Krizė Jungtinės Karalystės politikoje tęsiasi
Po praėjusios savaitės pabaigoje Jungtinėje Karalystėje kilusios ekonominės griūties ir iždo kanclerio Kwasio Kwartengo atleidimo garsėja balsai tų, kurie premjerę Liz Truss ragina trauktis iš pareigų.
Manoma, kad Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai šią savaitę bandys atstatydinti ministrę pirmininkę nepaisant to, kad Dauningo gatvė įspėjo, kad tai gali sukelti išankstinius rinkimus[1].
Daugiau nei 100 parlamento narių, priklausančių valdančiajai Konservatorių partijai, yra pasirengę pateikti laiškus dėl nepasitikėjimo L. Truss.
Politinės krizės apimta Jungtinė Karalystė nuo 2016 m., kai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, jau pakeitė tris ministrus pirmininkus.
Sudėtingą karjeros laikotarpį išgyvenanti L. Truss gali netekti posto
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė L. Truss siekė nuraminti finansų rinkas ir atkurti pasitikėjimą savo vyriausybe, tačiau atleisdama iš pareigų savo ištikimą bendražygį, iždo kanclerį K. Kwartengą, iš tiesų tik paskatino chaosą ir taip įtemptoje politinėje šalies aplinkoje. Be to, premjerė pastūmėjo save į situaciją be išeities.
Premjerės staigus nuomonės pakeitimas ir nusigręžimas nuo siūlytos politikos, dėl kurios ji ir laimėjo postą, nebuvo sumanus žingsnis. L. Truss nusprendė atsisakyti planuojamo pelno mokesčio didinimo nuo 19 % iki 25 %, sakydama, kad dėl šio žingsnio vyriausybė kasmet turėtų gauti 18 mlrd. svarų sterlingų mokestinių pajamų[2].
Ji tai paskelbė per aštuonias minutes trukusią spaudos konferenciją, kurioje tvirtino, kad liks premjero poste ir įgyvendins savo misiją užtikrinti ekonomikos augimą. Naujuoju kancleriu ji paskyrė buvusį sveikatos apsaugos ministrą Jeremy Huntą, kuris, pasak L. Truss, pritaria jos valdymo vizijai.
Kaip ir buvo galima numanyti, po tokių naujienų smuko svaro vertė, o kai kurie parlamento nariai po spaudos konferencijos ragino ministrę pirmininkę atsistatydinti.
Tokių nuotaikų tik padaugėjo per savaitgalį. Pirmadienį parlamentarų, pasisakančių už L. Truss pasitraukimą, skaičius išaugo, vis daugiau Jungtinės Karalystės politikų teigia, kad premjerė poste galėtų išsilaikyti tik dar kelis mėnesius, kiti teigia, kad jai liko savaitės ar net dienos[3].
Daug žadanti darbo pradžia buvo aptemdyta viena krize po kitos
Kai L. Truss šią vasarą kandidatavo į Jungtinės Karalystės premjero postą, vienas jos sąjungininkas prognozavo, kad pirmosios jos darbo savaitės bus neramios.
Vasarą vykusiuose rinkimuose dėl konservatorių lyderio posto L. Truss save vadino perversmininke, kuri mestų iššūkį ekonominei ortodoksijai. Ji žadėjo, kad mažins mokesčius ir biurokratiją, taip pat skatins vangią ekonomiką augti[4].
Tačiau pažadai tokiais ir liko, be to, tikrai nedaug kas buvo pasirengęs tokiam neramumų mastui. Vos per šešias savaites premjerės libertarinė ekonominė politika sukėlė finansų krizę, skubų centrinio banko įsikišimą, neapsieita ir be daugkartinių skubotų bei prieštaringų pareiškimų, iždo vadovo atleidimo.
Reali situacija paaiškėjo, kai paskelbė parengtą ekonomikos planą
Kaip žinome, pirmąsias L. Truss darbo dienas temdė nacionalinis gedulas dėl karalienės Elžbietos II-osios mirties. Tačiau kai rugsėjo 23 d. dabar jau buvęs iždo vadovas K. Kwartengas paskelbė savo ir L. Truss parengtą ekonomikos planą, visuomenė ir parlamentas suprato tikrąjį krizės mastą.
Plane buvo numatyta 45 mlrd. svarų sterlingų sumažinti mokesčius, įskaitant pajamų mokesčio sumažinimą daugiausiai uždirbantiems asmenims, tačiau kartu nebuvo įvertinta, kaip vyriausybė už juos sumokės. Tai sukėlė didžiulę ekonominę ir politinę krizę šalyje.
