Du „Macka Invest“ lėktuvai nelegaliai atsidūrė Irane, pažeidžiant JAV sankcijas
Du Gambijos lizingo bendrovei „Macka Invest“ priklausantys lėktuvai „Airbus A340“, vasario pabaigoje turėję skristi iš Lietuvos į Šri Lanką ir Filipinus, atsidūrė Irane, ketvirtadienį pranešė verslo naujienų svetainė vz.lt. [1]
Orlaivių atsakikliai buvo išjungti jiems įskridus į Iraną. Netrukus po to aviacijos duomenų platforma ch-aviation pranešė, kad vienas orlaivis nusileido Teherano Mehrabado oro uoste, o kitas nusileido Konarako oro uoste Čabahare šalies pietuose.
Taip Irane veikianti aviacijos bendrovė „Mahan Air“, apeinant galiojančias JAV sankcijas, susijusias su Irano branduoline programa, atgavo du savo lėktuvus, rašo vz.lt.
Trečiasis „Macka Invest“ lėktuvas sustabdytas Šiauliuose dėl įtarimų apie galimą kelionės tikslą
Trečiasis „Macka Invest“ priklausantis lėktuvas liko Šiauliuose. Pasak Šiaulių oro uosto direktorės Aurelijos Kuezados, jam nebuvo leista pakilti dėl vežamų atsarginių dalių.
„Lėktuvas turėjo skristi į Filipinus, bet manome, kad jis galėjo nusileisti ir Irane. Niekas negalėjo tam užkirsti kelio. Taigi, mes tiesiog nepaleidome to, kai sužinojome, kad pirmasis lėktuvas nusileido Irane“, – sakė A. Kuezada.
Lietuvos valstybinė navigacijos paslaugų teikėja „Oro navigacija“ vz.lt teigė, kad trys lėktuvai įtarimų nekėlė, o jų judėjimas už Lietuvos oro erdvės ribų priklauso kitų šalių oro navigacijos paslaugų teikėjų kompetencijai.
Seimo narys Mindaugas Puidokas kritikuoja Lietuvos valdžios reakciją į incidentą su „Airbus A340“ lėktuvais
Į minėtą incidentą netruko sureaguoti politikas, Seimo narys Mindaugas Puidokas, savo pastebėjimais pasidalinęs ir viešai:[2]
„Kas kaltas ir kas pažeidė sankcijas suremontavę lėktuvus Iranui⁉️ Šimtus milijonų eurų kainuojantys du „Airbus A340“ lėktuvai iš Šiaulių oro uosto esančio šalia NATO karinių oro pajėgų bazės pakilo, išskrido ir staiga atsirado Irane… ir niekas iš Lietuvos valdžios institucijų net nesureaguoja ir nesupranta kas atsitiko⁉️
Ką daro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisija bei Lietuvos Respublikos Vyriausybė⁉️ Kur jų vieši pasisakymai, atsakomybės prisiėmimas bei įvykusios situacijos tyrimas!? To nematome… Kodėl įtarus menkais sankcijų pažeidimais po teismus tampomos mažos įmonės, o čia šimtai milijonų eurų, galimai nauja nagla afera… ir ją lydi kone absoliuti tyla‼️
Viešinkime kartu šį įvykį ir reikalaukime Lietuvos Respublikos Vyriausybę prisiimti atsakomybę bei ištirti šį įvykį‼️“
ES sankcijos Iranui
Reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus Irane, jo branduolinio ginklo platinimo veiklą ir karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, ES šiai šaliai nustatė sankcijas.[3]
Represijos ir žmogaus teisių pažeidimai Irane
2011 m. ES, reaguodama į šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Irane, šiai šaliai nustatė sankcijų režimą. Nuo to laiko ribojamosios priemonės kasmet atnaujinamos, o paskutinį kartą jų galiojimas buvo pratęstas iki 2025 m. balandžio 13 d.
Nuo 2022 m. spalio mėn., atsižvelgdama į tai, kad žmogaus teisių padėtis šioje šalyje blogėja, ES gerokai sugriežtino ribojamąsias priemones ir priėmė 10 sankcijų paketų.
Kodėl taikomos sankcijos?
ES ne kartą pasmerkė šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus Irane, be kita ko, policijos sulaikytos 22 metų Mahsos Amini nužudymą 2022 m. rugsėjo 16 d., ir vėlesnes Irano valdžios institucijų smurtines represijas prieš taikius protestus – dėl to žuvo šimtai žmonių.
Kaip pabrėžta 2022 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose, ES remia esminį Irano žmonių siekį užsitikrinti ateitį, kurioje būtų gerbiamos, saugomos ir įgyvendinamos jų visuotinės žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės.
Europos Sąjunga griežtai smerkia: plačiai paplitusį, brutalų ir neproporcingą Irano valdžios institucijų jėgos naudojimą prieš taikius protestuotojus; neteisėtus sulaikymus norint nutildyti tuos, kurie kritikuoja valdžią; Irano kalėjimuose laikomų asmenų kankinimą, žiaurų, nežmonišką ir žeminantį elgesį su jais; mirties bausmių skyrimo protestuotojams ir jų vykdymo praktiką; ryšių apribojimus, be kita ko, tai, kad išjungiamas internetas.
Turi būti užtikrinta teisė į taikius susirinkimus ir į saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę ieškoti ir gauti informacijos bei idėjų ir jomis dalytis tiek internete, tiek realiame gyvenime.
