Sėkminga „SpaceX Polaris“ misija – šuolis į priekį komercinei kosmoso pramonei

TechnologijosMiglė Tumaitė
Suprasti akimirksniu
Misija
„SpaceX“ Polaris misija yra milžiniškas šuolis į priekį komercinei kosmoso pramonei. Anirudh Yazie Mlhho/Unsplash nuotrauka

Misijai „Polaris Dawn“ naudoti specialūs kostiumai, pasitarnausiantys būsimoms misijoms

Antradienį rugsėjo 10 d. „SpaceX“ kapsulė pakilo į penkių dienų misiją, kurios metu buvo surengtas pirmasis įgulos išėjimas į atvirą kosmosą[1]. Misija „Polaris Dawn“ startavo 5.24 val. ryto iš NASA Kenedžio kosmoso centro Floridoje. Jos metu išnaudotas didžiausias įrangos našumas, skrendant aukščiau nei bet kurioje iki šiol vykdytoje „Dragon“ misijoje. 

Maždaug 700 km aukštyje virš Žemės įgula bandė atlikti pirmąjį komercinį išėjimą į laisvąją erdvę, naudodama „SpaceX“ sukurtus išėjimo į laisvąją erdvę skafandrus, patobulintus iš dabartinių skafandrų. Bazės Mėnulyje ir miesto Marse statybai, kaip teigiama, prireiks tūkstančių skafandrų; jų kūrimas yra svarbus žingsnis siekiant sukurti keičiamo dizaino skafandrus būsimoms ilgos trukmės misijoms. Toks kostiumas užtikrina didesnį mobilumą, moderniausią šalmo ekraną ir kamerą, naują šilumos valdymo tekstilę bei medžiagas. Kostiumo patobulinimai yra keičiamo dizaino dalis, leidžianti komandoms gaminti ir pritaikyti kostiumą skirtingiems kūno tipams, siekiant, kad kosminė erdvė būtų prieinama visai žmonijai.

Iš tiesų, bazės Mėnulyje ir miesto Marse statybai reikės milijonų skafandrų. Skafandro kūrimas ir pasivaikščiojimas kosmose bus svarbūs žingsniai siekiant sukurti keičiamo dizaino skafandrus būsimoms ilgos trukmės misijoms, kai gyvenimas taps daugiaplanetinis.

Be to, „Polaris Dawn“ buvo pirmoji įgula, išbandžiusi lazeriniu ryšiu grindžiamą ryšį kosmose dėl vertingų duomenų būsimoms kosminių ryšių sistemoms, būtinoms misijoms į Mėnulį, Marsą ir už jo ribų.
SpaceX
Misijai „Polaris Dawn“ naudoti specialūs kostiumai, pasitarnausiantys būsimoms misijoms. Bill Jelen/Unsplash nuotrauka

Tyrimai leis suprasti kosminių skrydžių ir kosminės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai

Būdama orbitoje įgula atliko mokslinius tyrimus, skirtus pagerinti žmonių sveikatą Žemėje ir supratimą apie žmonių sveikatą būsimų ilgalaikių kosminių skrydžių metu. Tai apėmė ultragarso naudojimo tyrimus; duomenų apie radiacinę aplinką rinkimą, siekiant geriau suprasti, kaip kosminė spinduliuotė veikia žmogaus biologines sistemas; biologinius mėginius; kitus svarbius tyrimus, susijusius su kosminiais skrydžiais.

Nors įmonė buvo įkurta tik 2002 m., ji vis tik aplenkė kitus konkurentus – kaip spėjama, dėl jos įkūrėjo Elono Musko finansinių išteklių bei siekio kolonizuoti Marso planetą.

Technologiniai pasiekimai
Tyrimai leis suprasti kosminių skrydžių ir kosminės spinduliuotės poveikį žmonių sveikatai. Spacex/Unsplash nuotrauka

Misija „Polaris Dawn“ nugabeno įgulą į didžiausią aukštį, kurį žmonės pasiekė nuo 1972 m.

Kelionės metu keturi įgulos nariai pakilo į didžiausią aukštį, kurį žmonės yra pasiekę nuo 1972 m., kai buvo įvykdyta paskutinė „Apollo“ misija į Mėnulį: 1 400 km virš Žemės paviršiaus. Tai daugiau nei tris kartus aukščiau nei Tarptautinė kosminė stotis[2]. Keturių žmonių įgulą sudarė milijardierius verslininkas Jaredas Isaacmanas, mokėjimų apdorojimo bendrovės „Shift4“ įkūrėjas ir generalinis direktorius; į pensiją išėjęs oro pajėgų pulkininkas leitenantas Scottas „Kidd“ Poteetas; „SpaceX“ inžinierės Sarah Gillis ir Anna Menon. Netrukus po to, kai kapsulė pasiekė orbitą, Isaacmanas padėkojo visiems, kurie palaikė misiją.
SpaceX
Misija „Polaris Dawn“ nugabeno įgulą į didžiausią aukštį, kurį žmonės pasiekė nuo 1972 m. Sven Piper/Unsplash nuotrauka

„Mes tai vertiname. Dabar imsimės darbo“, – radijo ryšiu jis pranešė misijos kontrolieriams ant žemės.

Nors iš pradžių planuota, kad „Polaris Dawn“ paleidimas įvyks rugpjūčio pabaigoje, tačiau jis buvo atidėtas, kai paleidimo aikštelėje buvo aptiktas helio nuotėkis, vėliau vėl atidėtas dėl prastų oro sąlygų prie Floridos, kur „SpaceX“ kapsulė turėjo nusileisti ir užbaigti ekspediciją. Šįsyk – viskas kitaip. Įgula po penkias dienas orbitoje trukusios istorinės misijos prieš dvi dienas sėkmingai grįžo į Žemę[3].

Sekmadienį „Dragon“ kapsulė nusileido prie Floridos krantų 03:37 val. vietos laiku (07:37 val. Grinvičo laiku), įvykį transliavus „SpaceX“. JAV kosmoso agentūra „Nasa“ teigė, kad ši misija yra „milžiniškas šuolis į priekį“ komercinei kosmoso pramonei. Milijardieriaus J. Isaacmano finansuojama ir vadovaujama keturių narių civilinė komanda į kosmosą nukeliavo toliau nei bet kuris kitas žmogus per daugiau nei penkiasdešimt metų.

Taip vadinamų „pirmųjų kartų“ aptikta ir daugiau.

S. Isaacmanas ir S. Gillis yra pirmieji neprofesionalūs įgulos nariai, atlikę išėjimą į atvirą kosmosą – rizikingą manevrą, kurio metu sumažinamas slėgis įgulos skyriuje ir išeinama iš erdvėlaivio. Iki šio skrydžio tai bandė daryti tik vyriausybės finansuojamų kosmoso agentūrų astronautai.

Per išėjimą į atvirą kosmosą Isaacmanas, kalbėdamas su misijos valdymo centru Hawthorne, Kalifornijoje, sakė: 
„Namuose visi turime daug darbo, bet iš čia – atrodo, kad pasaulis absoliučiai tobulas“.

https://www.youtube.com/watch?v=pOIhvb75oUc