Gausėjant neigiamai reakcijai, L. Truss ėmė atsisakyti kai kurių savo pačios parengto paketo dalių, siekdama nuraminti savo partiją ir rinkas. L. Truss dėl to susidūrė su priešprieša pačioje valdančiojoje Konservatorių partijoje, dėl kurios jos vadovavimas dabar kabo ant plauko.
Dabar L. Truss vis dar yra premjerė, tačiau valdžia vyriausybėje perėjo naujam iždo kancleriui J. Huntui, kuris davė suprasti, kad planuoja išardyti didžiąją dalį jos likusio ekonominio plano, kai spalio 31 d. paskelbs naują planą.
Pirmadienį duodama interviu BBC televizijai ministrė pirmininkė atsiprašė dėl savo klaidų ir už grėsmę šalies ekonominiam stabilumui, teigdama, kad „nuėjo per toli ir per greitai“[5].
Konservatorių partijos problemos ir būsimojo premjero paieškos
JK Konservatorių partija vis dar turi didelę daugumą parlamente ir teoriškai gali valdyti šalį dar dvejus metus, iki kol bus surengti nauji nacionaliniai rinkimai. Apklausos rodo, kad rinkimai toriams būtų nesėkmingi, o Leiboristų partija laimėtų didelę daugumą.
Tačiau laukti gali tekti ir trumpiau. Pastarosiomis dienomis konservatorių įstatymų leidėjai svarsto šiemet jau antrą kartą bandyti pakeisti savo lyderį. Liepos mėnesį partija iš posto išstūmė ministrą pirmininką Borisą Johnsoną, tačiau dabar dalis konservatorių jau gailisi tokio sprendimo.
Sudėtingą situaciją varžo ir tai, kad pagal partijos vidaus taisykles L. Truss metus laiko gali būti saugi ir neliečiama. Vis dėlto, krizei augant, kai kurie konservatorių įstatymų leidėjai mano, kad ji gali būti priversta atsistatydinti, jei partija susitars dėl įpėdinio.
Pagal 1922 m. komiteto taisykles Konservatorių partijos nariai gali inicijuoti balsavimą dėl nepasitikėjimo vadovu tik tada, kai 15 proc. (54 parlamentarai) parašo asmeninius laiškus komiteto pirmininkui.
Pranešama, kad kai kurie parlamento nariai šiomis dienomis jau išsiuntė tokius laiškus serui Grahamui Brady[6].
Neaišku, kiek laiškų dėl nepasitikėjimo reikėtų, kad G. Brady pakeistų taisykles. Jis gali nustatyti, kad nepasitikėjimo laišką turi pateikti pusė parlamentinės partijos, t. y. net 178 parlamento nariai. Jei balsavimas dėl nepasitikėjimo įvyktų, pusė torių parlamento narių turėtų balsuoti prieš ministrę pirmininkę, kad ji būtų išstumta iš vadovo posto.
L. Truss gali ir pati atsistatydinti, o ją pakeisti galėtų net trys kandidatai
Gali būti, kad L. Truss atsistatydins dar prieš balsavimą dėl nepasitikėjimo, jei bus akivaizdu, kad dauguma parlamento narių jos nepalaikys. Tokiai situacijai susiklosčius, ją pakeisti realiausiais kandidatais yra laikomi Benas Wallace’as, Rishi Sunakas ir Penny Mordauntas. Tačiau kiekvienas iš jų turi savų problemų[7].
B. Wallace’o sąjungininkai sako, kad jis nenori užimti premjero posto būtent dabar, nes mano, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti stabilumui, o ministrui pirmininkui reikėtų duoti laiko tam užtikrinti.
R. Sunakas vis dar neturi didelio kolegų palaikymo, o kai kurie net perspėja, kad partija suskiltų, jei parlamento nariai jį paskirtų lyderiu.
Dalis konservatorių nemato ir P. Mordaunt lyderystės bei teigia, kad ji yra pernelyg nepatyrusi, kad galėtų imtis vadovauti partijai, ypač ekonominės krizės metu.
Kol konservatoriai ieško naujo kandidato į premjerus, pati poste likti ketinanti L. Truss didžiąją pirmadienio dalį praleido bandydama įtikinti ministrus ir parlamento narius, kad tai dar ne pabaiga.
Parlamente ji kreipėsi į 100 torių centristų parlamento narių grupę, taip pat surengė derybas su ministrų kabineto nariais, kur buvo klausiama jų nuomonės, kaip subalansuoti sąskaitas vidutinės trukmės laikotarpiu.
Vėliau naujasis iždo kancleris J. Huntas ketina surengti pokalbius su konservatorių frakcijos nariais apie sprendimus, kuriuos teks priimti per ateinančias dvi savaites.
