<h2>Naujuoju partijos pirmininku tapo A. Mazuronis</h2>
<p>Sekmadienį Darbo partija vertė naują puslapį savo istorijoje, pirmą kartą per 19 gyvavimo metų perrinkdama savo pirmininką. Ilgametį partijos lyderį Viktorą Uspaskich šį kartą pakeitė Andrius Mazuronis, kuris ir toliau tikisi išlaikyti vertybinę partijos politiką ir kartu siekti ambicingų tikslų artėjančiuose savivaldos ir parlamento rinkimuose. Tuo tarpu išrinkus naują vadovą, nei Darbo partijos, nei kitų opozicinių partijų atstovų kritika valdantiesiems nesibaigia – dabar pats laikas spausti mokestinius stabdžius ir pagaliau pažaboti vis labiau augančią socialinę nelygybę.</p>
<p>Paskutinę savaitės dieną Darbo partijos suvažiavime buvo renkamasi, kuris iš trijų kandidatų perims partijos valdymo vairą. Dėl pirmininko posto varžėsi partijos pirmininko pavaduotojai Seimo narys Aidas Gedvilas ir advokatas Marijus Velička bei Seimo pirmininkės pavaduotojas Andrius Mazuronis[1].</p>
<p>Galiausiai balsų dauguma partijos suvažiavimo Kėdainiuose dalyviai nusprendė pirmininko vairą atiduoti A. Mazuroniui. Naujasis pirmininkas surinko 252 balsus, už M. Veličką savo balsą atidavė 93 „darbiečiai“, o už A. Gedvilą – 48[3].</p>
<blockquote>
<p>„Nenoriu būti banalus, bet esminis bet kurio būsimojo pirmininko motyvas, kelrodė žvaigždė – komanda, kiekvieno mūsų stiprių savybių panaudojimas, sugebėjimas jas nukreipti partijai naudinga linkme. Būtina skirtumus padėti į šoną ir susitelkti bendram darbui.<br /><br />Jei nedirbsime kaip kumštis – neturėsime ateities ir negalėsime įgyvendinti politinių tikslų. Taip pat labai svarbus vertybinis pamatas – jį išlaikyti ir vėl grįžti prie Darbo partijos sėkmės rakto – ekonominių socialinių klausimų“, – teigė naujasis partijos pirmininkas[3].</p>
</blockquote>
<p>A. Mazuronis kaip partijos pirmininkas ketina įgyvendinti šiuos tikslus: kad partija liktų parlamentinė, savivaldybių tarybų narių mandatų skaičius augtų ar bent išliktų toks pats, o prezidento rinkimuose partija turėtų savo kandidatą arba remtų rimtą kandidatą ne iš Darbo partijos.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/dp1.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būtina stabdyti mokestinę tiradą</h2>
<p>„Darbietis“ Viktoras Fiodorovas naujų partijos pirmininko rinkimų kontekste nepamiršo ir Lietuvą šiuo metu talžančių problemų, todėl neveiksnumu sukritikavo valdančiuosius. Anot jo, 20 proc. šoktelėjusios kainos vieniems yra tik nemalonumas, o kitiems reiškia penktadalio ar net pusės pajamų netekimą[6].</p>
<p>Tačiau net tokiame kontekste valdantieji ne tai kad imasi priemonių masiniam skurdui pažaboti, bet visiškai negalvodami apie pasekmes toliau smaugia eilinį žmogų. Štai, kaip pastebi V. Fiodorovas, dar to nebūtų gana, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nors ir atsisako planų įvesti automobilių taršos mokestį, kuris „atsijotų“ galinčius turėti savo transporto priemonę nuo neišgalinčių, tačiau dabar ministras užsimoja socialinę atskirtį įgyvendinti kitaip – apmokestinant paviršinius vandens telkinius, kas dar labiau padidins ūkininkų išlaidas.</p>
<blockquote>
<p>„<…>. Taigi daržoves greitai įpirks ne kiekvienas, juk ūkininkai tuos mokesčius susigrąžins iš mūsų – vartotojų“, – teigia V. Fiodorovas[6].</p>
</blockquote>
<p>Seimo narys pastebi, kad skurdo lygis šalyje 2022-aisiais pakilo 1,2 proc. punkto ir jau siekia 21,2 proc. Jei statistikos kreivė ir toliau kils į viršų, jau greitai net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų gyvens skurde.</p>
<p>O štai valdantieji, užuot ėmęsi pažaboti vis labiau augančią atskirtį, verčiau bando šokdinti Kiniją, Baltarusiją, ruošiasi karui su Rusija. Galiausiai artėjant šildymo sezonui, pasak V. Fiodorovo, darosi akivaizdu, kad sostinė Vilnius kartu su Aplinkos ministerija visiškai neatliko namų darbų ir <a title="Aplinkos ministrui palaiminus, Vilnius ruošiasi deginti mazutą: kur dingo milžiniškos taršos pavojus?" href="/aplinkos-ministrui-palaiminus-vilnius-ruosiasi-deginti-mazuta-kur-dingo-milziniskos-tarsos-pavojus">šildymui kūrens ne dujas, bet mazutą</a>.</p>
<h2>Turi būti perskirstyti prioritetai: siūlo mokesčių moratoriumą</h2>
<p>Reaguojant į šiandienines realijas, norint apsaugoti valstybę nuo kracho, būtina perdėlioti prioritetus. Anot V. Fiodorovo, antraeiliai dalykai dabar turi būti nustumti į antrą planą. Tarp Darbo partijos siūlymų – krizės laikotarpiu įgyvendinti mokesčių moratoriumą visiškai sustabdant kainų augimą.</p>