ES ragina Iraną teisiškai ir praktiškai panaikinti visų formų sisteminę moterų ir mergaičių diskriminaciją viešajame ir privačiajame gyvenime ir imtis į lyčių lygybę orientuotų priemonių, kad būtų užkirstas kelias visų formų seksualiniam smurtui ir smurtui dėl lyties prieš moteris ir mergaites ir užtikrinta apsauga nuo tokio smurto.
ES primygtinai ragina Irano valdžios institucijas laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę ir reikalauja, kad smurtautojai ir žmogaus teisių pažeidėjai būtų patraukiami atsakomybėn.
Kokios sankcijos taikomos?
Ribojamosios priemonės, susijusios su žmogaus teisių pažeidimais Irane, be kita ko, yra šios: draudimas keliauti asmenims; asmenų ir subjektų turto įšaldymas; draudimas leisti į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais; draudimas parduoti, tiekti ir perduoti Iranui arba eksportuoti į Iraną įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms; draudimas teikti techninę pagalbą, tarpininkavimo paslaugas ar finansavimą bet kuriam asmeniui ar įstaigai Irane arba naudojimui Irane (jei tai galėtų būti naudojama vidaus represijoms); draudimas Iranui teikti bet kokias telekomunikacijų, interneto stebėsenos ar perėmimo paslaugas.
Irano bepiločiai orlaiviai ir raketos
Kodėl taikomos sankcijos?
Europos Sąjunga griežtai smerkia bet kokios rūšies Irano karinės paramos, įskaitant bepiločius orlaivius (vadinamuosius dronus), teikimą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą ir laiko, kad tai yra nepriimtina.
ES taip pat smerkia 2024 m. balandžio 13 d. Irano bepiločių orlaivių ir raketų atakas prieš Izraelį ir Irano karinę paramą ginkluotoms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose ir Raudonosios jūros regione.
Kokios sankcijos taikomos?
2022 m. ir 2023 m. Taryba Irano piliečiams ar subjektams tris kartus nustatė su bepiločiais orlaiviais susijusias sankcijas pagal sankcijų režimą, taikomą dėl veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi.
2023 m. liepos 20 d., atsižvelgdama į Irano karinę paramą Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, Taryba nusprendė nustatyti specialią sankcijų sistemą.
2024 m. gegužės 14 d. Taryba nusprendė išplėsti sankcijų režimo, taikomo atsižvelgiant į Irano karinę paramą ginkluotoms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose ir Raudonosios jūros regione ir dėl 2024 m. balandžio mėn. Irano prieš Izraelį įvykdytų bepiločių lėktuvų ir raketų atakų, aprėptį.
ES gali imtis veiksmų prieš atskirus asmenis ir subjektus, tiekiančius ar parduodančius Irano raketas ir bepiločius orlaivius ar kitaip susijusius su jų perdavimu: kai tai daroma remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; kai juos naudoja ginkluotos grupuotės ir subjektai, kenkdami taikai ir saugumui Artimuosiuose Rytuose ir Raudonosios jūros regione; kai pažeidžiama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 2216 (2015).
Ribojamosios priemonės apima: draudimą keliauti asmenims; asmenų ir subjektų turto įšaldymą; draudimą leisti į sąrašą įtrauktiems asmenims ir subjektams naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.
Asmenys ir subjektai, kuriems taikomos sankcijos, be kita ko, yra bendrovės, gaminančios, įsigyjančios ir parduodančios bepiločių orlaivių komponentus, „Khatam al-Anbiya Central Headquarters“, Islamo revoliucijos gvardijos karinis jūrų laivynas ir Irano Islamo Respublikos gynybos ministras.
Paskutinį kartą režimo taikymas buvo pratęstas iki 2024 m. liepos 27 d.
Irano branduolinio ginklo platinimo veikla
Kodėl taikomos sankcijos?
2022 m. gruodžio 22 d. Tarybos išvadose Europos Sąjunga pakartojo, kad ji laikosi tvirtos nuomonės, kad Iranas niekada neturi sukurti ar įsigyti branduolinio ginklo, ir primena Irano įsipareigojimus šioje srityje ir jo tarptautinius įsipareigojimus.
Europos Sąjungai didelį susirūpinimą kelia atitinkamos Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaitos, kuriose užfiksuotas nerimą keliantis Irano branduolinės programos, kuri smarkiai nukrypsta nuo jo įsipareigojimų pagal Bendrą visapusišką veiksmų planą (BVVP), spartesnis įgyvendinimas, visų pirma, kiek tai susiję su jo branduolinio urano sodrinimo pajėgumų didinimu ir stipriai įsodrinto urano gamyba.
Irano veiksmai, nepateisinami jokiomis civiliniais tikslais grindžiamomis priežastimis, kelia labai didelę su branduolinio ginklo platinimu susijusią riziką.
Europos Sąjunga primygtinai ragina Iraną pakeisti nerimą keliančią branduolinę trajektoriją, ilgiau nedelsiant grįžti prie politinių įsipareigojimų branduolinio ginklo neplatinimo srityje ir atnaujinti visas su BVVP, be kita ko, su jo papildomu protokolu, susijusias stebėsenos ir tikrinimo priemones.
Kokios sankcijos taikomos?
Nuo 2006 m. JT Saugumo Taryba yra priėmusi ne vieną rezoliuciją. Jose reikalaujama, kad Iranas sustabdytų urano sodrinimą branduolinio ginklo platinimo tikslu. Kartu su šiomis rezoliucijomis buvo laipsniškai nustatomos ribojamosiomis priemonėmis, siekiant įtikinti Iraną laikytis minėto reikalavimo.
ES įgyvendina JT sankcijas priimdama ES teisės aktus.
