Įsakymo dėl sausumos operacijos dar nebuvo
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) atsisakė pasirašyti įsakymą, leidžiantį plataus mąsto sausumos operaciją Gazos Ruože. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniais šalies Vyriausybėje, pateikė „The New York Times“ (NYT). Leidinio duomenimis, viena iš priežasčių – baimė nesėkmės atveju sulaukti kaltinimų.[1]
Laikraštis pabrėžia, kad B. Netanjahu prarado visuomenės pasitikėjimą, todėl savarankiškai priimti tokį sprendimą jis vengia. Taip pat auga įtampa tarp premjero ir kariškių. Laikraščio šaltinių teigimu, politinė šalies valdžia uždraudė kariškiams į posėdžius atsinešti garso įrašymo įrangą.
NYT nurodo, kad skilimas įvyko nesutariant dėl karo tikslų. B. Netanjahu planuoja tuo pačiu metu išlaisvinti visus įkaitus ir sunaikinti „Hamas“. O štai gynybos ministras Ioavas Galantas (Yoav Gallant) tarp CAHAL (Izraelio kariuomenė) tikslų įkaitų gelbėjimo nemini.
Taip pat šalys galutinai nesutarė dėl to, kaip reikėtų pradėti invaziją. Tarp ginčytinų klausių – verta surengti vieną didelę operaciją ar verčiau rengti seriją mažų, ir ar verta veltis į miestų mūšius Gazoje, taip provokuojant aktyvesnį „Hezbollah“ įsitraukimą į konfliktą.
Versijų dėl atidėjimo tik daugėja
Kiek anksčiau „The Wall Street Journal“ teigė, kad Izraelis sausumos operaciją atidėjo JAV prašymų. Amerikiečiai skuba stiprinti savo bazių Artimuosiuose Rytuose priešlėktuvinę gynybą, nes jos vis dažniau sulaukia apšaudymų. [2] Apie tai rašė ir NYT bei „Bloomberg“, tik jie kaip dar vieną priežastį įvardino JAV derybas įkaitų klausimu. Agentūros teigimu, Izraelis atsisakė atidėti puolimą, tačiau turėjo nusileisti JAV spaudimui.[3]
Spalio 29 d. popietę pasirodė informacija apie tai, kad Izraelis visgi nusprendė atidėti vieną didelį puolimą Gazos Ruože ir apsiribos keliomis mažesnėmis operacijomis. Tokią informaciją, remdamasis šaltiniais JAV Vyriausybėje, pateikė NYT.
Jeigu ši informacija yra teisinga, tai reiškia, kad Izraelis sutiko su tais pasiūlymais, kuriuos prieš kelias dienas savo kolegoms izraeliečiams pateikė JAV gynybos ministras Loidas Ostinas (Lloyd Austin).
NYT teigimu, pirminiai CAHAL planai neramino oficialius Jungtinių Valstijų asmenis nes nebuvo aišku, kokių konkrečių tikslų bus siekiama.
Taip pat JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracijos atstovai negalėjo atsakyti į klausimą – kokių priemonių imsis Izraelis. Jų nuomone, padažnėję oro antskrydžiai ir kelios, CAHAL surengtos operacijos, rodo, kad žydų valstybės pozicija tampa agresyvesnė.
Izraelio karinės pajėgos sekmadienį pranešė padidinusios Gazos Ruože su „Hamas“ grupuote kovojančių karių skaičių.
„Praėjusią naktį dar daugiau IDF karių įžengė į (Gazos) Ruožą ir prisijungė prie ten kovojančių“, – tvirtino kariuomenės atstovas Danielis Hagaris (Daniel Hagari). Jis kalbėjo per televiziją transliuotoje trumpoje spaudos konferencijoje.
Iranas neliks nuošalyje ir smogs atgal
Nors situacija Izraelio – Palestinos konflikte vis labiau primena patinę, Irano Islamo Respublika apkaltino Izraelį peržengus raudonas linijas. Apie tai socialiniame tinkle „X“ parašė Irano prezidento Ebrahimo Raisi (Ebrahim Raisi) spaudos tarnyba.[4]
„Sionistų režimo nusikaltimai peržengė raudonąsias linijas. Tai gali priversti kiekvieną [arabų šalį] imtis priemonių. Vašingtonas prašo mūsų nieko nedaryti, bet jie patys ir toliau užtikrina Izraeliui visokeriopą paramą“, – buvo rašoma socialiniame tinkle.
Išvakarėse duodamas interviu arabų televizijos kanalui „Al Jazeera“, E. Raisi patikino, kad Teheranas nepaisys JAV perspėjimų nesikišti į tai, kas šiuo metu vyksta Gazos Ruože. Nepaisant to, jis dar kartą paneigė Iranui metamus kaltinimus, kad esą už „Hamas“ atakos prieš Izraelį stovėjo Teheranas.
Gazoje plėšiami maisto sandėliai
Jungtinės Tautos (JT) sekmadienį perspėjo, kad Gazos Ruože pradeda griūti civilinė tvarka – tūkstančiai žmonių įsiveržė ir išplėšė organizacijos maisto sandėlius karo niokojamoje palestiniečių teritorijoje. Apie tai informavo „Elta“.
JT pagalbos palestiniečių pabėgėliams agentūra (UNRWA) pranešė, kad iš kelių sandėlių buvo pagrobtos kviečių, miltų ir kitų produktų atsargos.
„Tai nerimą keliantis ženklas [kuris rodo], kad po tris savaites trunkančio karo ir įtemptos apsiausties pradeda griūti civilinė tvarka“, – teigė UNRWA vadovas Gazos Ruože Tmas Vaitas (Thomas White).
Pasak jo, viename iš sandėlių centriniame Deir al-Balaho mieste buvo laikomos atsargos, kurias gabena humanitarinės pagalbos konvojai, pradėję važiuoti į Gazos Ruožą iš Egipto nuo spalio 21 d.
„Tūkstančiai žmonių įsilaužė į kelis UNRWA sandėlius ir skirstymo centrus Gazos Ruožo centrinėje ir pietinėje dalyse, paėmė kvietinių miltų ir kitų išgyvenimui būtinų dalykų, pavyzdžiui, higienos reikmenų“, – pasakojo UNRWA.
Viskas prasidėjo beveik prieš mėnesį
Karas tarp Izraelio ir radikalaus palestiniečių judėjimo „Hamas“ prasidėjo spalio 7 d. Tą rytą raketomis apšaudytas Izraelis sulaukė JAV ir ES palaikymo.
„Hamas“ veiksmams pritarė Iranas, kuris pažadėjo, kad, esant reikalui, įsitrauks į konfliktą. JAV taip pat patikino, kad jeigu situacija ims blogėti, Amerika taip pat gali tapti konflikto dalyve.
Irano URM vadovas Hoseinas Amiras Abdolahianas (Hossein Amir-Abdollahian), kreipdamasis į JAV valstybės veikėjus 10-ojoje neeilinėje JTO Generalinėje Asamblėjoje patikino, kad jeigu žudynės Gazoje nesiliaus, įsiliepsnos visą naikinanti konflikto liepsna. Jis patikino, kad Teheranas nesiekia karo plitimo, tačiau jeigu nebeliks kitos išeities, jis padarys viską, kad apgintų savo žmones ir teritorijas.[5]
