Šiaulių ligoninė nepateikė apeliacijos ir sumokėjo mirusios gydytojos šeimai
Prieš trejus metus, po atleidimo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, nusižudė jauna medikė. Po šios tragiškos istorijos imta plačiau kalbėta apie sveikatos sistemoje įsigalėjusį mobingą, daug diskutuota apie reikalingus pokyčius, medikų emocinę sveikatą.
Kol vyko šios diskusijos, nusižudžiusios medikės artimieji nesėdėjo sudėję rankų, o kreipėsi į teismą, kaltindami ligoninę ir reikalaudami kompensacijos už patirtas kančias. Sprendimas šioje byloje galiausiai buvo priimtas šių metų lapkritį.
Šiaulių apylinkės teismas patenkino dukrą ir seserį praradusių keturių ieškovų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, o tai reiškė, kad atsakovė Respublikinė Šiaulių ligoninė ieškovams turėjo sumokėti 70 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, ieškovui priteista 6,8 tūkst. išlaidų už advokato pagalbą[1].
Teismas nusprendė, kad ligoninė veikė neteisėtai, sudarė galimybes žalai atsirasti ir pakankamu laipsniu lėmė, kad darbuotoja priėmė sprendimą nusižudyti.
Pati Respublikinė Šiaulių ligoninė kategoriškai nesutiko su ieškovų reikalavimais, teigė, kad „neturėjo ir negalėjo turėti įtakos darbuotojos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo“. Kadangi teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos dar galėjo būti skundžiamas, buvo numanyta, kad ligoninė taip ir padarys. Be to, ligoninės teisininkas net teigė, kad „įstaiga tikrai netenkins nepagrįsto ieškinio“. Vis dėlto, šį savaitgalį ligoninė tyliai išmokėjo mirusios gydytojos šeimai teismo nustatytą kompensaciją.
Medikės šeima laukė ilgo teismų maratono, tačiau netikėtai sulaukė kompensacijos
Respublikinė Šiaulių ligoninė savaitgalį jau sumokėjo teismo priteistą 70 tūkstančių eurų neturtinės žalos kompensaciją mirusios gydytojos šeimai ir beveik 7 tūkstančius eurų bylinėjimosi išlaidų[2]. Tai nustebino medikės šeimą, kuri buvo nusiteikę ilgam bylinėjimosi procesui.
Po teismo sprendimo, ligoninę atstovavęs teisininkas teigė, kad teiks apeliaciją, tikino, kad „ligoninė teikia gydymo paslaugas, o ne tenkina nepagrįstus ieškinius“. Vis dėlto, dabar ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas sako, kad sprendimas neteikti apeliacijos buvo priimtas įvertinus visas aplinkybes. Pasak jo, „turime tai, ką padarė ar nepadarė ankstesnė įstaigos administracija“.
Nusižudžiusios medikės brolis šalies žiniasklaidai sakė, kad atsakovų teisininko prašymas prieš praėjusį savaitgalį nurodyti sąskaitas buvo netikėtas. Jo teigimu, netikėtas posūkis civilinėje byloje namiškius nudžiugino tik dėl to, kad pavyko įrodyti, kad tragedija įvyko dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės kaltės.
Ligoninė savo kaltę ilgai neigė
Primename, kad nusižudžiusios Šiaulių medikės artimieji kreipėsi į teismą, manydami, kad ligoninė neteisėti veiksmai, neužtikrinant buvusiai darbuotojai iš jų psichologiškai saugių, darbo sąlygų, taip pat ir neteisėtai atleidžiant darbuotoją, kas lėmė, jog ji nusižudė.
Šiaulių ligoninė nesutiko su ieškovų ieškinio reikalavimu, nurodydama, kad ligoninėje nustatyti pažeidimai tikrai neturėjo įtakos tragiškai gydytojos gyvenimo pabaigai.
Teismas vis dėlto nusprendė, kad ligoninė neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir nesiėmė efektyvių priemonių psichosocialiniam klimatui gerinti, nesudarė saugių darbo sąlygų.
Teismas konstatavo, kad netinkamas Darbo kodekse įtvirtintų pareigų vykdymas neatitiko ligoninės, kaip darbdavės, rūpestingo elgesio standarto ir tai turėjo esminės įtakos tam, kad darbuotoja nusižudė ir dėl šio atsitikimo ieškovai patyrė neturtinės žalos, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtos veikos ir ieškovams kilusios žalos.
Teismo vertinimu, ligoninė neįrodė, kad nėra jos kaltės dėl atsiradusios žalos. Šiaulių ligoninės argumentai apie buvusios darbuotojos asmenines savybes šiuo atveju negali būti vertinami, kaip paneigiantys jos, kaip darbdavės, pareigą užtikrinti visiems be išimties darbuotojams saugias darbo sąlygas.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurimas Pečkauskas nevertino Šiaulių apylinkės teismo sprendimo nusižudžiusios Šiaulių ligoninės medikės šeimai priteisti neturtinės žalos. Visgi, jis pripažino, jog pastarasis atvejis paskatins skirti didesnį dėmesį medikų psichologinei gerovei ir mikroklimatui darbovietėje.
„Vertinti yra sudėtinga, nes SAM nematė pačių procesinių dokumentų ir nedalyvavo tame teisiniame procese. Šiuo atveju vadovaujamės informacija, kuri matoma viešojoje erdvėje. Situaciją vertinti sunku, nes reikia žinoti, kaip pasisakė teismas, kokiais argumentais ir pati gydymo įstaiga turės spręsti, skųsti sprendimą, ar ne ir kiek pagrįstas yra apylinkės teismo sprendimas“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikus vienijančios profesinių sąjungų organizacijos lapkričio pradžioje pasirašė naują Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Joje numatyta kitąmet maždaug 10 proc. didinti darbo užmokestį gydymo įstaigų darbuotojams, skirti skatinamąsias priemones slaugytojų ir jų padėjėjų pritraukimui, įsipareigota peržiūrėti slaugytojų krūvius. Profesinių sąjungų susitarime taip pat numatyti ir įpareigojimai darbdaviams – didesne dalimi finansuoti specialistų kvalifikacijos kėlimą bei sudaryti psichologinę gerovę užtikrinančią darbo aplinką[3].
Jauna medikė iš gyvenimo pasitraukė dėl įtampos darbe
Nusižudžiusi medikė Šiaulių ligoninėje dirbo nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Būtent tuomet ji ligoninės vadovo įsakymu buvo atleista iš darbo, t. y. darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojos kaltės už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
2021 m. gegužės 8 d. ji mirė, mirties priežastis – savižudybė.
2021 m. spalio 14 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių darbo ginčų komisijos sprendimu medicinos darbuotojos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.
