Kraujuojančios dantenos gali reikšti periodontitą

Valote dantis ir ant šepetėlio ar ant kriauklės pastebite rausvų dėmių. Daugelis tai palieka be dėmesio. Kraujuojančios dantenos nėra įprastas reiškinys: jos dažniausiai rodo uždegimą. Negydomas dantenų uždegimas (gingivitas) gali pereiti į gilesnę ligą, vadinamą periodontitu. Kol žmogus nepasitikrina pas odontologą, tiksli kraujavimo priežastis lieka nežinoma.

Kodėl kraujuoja dantenos

Sveikos dantenos yra tvirtos, šviesiai rausvos ir valant nekraujuoja. Kraujas rodo, kad jų audinys sudirgęs ir perpildytas kraujagyslių. Tokios dantenos plonėja ir lengvai pažeidžiamos net minkštu šepetėliu.

Todėl kraujavimas yra signalas, o ne pati liga. Organizmas parodo, kad dantenų ribose kažkas dirgina audinius. Dažniausiai tai bakterijų plėvelė, kuri susidaro ant dantų kiekvieną dieną.

Nuo apnašų iki gilesnio uždegimo: kaip liga žengia pirmyn

Pirmas žingsnis yra dantų apnašos. Tai lipni bakterijų ir maisto likučių plėvelė. Jei jos nenuvalomos, per kelias dienas pradeda kietėti ir virsta dantų akmenimis. Šepetėliu ar siūlu jų pašalinti nebegalima.

Antras žingsnis yra gingivitas. Bakterijos dirgina dantenų kraštą, jis parausta, pabrinksta ir ima kraujuoti. Šioje stadijoje pažeistos tik dantenos, o dantį laikantys audiniai dar sveiki. Laiku sutvarkius higieną ir pašalinus apnašas, uždegimas paprastai gali aprimti.

Trečias žingsnis yra periodontitas. Jei uždegimas tęsiasi, jis pasiekia audinius ir kaulą, kuriame laikosi dantis. Tarp danties ir dantenos atsiranda kišenės, kuriose kaupiasi dar daugiau bakterijų. Dantys gali pradėti judėti, o išimtiniais atvejais iškristi. Svarbiausia, kad tai ne staigus įvykis, o ilgai besitęsiantis procesas. Žmogus gali nejausti skausmo, kol liga jau pažengusi.

Periodontitas turi ir kitą pavadinimą: daugelis ligą žino kaip parodontozę.

Kas dažniausiai sukelia kraujavimą

Dažniausia priežastis yra apnašų kaupimasis dėl prastos burnos higienos. Dantys valomi per retai, per greitai arba praleidžiami tarpdančiai, kur šepetėlis nepasiekia.

Svarbi ir valymo technika. Kai kurie žmonės dantis valo per stipriai, kietu šepetėliu ir plačiais judesiais. Tai gali pažeisti dantenas, bet nuo to dantenų uždegimas nepranyksta. Kraujavimo negalima nurašyti vien „per stipriam valymui“, nes po jo gali slypėti apnašos.

Dantenų būklę gali paveikti ir bendri veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas, hormonų pokyčiai ar kai kurie vaistai. Kokia priežastis konkrečiam žmogui, nustato tik specialistas.

Ryšys su diabetu ir širdies ligomis

Periodontitas siejamas ne tik su burna. Dažnai minimas ryšys su diabetu ir širdies ligomis. Tai nereiškia, kad kraujuojančios dantenos tiesiogiai sukelia šias ligas. Tai reiškia, kad lėtinis uždegimas burnoje gali būti susijęs su bendra organizmo būkle.

Todėl dėmesingiau savo dantenomis turėtų rūpintis žmonės, sergantys diabetu arba turintys širdies ligų riziką. Jiems kraujavimas yra papildoma priežastis nebelaukti.

Kada kraujavimas nebe smulkmena

Verta užsirašyti pas odontologą, jei kraujavimas kartojasi ilgiau nei kelias dienas, nors dantis valote kasdien. Taip pat jei dantenos nuolat parausta, patinsta ar atsitraukia nuo dantų kaklelių. Dar vienas įspėjamasis ženklas yra nuolatinis nemalonus kvapas iš burnos.

Skubiau reikia kreiptis, kai dantys ima judėti, atsiranda pūlių ar skausmas kramtant. Plačiau apie kraujuojančias dantenas ir kada kreiptis į odontologą rašo ir klinikos tinklalapis firmusmedicus.lt, kuriame aprašyti periodontito požymiai, stadijos ir gydymo principai.

Ko tikėtis per vizitą

Odontologas apžiūri dantenas, įvertina apnašų ir dantų akmenų kiekį bei patikrina, ar nėra dantenų kišenių. Pagal tai sprendžiama, ar pakanka profesionalios burnos higienos, ar reikia gilesnio gydymo. Konkretų planą sudaro specialistas po apžiūros.

Kainos tarp klinikų skiriasi, todėl verta iš anksto pasiteirauti, kiek kainuos pirmoji konsultacija ir higienos procedūra. Pirminė patikra paprastai kainuoja mažiau nei pažengusios ligos gydymas.

Kodėl nepakanka laukti, kol praeis

Dažna klaida yra manyti, kad kraujavimas pats praeis. Geresnė higiena gali sumažinti uždegimą, jei liga dar ankstyvoje stadijoje. Tačiau jei kraujavimas kartojasi, vien šepetėlio nepakanka.

Taip pat ne kiekvienas kraujavimas reiškia tą pačią ligą. Vienam žmogui tai gali būti ankstyvas gingivitas, kitam jau pažengęs periodontitas. Spėlioti nereikia, nes atsakymą duoda apžiūra.

Kol vizito nėra, praktiški žingsniai paprasti: valyti dantis du kartus per dieną minkštu šepetėliu, kasdien naudoti dantų siūlą ar tarpdančių šepetėlius ir nemesti valymo vien dėl kraujo. Kraujuojančias dantenas reikia valyti švelniai. Jei per kelias dienas padėtis nesikeičia, laikas registruotis pas odontologą.