„Sergate“ pajury? Štai ką reikia žinoti darbuotojams ir darbdaviams

Ką įmonės vadovui daryti, kai darbuotojas geru oru „serga“, bet neserga?

Visi žinome tas ryškiai žalias „sirgalio" dienas, kai išduotas biuletenis leidžia ramiai gerti kavą namuose. Bet ar žinojote, kad kai kurie iš mūsų paverčia šią praktiką tiesiog menu, ir kaip tai atsiliepia įmonėms bei valstybės biudžetui?

Nors daugelis darbuotojų, turinčių teisę į nedarbingumą, naudojasi šia galimybe sąžiningai, yra ir tokių, kurie ją pasitelkia kaip papildomą atostogų dieną. Ypač paprasta tai tampa, kai gydytojas sutinka išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Kai kurie šeimos gydytojai, suteikdami šią „paslaugą“, remiasi savo asmeniniu sprendimu, kuriais pacientais galima pasitikėti, o kuriais – ne. Bet ar tokia laisvė neturėtų būti ribojama?

Specialistai perspėja, kad už fiktyvius nedarbingumus gali tekti atsakyti. Jei darbdavys sugauna darbuotoją „šventę švenčiant“ vietoj arbatos puodelio ir termometro, nedarbingumo išmokas valstybei gali tekti grąžinti. Tačiau yra ir kita medalio pusė - neteisėtai įtarinėjant darbuotoją darbdaviams taip pat gresia įspūdingų sumų baudos. Ar mums nereikėtų atkreipti dėmesį į šios sistemos spragas?

Kas atsako už nedarbingumo pažymėjo tikrumą?

„Sodra“ primena, kad laikinas nedarbingumas nėra skirtas atostogoms ar asmeniniam tobulėjimui. Išduodant nedarbingumo pažymėjimą, gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis. Taisyklių pažeidimai gali reikšti, kad prarasite ligos išmokas arba net būsite kviečiamas į gydytojų komisiją.

Dažniausiai „Sodra“ sužino apie taisyklių pažeidimus iš darbdavių ar net kaimynų. Taip, jūsų kaimynas gali būti tas žmogus, kuris paskambins ir praneš apie jūsų „kelionę į vaistinę“ arba „nekaltą“ išvyką į renginį. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, tad jei jums iš tiesų reikėjo eiti į parduotuvę ar vaistinę, būkite pasiruošę paaiškinti savo veiksmus.

Nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti išduodamas tik rimtai sergantiems žmonėms ar esant ekstremalioms situacijoms. Tačiau praktikoje gydytojai dažnai sprendžia atsižvelgdami į ankstesnę paciento istoriją ir jo elgesį. Tai sukuria tam tikrą erdvę „interpretacijai“, kas galbūt ir sudaro „landą“ piktnaudžiavimui. Įdomu, kaip valstybinės institucijos žiūri į šį reiškinį?

Nedarbingumo pažymėjimai, išduoti be tiesioginio gydytojo ir paciento kontakto, yra ribojami, tačiau yra atvejų, kai tai įvyksta dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, užkrečiamų ligų epidemijų metu. „Sodra“ ir kitos institucijos turi teisę tikrinti nedarbingumo pažymėjimų teisėtumą ir pagrįstumą. Jei paaiškėja, kad pažymėjimas buvo išduotas neteisingai, žmogui gali tekti grąžinti išmokas arba jų tiesiog nebegauti.

Ar „Sodros“ specialistai ateina tikrinti į namus?

Ar girdėjote, kad „Sodros“ darbuotojai vaikšto po namus ir tikrina, ar tikrai sergate? Tai visiškas mitas. Jei kas nors beldžiasi į jūsų duris ir prisistato „Sodros“ darbuotoju, greičiausiai tai sukčius. Taigi, galite būti ramūs – „Sodra“ tikrai nesiunčia savo darbuotojų patikrinti jūsų namuose.

Kitas populiarus mitas – „Sodra“ tikrina jūsų banko sąskaitas ir pirkimo kvitus. Niekas iš „Sodros“ netikrina, ką jūs pirkote ar kur leidote pinigus. Tad jei jums reikėjo nusipirkti vaistų ar maisto, galite būti ramūs, kad jūsų kvitų niekas nesitikrina.

Ką daryti, jei įmonėje neliko kam dirbti, o darbuotojas kelia nuotraukas iš pajūrio?

Štai darbdaviams iškylanti dilema: kaip elgtis, kai atrodo, kad darbuotojas piktnaudžiauja sistema? Darbdaviai neturėtų tiesiogiai reikalauti informacijos iš gydymo įstaigų, nes tai pažeidžia teisines normas. GDPR ir kiti paciento privatumo saugos įstatymai dažnai apriboja tiek darbdavio, tiek paties gydytojo veiksmus.

Darbdaviams patariama kreiptis į „Sodrą“ ar teisėsaugos institucijas, jei kyla įtarimų dėl nedarbingumo pagrįstumo. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija nurodo, kad darbdavys gali gauti informaciją apie darbuotojo sveikatos būklę tik turėdamas teisinį pagrindą ir darbuotojo sutikimą. Darbdaviai taip pat gali sudaryti specialią komisiją, kuri stebėtų, ar darbuotojas nesilaiko nustatytų gydymo režimų ar net dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, kai turėtų gulėti lovoje.

Daugiausia abejonių kyla, kai darbuotojai yra pastebėti veikloje, kuri nesuderinama su jų nedarbingumo sąlygomis. Tai apima viską: nuo darbo iki aktyvaus laisvalaikio praleidimo. Tačiau pagauti „ant karšto“ yra reta sėkmė, nes dažniausiai šie atvejai išaiškėja tik po fakto.

„Sodra“ netikrina jūsų socialinių tinklų, bet apie keliones sužinoti gali

„Sodra“ neskaito jūsų socialinių tinklų paskyrų. Tačiau jūsų darbdavys arba kaimynas gali tai padaryti. Jei jūsų darbdavys pastebės jūsų nuotraukas iš egzotiškų kelionių tuo metu, kai turėtumėte sirgti, tikėtina, kad jis praneš „Sodrai“. Tokiais atvejais „Sodra“ gali jus pakviesti į gydytojų konsultacinę komisiją patikrinti jūsų sveikatos būklės.

Todėl, jei planuojate sirgti ir keliauti, žinokite, kad „Sodra“ gali apie tai sužinoti. Jie turi rizikos valdymo sistemas ir keičiasi informacija su įvairiomis institucijomis, tad geriau nebandykite apgauti sistemos.