendrąjį vidaus produktą ir iš to matyti, kokia galinga yra organizacija. Taigi „Blackrock“ konsultavo tiek ECB, tiek Federalinį rezervą 2007–2008 m. krizės metu. Ir šiais metais kovo – balandžio mėnesiais „Blackrock“ vėl buvo atsakinga už lėšų paskirstymą. Taigi, šie žmonės gali patys valdyti pinigus savo kišenėse, ir visa tai bendradarbiaujant su centriniais bankais. Tad istorijoje nebuvo glaudesnio valstybės ir milžiniškų kompanijų bendradarbiavimo, kaip dabar.
Netolimoje ateityje laukia ekonominė krizė ir didžiuliai socialiniai perversmai
Taip, dar ne pabaiga, mes dar nežinome, kaip viskas pasisuks, kitaip tariant, ką galiu padaryti dabar, kaip normalus pilietis, kuris suprato ir pirmą kartą nurijo mūsų informaciją, ir sako, kad tai iš tikrųjų nieko panašaus, kaip aš įsivaizduoju ateitį pinigų ir finansų sistemoje? Ką dabar galima padaryti? Ar jau yra variantų? Ar yra oazių? Koks yra sprendimas, kad kitas eitų viena linkme ir viskas judėtų geriausia įmanoma kryptimi?
Taip, šioje situacijoje rasti teigiamą požiūrį yra šiek tiek sunku, nes plėtra yra gana pažengusi. Didieji šio žaidimo žaidėjai, žinoma, pasinaudojo tuo, kad dauguma žmonių nepermato šio žaidimo. Daugumai žmonių finansų sistema yra knyga su septyniais antspaudais. Ir todėl manau, kad svarbiausia šiuo metu yra švietimo banga. Reikia šviesti žmones apie tai, kas nulems jų ateitį.
Tai, ką jūs galite padaryti kaip asmuo, bus labai svarbu mūsų ateičiai. Galima, pavyzdžiui, primygtinai reikalauti vis daugiau ir daugiau sumokėti grynaisiais. Galima bandyti išvengti tam tikrų skaitmeninių mokėjimų. Tai nėra taip paprasta, palyginti sunku, bet manau, kad kelias į svarbiausius dalykus yra lengvas. Šviestis pačiam ir, svarbiausia, informuoti kitus ir padėti suvokti visas dabar kylančias problemas. Kadangi bet kokiu atveju, prieš tai įvykstant, mes patirsime dar vieną vidutinę ir labai didelę krizę.
Taigi, mano prognozės artimiausiems mėnesiams yra tokios: esu gana tikras, kad finansų rinkos vėl bus smarkiai sukrėstos, kad patirsime dar vieną didžiulį naujų pinigų išleidimą į apyvartą, kad pajusime milžiniškas pinigų sumas, bet tuo pačiu metu, kadangi nedarbas, susijęs su šiuo metu siaučiančia liga, kuri taip daro mums įtaką, taigi nedarbo banga sprogs, kad tada bus įvesti vadinamieji „pinigai iš sraigtasparnio“, o per šiuos „pinigus iš sraigtasparnio“ skaitmeniniai centrinio banko pinigai bus įvesti „pro galines duris“. Kuo daugiau žmonių tai supras, tuo daugiau žmonių, žinoma, gali sukilti ir pasakyti „Sustokite“, nors tai bus sunku, nes iki šiol visą žaidimą perprato tik labai maža mažuma. Bet aš gerai nusiteikęs ir mano darbas yra šviesti šiuo klausimu.
Manau, kad šios bylos nušvietimas yra svarbesnis nei bet kada. Nes tokiu būdu mes ir toliau kuriame ateitį, ir kuo daugiau žmonių atkreips dėmesį ir budriai stebės, tuo geriau. Dėkoju už šios dienos interviu. Tai labai jaudina ir įdomu. Dabar paskutinis klausimas. Kaip Jūs matote 2021 metus? Ar bus labai, labai karšta, ar mes dar turime šiek tiek daugiau laiko ten? Prognozuoti niekada nėra lengva. Tai susiję su ateitimi, kurios niekas iš mūsų nežinome. Bet kuria kryptimi eis kiti metai?
Taip, aš manau, kad mūsų laukia labai labai karšti įvykiai, nes aš taip pat galvoju, kad mes susidursime su socialiniais sukilimais ir socialiniais perversmais, kurie bus labai reikšmingi. Tą jau dabar matome Amerikoje. Mano nuomone, rinkimai nebus visiškai lengvi. Taigi, šiuos rinkimus seks dideli socialiniai ginčai. Ir čia, Europoje, artimiausiu metu tikrai matau ateinant didelius sukrėtimus.
Bet tokiu metu visada reikia tai prisiminti: kinų žodis „krizė“, viena vertus, reiškia problemą, kita vertus, galimybę. Ir aš manau, kad dideli sukrėtimai, dideli socialiniai sunkumai visada atveria tam tikras duris ir nukreipia žmones nauja linkme, kurios jie galbūt nebūtų matę. Taigi, dėl to nesu visai pesimistiškas.
Taip, pone Volfai, labai ačiū! Norėčiau šioje vietoje dar pasakyti. Mes vėl grįžtame prie knygos „Volstryto vilkas. Ernstas Volfas paaiškina finansų sistemą“. Labai svarbu, kad jūs žinotumėte, kad mūsų „YouTube“ kanale jis daug nuveikė Gernoto finansų aiškinimo tema. Štai kodėl Jūs esate labai laukiamas svečias ir ateityje. Tai tokia svarbi tema. Mūsų būsima laisvė labai, labai priklauso nuo šios temos, kuria jis prašo pasidalinti, pamėgti, komentuoti. Taip pat manau, ši knyga yra puiki dovana. Galbūt po eglute ar apskritai puiki dovana, kurią jis labai maloniai mums perduoda.
Manau, kad šiuo metu tai yra svarbiau nei bet kada. Manau, kad atėjo metas. Nepaisant visko, kiekvienas gali pats susitvarkyti savo gyvenimą, reguliuoti savo finansus ir taip paremti kitus žmones, kuriems galbūt nėra lengva. Nei jei tai būtų šis finansinis švietimas, tai reiškia asmeninės atsakomybės prisiėmimą. Kuo daugiau žmonių tai darys, tuo laisvesnė bus mūsų ateitis. Taip, pone Volfai, labai ačiū, kad buvote su mumis. Ir sakyčiau, kad mes bent jau išsakėme visus šiandienos būtiniausius dalykus. Nekantriai vėl laukiu Jūsų ateityje. Ir ačiū už Jūsų ekspertizę.
Ačiū už interviu. Labai ačiū.
Interviu publikuotas 2020 m lapkričio 13d. Torsteno Witmano Youtube paskyroje.