<blockquote>
<p>„Papildomi kaštai gali turėti tragiškų pasekmių, todėl negali būti jokių naujų mokesčių, augančių akcizų, PVM didinimų. Jokių papildomų kaštų ūkininkams, verslui ar privatiems asmenims. Mes turime suvaldyti šią beprotybę“, – sako Darbo partijos pirmininko pavaduotojas[6].</p>
</blockquote>
<p>Tiesa, ši j siūloma priemonė – ne amžina, o reikalinga tol, kol tęsis krizė. Vėliau, kai vėl šalis pradės augti ir stiprėti, šios priemonės galės būti sustabdytos. </p>
<p>Kritikos valdžiai niekuomet negailintis V. Fiodorovas atsisakė siekti Darbo partijos pirmininko pareigų, tačiau pareiškė kandidatuosiantis tiesioginiuose mero rinkimuose savo gimtajame Kėdainių rajone.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/mokesciai-3.jpg" alt="" /></p>
<h2>Žmonėms reikia realios pagalbos, o ne pažadų</h2>
<p>Kritikos kirčių valdantiesiems negaili ne tik darbiečiai. Seimo socialdemokratų frakcija iš valdančiųjų taip pat pasigenda realių sprendimų žmonių gyvenimui gerinti. </p>
<blockquote>
<p>„Kainos nemažės dar labai ilgai. Rusija gali visiškai nutraukti dujų tiekimą Europai – tai bus naujas sukrėtimas. Elektros kainos glaudžiai susijusios su dujų kainomis. Vyriausybės skelbia naujas pagalbos savo gyventojams priemones. Tuo tarpu Lietuvos valdžioje, kaip visada, – olimpinė ramybė. Vyriausybė jau, atrodo, apsisprendė palikti žmones ant ledo“, – piktinasi Seimo Pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas[8].</p>
</blockquote>
<p>Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad valdžios atstovai laikosi itin pasyviai dabartiniame elektros kainų augimo kontekste. Pasak jo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir energetikos ministras Dainius Kreivys esą galėtų reikalauti, kad būtų peržiūrėtos elektros energijos pardavimų biržos „Nord Pool“ tvarkos ir taisyklės, o taip pat reikalingas ir spaudimas švedų bei norvegų kompanijoms, kurios ir nustato „Nord Pool“ taisykles.</p>
<blockquote>
<p>„Ar Vyriausybė ruošiasi kritiniam scenarijui, jeigu rinkoje esantis nepriklausomas elektros tiekėjas (ar visi trys) nebesugebėtų užtikrinti savo įsipareigojimų klientams ir imtųsi sprendimų, kokius darė „Perlas Energija“?“, – savo inicijuotame kreipimesi teiraujasi Eugenijus Sabutis[8].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/piniginee.jpg" alt="" /></p>
<h2>Padėti žmonėms lobstančiųjų sąskaita?</h2>
<p>Pasak socialdemokratų, Lietuva laisvai galėtų pasekti kitų valstybių, kurios ėmėsi priemonių padėti savo žmonėms, pavyzdžiais. Kaip teigia J. Sabatauskas, britų vyriausybė kiekvienam namų ūkiui garantuoja apmokėti 400 svarų (475,6 eurų) sąskaitą už energiją, sunkiau besiverčiantiems bus skiriama ir pragyvenimo išlaidų išmoka (773 eurai). </p>
<p>Italijos vyriausybė taip pat mokės priedus mažiau uždirbantiems ir suteiks lengvatų daug energijos suvartojančioms įmonėms. Ir tai toli gražu neištuštins valstybės biudžeto, mat nuostoliai, patiriami gyventojams amortizuojant išaugusias kainas, bus padengiami iš tų, kurie pelnosi iš augančių energijos kainų.</p>
<h2>Keliaujame į gilią recesiją</h2>
<p>Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius taip pat neslepia, kad dabartinė energetikos krizė stumia žmones į skurdą, o didžiausi iššūkiai – dar tik ateityje[9]. Jo tvirtinimu, dabartinė energetinė situacija šaukte šaukiasi valstybinio reguliavimo, o Lietuva dar net neturi krizės valdymo plano.</p>
<p>Kadangi dabartinė krizė greitu metu dar tikrai nesibaigs, o prasidėjus šildymo sezonui lauks ir daugiau iššūkių, pasak A. Butkevičiaus, Vyriausybė jau dabar turėtų numatyti finansinės paramos paketą išmokant vienkartines išmokas namų ūkiams, susiduriantiems su finansiniais sunkumais, pensininkams, neįgaliesiems, šeimoms, o auginantiems vaikus turėtų būti skiriamos papildomos vienkartinės išmokos už kiekvieną vaiką.</p>
<blockquote>
<p>A. Butkevičius siūlo, kad artimiausiu metu būtų priimti sprendimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms gauti lengvatines paskolas, garantijas ir subsidijas: turi būti užtikrinamas trumpalaikis įmonių likvidumas, turi būti parengiama garantijų programa, sudarant galimybę įmonėms gauti apyvartinio kapitalo ir investicinių paskolų garantijas (iki 2023 m. pabaigos) ir parengiama energijos sąnaudų mažinimo programa.</p>
</blockquote>
