Laiko sukiojimo vis dar neatsisakoma: sekmadienį laikrodžių rodykles suksime valanda atgal
Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiais, paskutinį spalio sekmadienį Lietuvoje bus persukamas laikas. Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, spalio 29-ąją dieną, 4:00 val. nakties, laikrodžių rodykles pasuksime viena valanda atgal[1].
Tačiau ši laiko sukiojimo praktika yra plačiai kritikuojama tiek daugybės žmonių, tiek ir politikų. Europos Sąjungoje (ES) net buvo pradėtos diskusijos dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo.
O 2018 m. Europos Komisijos (EK) įvykdyta europiečių visuomenės apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustųjų, tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
Tačiau tiek diskusijos, tiek ir atsižvelgimas į visuomenės nuomonę nepadėjo. Net ir šiandien, laikrodžius vis tiek persukame ir neatrodo, kad to bus greitai atsisakoma.
Diskusijos dėl laiko sukimo jau seniai yra persikėlusios į aukščiausią politinį lygį
2022 m. diskusijos dėl laiko persukimo buvo plėtojamos ES Taryboje, tačiau galiausiai buvo nuspręsta, kad tai nėra prioritetinis klausimas, o ir derybos užtruko dėl COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje.
Šiuo metu nėra aišku, kada ES sugrįš prie sezoninio laiko keitimo klausimo, tačiau anksčiau buvo suplanuota, kad ES šalių-narių tarpe bus siekiama sutarti dėl bendros laiko sukiojimo sustabdymo datos, bus bandoma suderinti laiko juostų klausimus.
Lietuvos Susisiekimo ministerija, atsakinga už šį klausimą ES lygmeniu, šių metų pavasarį teigė, kad Lietuva vis dar palaiko sezoninio laiko atsisakymo iniciatyvą, tačiau klausimą išspręsti bus galima tik bendu, kitų Europos valstybių sutarimu.
„Lietuva palaiko sezoninio laiko atsisakymo iniciatyvą, tačiau šį klausimą galime išspręsti tik koordinuotai, visos Europos Sąjungos lygiu – tai yra europinė direktyva, kurią reikia įgyvendinti visoms 27 šalims“, – buvo pabrėžta Susisiekimo ministerijos komentare.
Primename, kad 2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo atsisakymo, EK šį pasiūlymą pateikė dar 2018 m.
Tuomet buvo siūlyta, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai turėjo padaryti 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Vis dėlto šis siūlymas pritarimo nesulaukė, o laikrodžių rodikles visoje ES sukiojame ir toliau.
Laiko pokyčiai gali turėti įtakos mūsų sveikatai
O skirtingi moksliniai tyrimai rodo, kad laiko sukimas gali turėti įvairių pasekmių žmonių sveikatai. Poveikis gali skirtis priklausomai nuo pačio žmogaus, kai kurie asmenys gali būti jautresni šiems pokyčiams nei kiti, dalis, šių permainų net nepastebi.
Kalbant apie laiko sukiojimo pasekmes žmogaus sveikatai, labiausiai akcentuojama tai, kad laiko pokyčiai gali lemti vienos valandos miego praradimą. Toks staigus miego režimo pasikeitimas gali sutrikdyti cirkadinį ritmą ir sukelti miego trūkumą, o tai savo ruožtu gali turėti įvairių neigiamų pasekmių sveikatai, kurias ypač pajusti gali vaikai bei senoliai.
Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad miego sutrikimai, susiję su laiko pokyčiais, gali būti susiję su padidėjusia tam tikrų sveikatos problemų, tokių kaip širdies priepuoliai, insultai ir nelaimingi atsitikimai darbe, rizika. Tai gali paveikti miego ir budrumo ciklą, dėl to gali atsirasti nuovargis, dirglumas ir sunkumai susikaupti.
Keičiant laiką, kai kuriems žmonėms gali pajusti ir nuotaikos pokyčius. Dėl sutrikusio miego ir sumažėjusio rytinės šviesos poveikio, kai kurie žmonės gali jausti dirglumą ir net depresiją.
Be to, žmonėms gali prireikti šiek tiek laiko, kad prisitaikytų prie naujo tvarkaraščio, o tai atneša tam tikrą sumaištį kasdieniame gyvenime. Šis prisitaikymo laikotarpis gali būti ypač sudėtingas asmenims, kurie jau yra linkę į miego sutrikimus ar kitus sveikatos sutrikimus.
Norint sušvelninti su laiko pokyčiais susijusias sveikatos problemas, naudinga palaipsniui koreguoti miego grafiką, likus dar kelioms dienoms iki laiko keitimo. Taip pat, rekomenduojama teikti pirmenybę gerai miego higienai ir nusistatyti nuoseklų miego režimą.
Prieš laikrodžio pokyčius, specialistai rekomenduoja žmonės daugiau būti natūralioje šviesoje, ypač rytais, kad taip lengviau sureguliuotumėte savo cirkadinius ritmus. Galiausiai, atkreipkite dėmesį į savo organizmo reakciją į laiko pokyčius ir atitinkamai pakoreguokite savo dienotvarkę bei veiklą.
Laikas sukiojamas daugelyje Vakarų šalių
Dar 1980 m. visos ES valstybės narės nutarė, kad du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – šalyse būtų persukamos laikrodžio rodyklės viena valanda.
Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad tai neva padės tinkamai išnaudoti šviesųjį paros metą, be to, tai neva padeda sutaupyti energiją.
Tačiau keliuose tyrimuose, kuriuose buvo atsižvelgta į platesnius energijos vartojimo modelius, rezultatai buvo nevienareikšmiai.
Pavyzdžiui, JAV Transporto departamento ataskaitoje nustatyta, kad sukant laiką,elektros energijos suvartojimą pavyksta sumažinti vos 1 proc[2].
Tačiau laiko sukiojimo praktika šiandien nėra taikoma visame pasaulyje. Kai kuriose šalyse, ši praktika nusprendžiama net regioniniu mastu, pavyzdžiui, JAV Havajuose ir Arizonoje, laikrodžiai nėra atsukami. Ta pati situacija pastebima ir skirtingose Australijos teritorijose.
Tačiaumaždaug 70 šalių, įskaitant didžiąją dalį Šiaurės Amerikos, Europos, dalį Pietų Amerikos ir Naująją Zelandiją, vis tik persuka laikrodžių rodykles.
Tokios valstybės kaip Kinija, Japonija, Indija ir dauguma šalių, esančių netoli pusiaujo, to nedaro. Didžiojoje Azijos ir Pietų Amerikos dalyje, ši praktika buvo taikoma anksčiau, tačiau vėliau jos atsisakyta, o beveik visame Afrikos žemyne laikas niekuomet nebuvo sukiojamas[3].
O pati idėja sukinėti laiką egzistuoja jau ne vieną šimtmetį. Ją dar 1784 m. pirmą kartą pasiūlė JAV mokslininkas Benjaminas Franklinas, satyrinio pobūdžio laiške „The Journal of Paris“, kuriame B. Franklinas siūlė vasarą keltis anksčiau, kad būtų taupomos žvakės.
1895 m. Naujosios Zelandijos astronomas Džordžas Hadsonas Velingtono filosofų draugijai siūlė idėją kiekvieną pavasarį laikrodžius atsukti net dviem valandom. Ši praktika galiausiai pradėta taikyti 1908 m. Ontarijuje, Kanadoje, 1916 m. Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijose. Nuo to laiko daugelis šalių įvairiais laikotarpiais naudojosi tiek vasaros, tiek žiemos laikais, ypač po 1970 m. energetikos krizės[4].
