Širdžiai sveiki įpročiai, kurie padės ir atjaunėti net 6 metais

Biologinis senėjimas gali sulėtėti, jei imsitės šių širdžiai naudingų įpročių

Atlikusi novatorišką tyrimą, kuris gali iš naujo apibrėžti mūsų supratimą apie biologinį senėjimą ir sveikatą, mokslininkų grupė nustatė aštuonias pagrindines sveikatos priemones, galinčias veiksmingai sulėtinti žmogaus organizmo senėjimo procesą. Šis svarbus atradimas pristatytas prestižinėje Amerikos širdies asociacijos (AHA) mokslinėje konferencijoje Filadelfijoje ir gali tapti svarbiu medicinos tyrimų momentu.

Tyrime, kuriame dalyvavo 6500 dalyvių, kurių amžiaus vidurkis - 47 metai, buvo gilinamasi į sudėtingą ryšį tarp širdies ir kraujagyslių sveikatos ir biologinio senėjimo greičio. Tyrėjai praneša, kad mokslininkai padarė išvadą, jog aštuoni svarbiausi elementai padeda užtikrinti optimalią širdies sveikatą, kuri savo ruožtu gali sulėtinti biologinio senėjimo procesą net šešeriais metais. Ši išvada yra labai svarbi, nes ji aiškiai parodo ryšį tarp širdies sveikatos palaikymo ir lėtesnio senėjimo.

Dr. Donaldas Lloydas-Jonesas, AHA vertinimo įrankio rengimo grupės pirmininkas, išsamiai paaiškino šias išvadas. Jis paaiškino, kad šie rezultatai suteikia neįkainojamų įžvalgų apie chronologinio ir biologinio amžiaus sąveiką ir pabrėžia sveikos gyvensenos įpročių laikymosi svarbą ilgaamžiškumui. D. Lloydas-Jonesas pabrėžė, kad perimdami šiuos įpročius žmonės gali prailginti savo gyvenimo trukmę^[1].

AHA išdėstyti 8 svarbiausi gyvenimo įpročiai - tai išsamus požiūris į sveikesnį gyvenimą. Jis apima keturias modifikuojamas gyvenimo būdo priemones ir keturis keičiamus sveikatos rodiklius, kuriais siekiama pagerinti bendrą sveikatą ir pailginti gyvenimo trukmę. Sąrašas įtraukia ir gyvenimo būdo pokyčius ir kitus įpročius, kurie padės su kraujotakos ir širdies sveikata.

Gyvenimo būdo pokyčiai padeda pristabdyti biologinį senėjimą

Tyrimas atskleidė įtikinamą atvirkštinį ryšį tarp širdies sveikatos ir biologinio amžiaus: gerėjant širdies sveikatai, biologinis amžius mažėjo. Ši priklausomybė buvo akivaizdžiai matoma iš duomenų, pavyzdžiui, asmenų, kurių širdies sveikata buvo gera ir kurių vidutinis amžius buvo 41 metai, biologinis amžius buvo 36 metai. Tuo tarpu prastesnę širdies ir kraujagyslių sveikatą turinčių asmenų, kurių vidutinis faktinis amžius buvo 53 metai, biologinis amžius buvo 57 metai^[2].

AHA įvardyti aštuoni sveikatos rodikliai apima daugybę gyvenimo būdo ir sveikatos aspektų:

• Sveikos mitybos vartojimas.
• Fizinio aktyvumo didinimas.
• Metimas rūkyti.
• Sveiko miego režimo užtikrinimas.
• Sveiko svorio palaikymas.
• Cholesterolio kiekio kontrolė.
• Cukraus kiekio kraujyje stebėjimas.
• Kraujospūdžio kontrolė.

Kolumbijos universiteto Irvingo medicinos centro Mailmano visuomenės sveikatos mokyklos docentė epidemiologė ir tyrimo autorė Nour Makarem pabrėžė platesnę tyrimo reikšmę. Ji teigė, kad geriau laikantis 8 svarbiausių gyvenimo rodiklių ir gerinant širdies ir kraujagyslių sveikatą galima gerokai sulėtinti organizmo senėjimo procesą ir gauti daug ilgalaikės naudos.

Šis novatoriškas tyrimas ne tik pabrėžia didžiulį širdies sveikatos poveikį senėjimui, bet ir skatina imtis visuomenės sveikatos iniciatyvų, orientuotų į šias aštuonias esmines priemones. Įtraukdami šias priemones į kasdienį gyvenimą, žmonės gali imtis aktyvių veiksmų, kad ne tik gyventų ilgiau, bet ir džiaugtųsi sveikesniu ir jaunatviškesniu gyvenimu.

Toks proveržio atradimas leidžia manyti, kad šių gairių laikymasis taip pat gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir kitų su amžiumi susijusių būklių riziką, nors šie rezultatai dar laukia patvirtinimo recenzuojamame moksliniame žurnale. Tyrėjų komanda vertino, kaip dalyviai laikosi 8 svarbiausių gyvenimo principų kontrolinio sąrašo, kad įvertintų jų širdies ir kraujagyslių sveikatą.

Kas yra tas biologinis senėjimas?

Be šių gyvensenos veiksnių, minėtame tyrime taip pat naudotas naujas biologinio senėjimo proceso vertinimo metodas: apskaičiuotas fenotipinis dalyvių amžius. Fenotipinis amžius nustatomas pagal asmens chronologinį amžių ir devynių konkrečių kraujo tyrimų, kuriais vertinama medžiagų apykaita, uždegimas ir organų funkcijos, rezultatus. Lygindami chronologinį ir fenotipinį amžių, tyrėjai galėjo nustatyti, ar asmenys sensta greičiau, ar lėčiau, palyginti su jų tikruoju amžiumi.

Tyrime nedalyvavęs daktaras Moshe Szyf, genetikas, pateikė įžvalgų, kas yra biologinis senėjimas. Jis paaiškino, kad biologinis senėjimas apima įvairius fiziologinius pokyčius, vykstančius senstant. Šie pokyčiai, kuriuos pirmiausia lemia su amžiumi susiję genų funkcijos pokyčiai, veikia imuninę sistemą, medžiagų apykaitą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei smegenų funkcijas ir gali sukelti sveikatos problemų^[3].

M. Szyf pabrėžė svarbų epigenetinių modifikacijų, ypač nuo amžiaus priklausančių DNR metilinimo pokyčių, vaidmenį biologiniam senėjimui. DNR metilinimas apima chemines žymes konkrečiose DNR vietose, kurios reguliuoja genų funkcijas. Šių ženklų pokyčiai gali turėti įtakos organų fiziologijai ir funkcijoms. Vadindama DNR metilinimo pokyčius epigenetiniu laikrodžiu, M. Szyf pažymėjo, kad nors tipinė žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 100 metų, egzistuoja individualūs skirtumai.

Šis epigenetinis laikrodis tiksliau atspindi sveikatą nei chronologinis amžius. Jis pabrėžė, kad, nors genetika turi įtakos senėjimo tempui, gyvenimo būdas, aplinkos veiksniai ir socialinė įtaka taip pat daro didelę įtaką. Atsižvelgiant į šias išvadas, tampa vis svarbiau glaudžiai bendradarbiauti su sveikatos priežiūros paslaugų teikėjais ir į savo gyvenimo būdą įtraukti šiuos aptartas svarbiausias gyvenimo praktikas, galinčias atverti raktą į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą.

Senstant natūraliai prastėja širdies sveikata, tad ją palaikyti itin svarbu

Dr. Shannon Gillespie, registruota slaugytoja ir Ohajo valstijos universiteto Slaugos koledžo docentė, pabrėžia 8 svarbiausių gyvenimo įpročių kontrolinio sąrašo praktiškumą. Ji pataria, kad dabartinės savo sveikatos būklės atpažinimas yra pirmasis žingsnis siekiant priimti šias gaires. Net ir nedideli pakeitimai gali turėti didelės įtakos, jei laikui bėgant jie bus nuosekliai tobulinami.

S. Gillespie taip pat pabrėžia, kad svarbu palaikyti glaudų ryšį su sveikatos priežiūros specialistais arba naudotis bendruomenės ištekliais pažangai stebėti. Pavyzdžiui, sveikatos tikslų nustatymas reaguojant į padidėjusį kraujospūdį ar cukraus kiekį kraujyje gali būti aktyvus požiūris į bendros sveikatos gerinimą. Supratimas, kokią naudą sveikatai gali duoti 8 svarbiausių gyvenimo principų kontrolinio sąrašo laikymasis, gali būti stipri motyvacija rengiant individualias sveikatos ir sveikatingumo strategijas.

Senėjimo procesas lemia natūralius pokyčius, dėl kurių gali padidėti širdies ligų rizika, ypač sulaukus 65 metų. Šie pokyčiai gali sukelti tokias ligas kaip aterosklerozė, kai susikaupusios apnašos susiaurina arterijas, ir krūtinės angina, pasireiškianti spaudimu krūtinėje. Širdies nepakankamumas, kuriam būdingi tokie simptomai kaip dusulys ir nuovargis, yra dar viena su amžiumi didėjanti problema.

Tokie simptomai, kaip intensyvus krūtinės skausmas, artėjančios pražūties jausmas, nepaaiškinamas nuovargis, sumažėjęs fizinis pajėgumas, širdies plakimas, sumišimas ir galvos svaigimas, yra rimti širdies problemų požymiai, dėl kurių būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Amerikos širdies asociacija (AHA) nurodo keletą svarbiausių gyvenimo būdo pasirinkimų, padedančių palaikyti optimalią širdies sveikatą:

• Kasdien penkias ar daugiau dienų per savaitę užsiimkite bent 30 minučių fizine veikla.
• Vengti tabako vartojimo.
• Valgyti širdžiai sveiką maistą, kuriame gausu vaisių ir daržovių, ribojant perdirbtą ir greitą maistą.
• Siekti, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis nei 25.

Svarbu pripažinti, kad širdies sveikata skiriasi priklausomai nuo žmogaus ir priklauso nuo įvairių veiksnių. Nepaisant to, laikydamiesi šių rekomendacijų ir pasirinkdami širdžiai palankius sprendimus, galite sumažinti išorinių veiksnių keliamą riziką. Fiziniai pratimai ypač svarbūs norint išsaugoti širdies sveikatą sulaukus 50 metų.

Tokia veikla kaip bėgimas gali sumažinti kraujospūdį ir pagerinti kraujo tekėjimą į širdį. Atsižvelgiant į AHA rekomendacijas, reguliari fizinė veikla gali būti labai svarbi siekiant veiksmingai valdyti širdies sveikatą vėlesniame amžiuje. Toks požiūris į senėjimą, pagrįstas genetikos, epigenetikos ir pasirinkto gyvenimo būdo deriniu, yra perspektyvus kelias ne tik į ilgesnį, bet ir į sveikesnį, energingesnį gyvenimą.